sniegopilys.lt
Kirkšnyje ir pažastyse, be įprastų prakaito liaukų, yra didelių prakaito liaukų, išskiriančių feromonus. Plaukai šiose vietose reikalingi tam, kad feromonai galėtų išgaruoti ne tik nuo odos, bet ir nuo plaukų paviršiaus.
Kodėl reikalingi feromonai? Vadinamieji „tolimojo nuotolio“ feromonai (mažos lakiosios medžiagos, kurios yra vienodos visiems žmonėms) pritraukia priešingos lyties asmenis – ne „laukinio noro sukėlimo“ prasme, bet paprasčiausiai – jie informuoja, kad toje aplinkoje yra organizmų, kurie pasirengę poravimuisi.
Tuo tarpu „mažo nuotolio“ feromonai (medžiagos, perduodamos artimai bendraujant ir bučiuojantis) nurodo kitiems žmonėms jūsų asmeninį „genetinį profilį“, kad jie galėtų apskaičiuoti, kiek jūs ir jie esate biochemiškai (genetiškai) suderinami. Ir jei suderinamumas yra didelis, o „uostantis“ organizmas yra pasirengęs… Tada ir įvyksta cheminė reakcija: atsiranda stipri seksualinė trauka arba net meilė iš pirmo žvilgsnio.
Feromonai yra didelė medžiagų grupė, užtikrinanti cheminį ryšį tarp tos pačios rūšies individų. pavyzdžiui, padedant kvapams, gyvūnai gali informuoti vieni kitus apie artėjantį ar tykojantį pavojų, „nubrėžti“ teritorijos ribas, pažymėti kelią namo ir į maisto šaltinį.
Be to, feromonai vaidina svarbų vaidmenį žmogaus seksualiniame elgesyje.
Pagal feromono kvapą patinai vabzdžiai gali rasti moterį kelių kilometrų atstumu.
Kiaulės patelė, pajutusi patino androsteroną, išlenkia nugarą, išskėčia užpakalines kojas ir nejudėdama stovi kažko laukdama…
Rezusinės beždžionės patinas, kai patelės kopulinas kvepia, tampa nepaprastai lytiškai sujaudintas.
Mokslininkai atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kad lygiai ta pati reakcija pastebima gyvūnams, suvilgius vatą su feromonu.
Žmonėms dar nepavyko „užuosti“ analogiškos veikliosios medžiagos – grynos formos „be galo jaudinančios“, iš vatos. Galbūt jos tiesiog neturime.
Užtat marškinių kvapas leidžia daugumai žmonių gana tiksliai nustatyti marškinius dėvinčio asmens lytį. Priešingos lyties kvapas paprastai yra malonus, tos pačios lyties – ne.
Buvo atlikta daug eksperimentų su androsteronu. Vyrų ir moterų buvo paprašyta pasirinkti vieną iš dviejų elementų: vienas iš jų buvo apdorotas androsteronu, o kitas – ne. (Be to, feromono koncentracija buvo labai maža, paprasčiausiai nesijautė kvapas). Paaiškėjo, kad vyrai dažniau rinkosi švarų daiktą (nuotrauką, kėdę, poilsio kambarį), o moterys – apdirbtą.
Be to, moterų jautrumas kvapams priklauso nuo mėnesinių ciklo fazės: jis didžiausias ovuliacijos dieną, kai didžiausia tikimybė pastoti.
Jei moterims siūloma rinktis maloniausią kvapą iš krūvos vyriškų marškinėlių, tai moterys renkasi vyrus, kurie kuo labiau skiriasi nuo užuosto kvapo.
Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad kai kurių moterų pažastų prakaito kvapas gali paveikti mėnesinių ciklo trukmę. Jei moterys gyvena vienoje vietoje (tyrimas buvo atliktas nakvynės namuose), tada jų mėnesinių ciklai yra sinchronizuojami.
Taip pat išsiaiškinta, kad vomeronasalinis organas gali nustatyti ne tik genetinį suderinamumą, bet ir kitus tariamo seksualinio partnerio parametrus. Pavyzdžiui, įvairių ligų buvimą, streso lygį ir panašiai.
Nepaisant to, kad tema yra labai įdomi, o eksperimentai nebrangūs, kol kas šioje srityje nėra jokių ypatingų proveržių, o publikacijų, straipsnių skaičius yra daug kartų didesnis už mokslinių straipsnių skaičių. Taip yra dėl to, kad žmonių reakcija į kvapus yra labai individuali ir retai galima nustatyti visiems įprastus modelius. Tačiau išsamus žmogaus feromonų tyrimas buvo pradėtas palyginti neseniai – 1970 metais. Todėl tikrai dar sužinosime ką nors naujo apie feromonus.
seksologas Liudvikas Petravičius
