sniegopilys.lt
Visai neseniai nuėjau į pasimatymą su mergina, kuri iš pradžių man atrodė gana maloni. Tačiau pabendravęs su ja apie valandą supratau, kad ji visai ne tokia, kokia ji teigia esanti. Susitikimo viduryje turėjau priežastį su ja šiek tiek pajuokauti, o jos reakcija buvo labai neadekvati. Ji kaip mat pasikeitė iš veido ir pradėjo man net grasinti. Kaip tik tą akimirką supratau, kad pirmąją mūsų pažinties valandą ji tik apsimetė malonia ir meilia, o kai tik aš ją truputį patraukiau per dantį, iškart parodė savo tikrąją prigimtį. Bet aš neskubėjau su ja atsisveikinti, nes nusprendžiau atidžiau pažvelgti į jos reakcijos priežastis. Paaiškėjo, kad ji absoliučiai su visais vyrais elgiasi taip pat, nes jai atrodo, kad jie visi jos nekenčia taip pat, kaip ir ji jų.
Taip pat paklausiau šios merginos apie tai, kas būtent buvo atspirties taškas formuojant jos tokius neigiamus santykius su vyrais. Pagrindine agresijos prieš visus vyrus priežastimi ji įvardino tai, kad pati išgyveno ir įgijo neigiamos santykių patirties, kai vyras iš jos tyčiojosi, o paskui paliko.
Žinoma, galėčiau pasakyti, kad patys vyrai kalti dėl to, jog moterys gali taip nepagarbiai su jais elgtis. Bet jei kalbėtume apie merginą, kurios istoriją aprašiau kiek aukščiau, tai iš tikrųjų šios merginos agresija prieš vyrus jai kenkia labiau. Pavyzdžiui, mūsų atveju jos agresyvus elgesys mane labiau nustebino nei nuliūdino ar įžeidė. Tačiau šią akimirką ji išgyveno labai skausmingai. Dažniausiai tokios moterys lieka arba vienos, arba būna tuose santykiuose, kur vyras atvirai iš jų tyčiojasi.
Teodoras
Iš tikrųjų laiško autorius daug ką pasakė, belieka tik papildyti. Moters agresija gali būti laikoma tik refleksine reakcija, nes kažkada ji jau galėjo patirti ir įgyti neigiamos patirties. Tačiau dažnai ši patirtis tėra lakmuso popierėlis, parodantis tikrąją moters esmę. Kitaip tariant, nesvarbu, kokius santykius moteris turi, gerus ar blogus, anksčiau ar vėliau ji nekęs visų be išimties vyrų.
Tokios merginos netiki ir vyrų rodomais dėmesio ženklais ir pačios šykšti jiems dėmesio. O tai reiškia, kad jos turi imunitetą įsimylėjimui. Tiksliau, jos įsimyli tik tuos, kuriems jaučia simpatiją, patinka, tuos vyrus, kurių tokios merginos tikrai nori, na, arba bent mano, kad nori. Tačiau kitos kategorijos vyrams tokios merginos jaučia patologinį priešiškumą.
Su jai patinkančiu mergina elgiasi mandagiai ir švelniai, nes nori sulaukti tokių pat jausmų. Ir įdomiausia tai, kad jai nesulaukia čia ir dabar, ji pradeda nekęsti ir jo, tačiau negali parodyti jam agresijos, nes tiesiog bijo jį prarasti. Dėl to paaiškėja, kad mergina tiesiog kaupia negatyvą šio vyro atžvilgiu, kol aplinkybės susiklosto taip, kad ji išlieja viską ant jo ir išsiskiria.
Kad tokia mergina po eilinių santykių su „niekšu“ atkurtų dvasinę „pusiausvyrą“, jai vėl reikia jaustis reikalinga ir geidžiama, todėl ji vėl pradeda bendrauti su maloniais ir gerai išauklėtais vyrais. Paradoksas, bet ji beveik iš karto pradeda rodyti agresiją šiems vyrams, kad jaustųsi pranašesnė už juos ir kontroliuotų situaciją, ko negalėjo sau leisti santykiuose su „niekšu“.
Tačiau visa bėda ta, kad merginos niekada nepamils vyras, su kuriuo ji elgiasi agresyviai. O tai reiškia, kad ir koks geras būtų šis vyras, mergina vis tiek jį nuvertins, laikys per silpnu ir nevykėliu.
Taip ratas ir užsidaro, ir mergina vėl lieka viena, o tai reiškia, kad ji gali arba vėl susirasti niekšą ir kurį laiką kentėti šalia jo, arba likti viena, retkarčiais pasiųsdama normalius vyrus ant trijų raidžių, kurie nieko blogo jai nedaro. Bet jos supratimu, visi vyrai blogi, vadinasi, ji su visais elgiasi vienodai blogai (žinoma, išskyrus niekšus, dėl kurių nekentė visos vyriškos lyties).
psichologė Angelė Kazlauskienė
