Pakistane iš moters  iniciatyva perdirbamų atliekų statomi  namai vargšams. Nors ji tam naudoja atliekas, bet tai nėra nešvarios atliekos, o plastikas, stiklas ir metalai, – rašoma „ Hindustan Times“.

 

Protestavo prieš šiukšlių deginimą netoli jos namų

Garbaus amžiaus Nargis Latifa  iš Pakistano, Karačio miesto jau penkis dešimtmečius aktyviai agituoja naudingai panaudoti atliekas, užuot jas deginus ir teršus aplinką.

Viskas prasidėjo, kai ji sunkiai susirgo. „Aš net negaliu pasakyti, kiek sirgau, tai buvo nepakeliama, – sako Latifa. – Tuo metu kreipiausi į Aukščiausiąjį ir paprašiau mane pasiimti arba išgelbėti. Aš pradėjau verkti ir išgirdau, kaip viena ašara nukrito ant grindų. Ir supratau, kad į mano maldas buvo atsakyta“.

Po to moters sveikata ėmė gerėti. Ji pažadėjo ištesėti duotą pažadą Dievui ir nuveikti ką nors naudingo žmonėms.

Dar praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje ji protestavo prieš šiukšlių deginimą netoli jos namų ir suprato, kad būtent  nuo čia reikia pradėti.

„Aš labai pykau, kai jie degino šiukšles netoli mano namų“, – sakė ji. – Bet tada pradėti perdirbti atliekas buvo kone neįgyvendinamas sprendimas, nes mano tėvas tam prieštaravo. Jis man neleido to daryti, bijojo, kad mane gali sunaikinti“.

Karačio mieste per dieną susidarydavo apie 12 tūkst. tonų šiukšlių, todėl deginimas yra įprastas dalykas.

Bet Latifa neatsisakė savo ketinimų ir įsteigė nevyriausybinę organizaciją „Gul Bahao“, skirtą informuoti apie atliekų perdirbimą.

 

Nėra lengva užduotis įtikinti žmones gyventi iš atliekų pastatytuose namuose

„Aš kalbėjau su šimtais šiukšlių vežėjų, kad jie atiduotų man šiukšles: popierių, kartoną, pirkinių maišelius, plastiką, stiklą ir metalą. Aš sumokėjau jiems gerus pinigus ir būtent tada reikalai pasisuko į gerą pusę“, – pasakojo moteris leidiniui.

Anot jos, kadangi turėjo mažai pinigų, todėl teko skolintis iš pinigų davėjų su didelėmis palūkanų normomis. Tačiau rezultatai pranoko visus lūkesčius.

Latifa iš šiukšlių dėžių gautas atliekas paverčia įvairiais daiktais: sofomis, pagalvėmis, net biotualetais.

Po Pakistano žemės drebėjimo „Gul Bahao“ organizacijos, kuriai ir vadovauja Latifa, iniciatyva pradėjo gaminti „Wastic“ blokus iš švarių atliekų, kad  galėtų pastatyti laikinus namus atokiose vietose. Šie namai vadinami „Chandi Ghars“ (sidabriniai namai). Po 2005 metais įvykusio žemės drebėjimo moteris padėjo pastatyti 150 tokių namų visoje šalyje.

Nors pastatyta daugybė namų, įtikinti žmones pasilikti juose nėra lengva užduotis.

„Žmonės sako, kad jis pagamintas iš šiukšlių, todėl jie nenori gyventi ar sėdėti ant šiukšlių. Bet tai yra gryna medžiaga, ypač plastikas. Žinoma, sunku pakeisti jų mąstymą ir suvokimą“, – skundėsi Latifa.

Kita moters problema yra staigus darbo jėgos mažėjimas. Iš pradžių dirbo 70 žmonių, o dabar dėl sunkumų su atlyginimais liko tik septyni. Bet moteris nenuleidžia rankų ir toliau dirba nenuilstamai.

„Tai nėra lengva, – sako Latifa. – Bet aš supratau, kad turiu tam skirti visą savo gyvenimą. Priėmus sprendimą, trauktis nebegalima “.

 

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą