sniegopilys.lt
Na, štai ir pasaulio pabaiga – ašaros, snargliai ir visa kita. Žinoma, kaip neverkti, kai nutinka tokia nemaloni istorija – ką tik sutikai tą vienintelį, ką tik jam atsivėrei, tiesiog džiaugiesi, kad Dievas pagaliau išgirdo tavo maldas, o tada vaikinas dingsta be pėdsakų.
Kodėl vyrai dingsta po nuostabių pirmųjų susitikimų, pasimatymų su nuoširdžiais pokalbiais, valandų juoko, šypsenų ir maišų pažadų.
Visų pirma, susitarkime jau dabar, kad esame normalūs žmonės ir daugiau nebeverksime. Tokia sąlyga.
Pokalbiuose su vyrais, kuriuos nuolat klausinėju apie gyvenimą ir santykius, atradau daug įdomių dalykų. Arba, tiksliau sakant, patvirtinau savo įtarimus.
Tiesa ta, kad pirmieji pasimatymai yra subtilus reikalas.
Ir tai, kas vienam atrodo kaip pasaulis ir tikrai nekelia jokių abejonių, kitam gali būti tik žaidimas ar būdas smagiai praleisti laiką, pasikrauti gera energija. Arba tokiu būdu švaistyti savo gyvenimą ir pasinaudoti žmonėmis. C’est la vie. Tokiame amžiuje mes gyvename…
Kita vertus gal tas vaikinas dar ne iki galo atsiribojo nuo savo ankstesnių santykių, dar tinkamai jų neįveikė, bet galbūt jis tavyje atrado kažką ypatingo ir netgi leido sau pradėti naują gyvenimo kelią. Tačiau nedrąsus berniukas, nuolat dairydamasis atgal ir prisimindamas nemalonius dalykus iš ankstesnių santykių, trenkė jam per galvą ir pasakė: „Kas tau negerai, bičiuli? Ką tu darai? Netrukus vėl prasidės ta pati sena istorija… Jos visos tokios… Pamiršk tai, gyvenk vienas, mylėk save, ir gyvenimas bus gražus!“
Mano mėgstamiausias posakis apie nesubrendusius žmones yra tas, kad jie nežino, ko nori. Tačiau jų šviesioje (tikiuosi) mažoje galvoje yra kažkoks idealaus gyvenimo planas-scenarijus, kuriame viskas turėtų stovėti savo vietose. O tu galėjai tiesiog neteisingai sureaguoti į jo istoriją apie katę, mėgstamą pagalvę ir dar ką nors. Ir štai – tavo traukinys nuvažiavo… Tau nepavyko tapti jam idealu ir tiesiog patogia esybe. Negalėjai įlįsti į jo galvą. Tokiems žmonėms pirmiausia reikia padirbėti su savimi, o tada eiti į pasimatymus. Džiaukis, kad jo nebėra. Mėgaukis gyvenimu.
Kartais pasimatymų ir pirmųjų susitikimų metu susidaro iliuzija, kad esate tokie suderinami, yra tiek daug apie ką kalbėti ir panašiai. Bet iš tikrųjų nepastebi, kad jis tiesiog dalyvauja, klausosi ir linkteli. Ir ne todėl, kad mėgsti daug šnekėti ir neleidi jam prabilti, o todėl, kad jis neturi ką pasakyti ar papasakoti. Jis tai galėjo suprasti dar santykių pradžioje, nes, tikėtina, buvo priblokštas tavo turiningo ir įdomaus gyvenimo bei energijos kiekio.
Įpratę būti vieniši ir nenorintys išsiskirti su vienatve, tokie vyrai dažnai jaučiasi nelaimingi. Ir tai ne jų kaltė. Tiesiog taip yra jų galvose. Ir kol viskas susitvarkys, praeis nemažai laiko. Bet jūs su tuo neturite nieko bendro.
Kad ir kaip žiūrėtumėte, išvada aiški: žmogus, kuris nusprendžia tęsti pasimatymus ir santykius, neleis sau pradingti. Nes tie, kurie tęsia santykius, yra brandūs šiuo atžvilgiu.
Ar jums reikia santykių su įtartinais personažais? Ar dėl to atkeliavote į šį pasaulį, kad nuolat stovėtumėte prie lango ir lauktumėte? Kad metus tikrintumėte telefoną, kol kas nors paskambins? Žinoma, ne!
Šis susitikimas buvo tam, kad nepamirštumėte savęs. Kad galėtumėte gyventi ir rasti laimę, o ne pasinerti į savigraužą: „Kodėl? Kas su manimi negerai? Gal turėjau…?“
Neturėjote! Susitikimuose viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti – nuoširdžiai ir atvirai.
O kur jis dingo? Ten, kur jam ir vieta – toliau nuo jūsų, kad atsirastų vietos tam, kas iš tiesų gali atnešti laimę jūsų atvirai širdžiai ir sielai!
Psichologė Angelė Kazlauskienė
__________________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
