Sugniuždytas, kad mylimoji pralaimėjo kovą su krūties vėžiu, vyras greitai surengė gražią ceremoniją ligoninėje ir vedė savo gyvenimo meilę, o ji mirė vos po dviejų dienų.
Vyrui teko paskelbti paskutines liūdnas naujienas
34 metų Benas Cooperis lapkričio 17 dieną susituokė su 44 metų Jen. Jis vilkėjo rudą trijų dalių kostiumą, o ji – nuostabią baltą suknelę.
„Labai branginu vestuves, kurias turėjau. Jos buvo tikrai ypatingos, – sakė Benas. – Bandžiau atsiprašyti jos už daugybę dalykų“.
„Aš nerimavau, kad vaikai bus labai nusiminę, kad šios vestuvės, kurias jie planavo savaitėmis, savaitėmis ir savaitėmis, neįvyks, – pridūrė jis. – Užtat jie tiesiog džiaugėsi, kad susituokėme“.
Benas yra dviejų Jen sūnų (15 ir 12 metų) patėvis, o pora turi tris dukras – 9, 8 ir 5 metų. Vestuves teko atidėti, kai Jen būklė pablogėjo, tačiau vestuvių diena buvo ypatinga – nuotaka atrodė nuostabiai.
Benas pasidalino nuotrauka savo „Twitter‘io“ paskyroje ir parašė po ja: „Pagaliau vedžiau savo gyvenimo meilę. Mano širdis plyšta, nes ši santuoka bus suskaičiuota dienomis. Neatidėliokite, pasakykite žmonėms, kuriuos mylite, kad mylite juos dabar“.
Praėjus dviem dienoms po ceremonijos, Benas sulaukė skambučio, kad jo žmona artėja prie pabaigos. Nežinodamas, kiek valandų bus su Jen, Benas nuvyko į ligoninę praleisti likusį laiką.
„Aš tiesiog sėdėjau ir skaičiau knygą arba kalbėjausi su ja, bet pasakiau ne tai, ką norėjau pasakyti“, – prisimena jis.
Tą naktį Benas prižiūrėjo Jen. Apie 2 val. nakties ligonė vos neišgriuvo iš lovos, kai Benas ir kelios slaugės padėjo jai patogiau atsigulti. Tada Benas paėmė jos ranką, slaugytoja sėdėjo ir irgi laikė už rankos.
„Kažką kvailo pasakiau, nes televizorius veikė visą naktį, – prisiminė jis. – Paskutinis dalykas, kurį ji išgirdo, kai pasakiau: „Visi tavo vaikai tave labai myli“. Ir Jen mirė“.
Beno vestuvių nuotraukos, patalpintos socialiniame tinkle, buvo peržiūrėtos daugybę kartų, o sveikinimai liejosi kaip upė. Tačiau Benui teko paskelbti paskutines liūdnas naujienas.
„Keista dalintis šia žinia, kol dar ateina tiek daug sveikinimų su vestuvėmis. Jen šį rytą ramiai mirė, – parašė jis. – Ačiū už palaikymą, tai padėjo man išgyventi šią ilgą ir sunkią naktį“.
Niekada nemanė, kad bus kartu
Jų meilės istorija prasidėjo, kai jie pirmą kartą susitiko universitete. Benas buvo baigęs geologijos studijas, o Jen buvo teismo medicinos mokslininkė. Tačiau jiedu norėjo persikvalifikuoti į matematikos mokytojus.
„Ji įėjo į kambarį pirmą dieną tokia graži, – prisiminė Benas, kai pirmą kartą pamatė Jen. – Po to ji ėmė šypsotis ir aš jai nusišypsojau“.
„Niekada nemaniau, kad būsime kartu, – prisipažino jis. – Ji buvo 10 metų vyresnė už mane, bet ji buvo be galo nuostabi. Aš tiesiog žinojau kad noriu būti su ja, būti jos draugu.
Pirmųjų mokslo metų pabaigoje Jen išsiskyrė su vyru. Kitą semestrą Benas sukaupė drąsos ir pakvietė moterį vakarienės. Jie pasibučiavo pirmą kartą ir nuo to laiko buvo „praktiškai neišskiriami“.
Kai Benas geriau pažino Jen, jis suprato, kad ji yra šiltas, atviras žmogus, mielai norintis padėti bet kam gyvenime.
„Pradėjau ją įsimylėti vien klausydamas, kaip ji kalba apie savo mokinius ir apie tai, kaip ji jais rūpinasi, – sakė Benas. – Ji ypač rūpinosi tais vaikais, kurie turėjo sunkiausių problemų. Ji visada mane įkvėpė būti geresniu žmogumi“.
Per jų pirmojo pasimatymo metines, rugsėjo 28 dieną, prieš 11 metų, Benas gavo pirmąjį mokytojo atlyginimą ir pasipiršo Jen, o ji atsakė „taip“.
Tačiau 2013 metais prasidėjo Jen kova su krūties vėžiu.
Pradėjo vesti savo išgyvenimų dienoraštį
„Po to, kai ji įveikė ligą, jai buvo pasakyta, kad viskas „atrodo gerai“, – sakė Benas. 2019 metais pora net atšventė penkerius metus, kai moteris gyveno be vėžio. Ta proga Jen paruošė nuostabią vakarienę. Tačiau netrukus po tų metų Kalėdų moteris aptiko gumbą pažastyje.
„Nors tai buvo klasifikuojama kaip antrinis krūties vėžys, mums buvo pasakyta, kad ji nepagerės, – sako Benas. – Gyvenimas tarsi… tęsėsi. Netrukus po to užsidarėme dėl COVID-19, kad ir kaip būtų sunku“.
Karantinas buvo Jen galimybė daugiau būti su šeima, nors ji savo ligos sunkumą ir slėpė nuo savo vaikų, nepaisant Beno protestų.
Po ramios vasaros moterį ėmė kamuoti stiprūs skrandžio skausmai ir skystis kepenyse. Iki to laiko chemoterapija buvo pasibaigusi. Kasdien Jen darėsi vis silpnesnė ir silpnesnė, ji negalėjo nieko valgyti ir gerti. Gydytojai pasakė vyrui, kad jai liko nedaug laiko.
„Mūsų vienas pažįstamas dirba ligoninėje ir tyliai jam į ausį paklausiau: „Klausyk, gal galėtum pasakyti, kiek mums liko? – prisimena Benas. – Jis atsakė: „Nedaug“.
Po to Jen buvo perkelta į hospisą, kur ir įvyko santuokos ceremonija.
Benas šią žinią pranešė vaikams. Vyras palaiko puikius santykius su berniukais iš pirmosios Jen santuokos, nors jie ir nėra jo biologiniai sūnūs.
„Aš ant jos pykau, nes ji taip ilgai atidėliojo, – prisipažino jis. — Mūsų artimi draugai pasiūlė pagaminti atminimo dėžutes ar parašyti laiškus vaikams, bet ji visada manė, kad turi daugiau laiko. Ir manau, kad per vėlai supratau, kiek ji tai neigė“.
Jen, anot Beno, prieš mirtį jokių rimtų pokalbių nepradėjo, o tiesiog norėjo, kad viskas tęstųsi kaip ir anksčiau.
„Vaikai buvo jos pasaulis, – tęsia jis. „Noriu tikėti, kad Dievas turi planą. Šiuo metu sunku tai pamatyti. Galbūt viskas nėra taip ir paprasta“.
Benas taip pat pradėjo vesti savo išgyvenimų dienoraštį, tikėdamasis, kad po daug metų jį perskaitys vaikai. Jis taip pat tikisi padėti vyrams, kurie galbūt neteko žmonų dėl sunkios ligos.
„Twitter“ tekstas ir nuotraukos