sniegopilys.lt
Dažnai žinomų mokslininkų biografijose yra nepatrauklių faktų, kurie verčia abejoti visais jų pasiekimais. Sąvokos „lytis“ autoriaus, seksologo Johno Money pagrindinis pasiekimas ir pagrindinė nesėkmė buvo eksperimentas su broliais Reimeriais. Mes pasakojame tragišką dvynių, kurie tapo jo eksperimento aukomis, istoriją, rašoma G. Wamke‘s knygoje „After Identity: Rethinking Race, Sex, and Gender (Contemporary Political Theory)“.
Manė, kad lytinė tapatybė yra socialinis konstruktas
Kanadietė Janet Reimer visada svajojo apie vaikus. Jos norui buvo lemta išsipildyti: 1965 metų rugpjūčio 22 dieną ji tapo identiškų dvynių Bruce‘o ir Briano mama. Berniukai gimė sveiki, bet kai jiems suėjo septyni mėnesiai, tada broliams buvo diagnozuota fimozė – varpos apyvarpės defektas, kuris trukdo šlapintis.
Raimeriams buvo patarta išspręsti šią problemą apipjaustant apyvarpę. Procedūra yra standartinė ir ne pati sudėtingiausia, todėl niekas negalėjo pagalvoti, kad kažkas nutiks ne taip.
Gydytojas operacijos metu vietoj įprasto skalpelio naudojo elektrinį katerizacijos aparatą. Tačiau įrankis neveikė gerai, ir dėl to vieno iš berniukų, Bruce‘o, penis buvo suluošintas. Brianas niekada nebuvo operuotas, o po kurio laiko fimozė išnyko be gydymo.
Dvynukų motina nežinojo, ką daryti. 1960-aisiais sūnui nebuvo įmanoma atlikti varpos rekonstrukcijos operacijos. Bruce‘o tėvams atrodė, kad dabar jis pasmerktas visą gyvenimą būti nelaimingu suluošintu žmogumi. Tačiau vieną kartą visai atsitiktinai Janet per televizorių pamatė diskusiją apie lyties keitimo operaciją, kurioje dalyvavo seksologas Johnas Money‘is. Tuo metu jis buvo laikomas pagrindiniu lyties (ir paties termino) bei vaikų seksualumo tyrėju. Moteris nusprendė kreiptis pagalbos į šį specialistą.
1965 metais medicinos profesorius Johnas Money‘is įkūrė Lytinės tapatybės kliniką: jis domėjosi žmonių seksualiniu elgesiu, orientacija ir lytimi. Visų pirma, jis nagrinėjo interseksualių vaikų, turinčių tiek vyriškų, tiek moteriškų požymių, atvejus.
Profesorius manė, kad lytinė tapatybė yra socialinis konstruktas, kuris formuojasi žmogaus psichikoje dėl auklėjimo. Mokslininkas galvojo, kad vaikai išlieka „neutralūs lyties atžvilgiu“ iki maždaug dvejų metų. Laikotarpį nuo 0 iki 2 metų jis pavadino „lyties vartais“. Tuo metu, profesoriaus manymu, tėvai gali daryti įtaką savo vaiko lyčiai tapatybei, net jei nekyla klausimų dėl jo biologinės lyties. Gydytoją nepaprastai domino eksperimentai: jis norėjo patvirtinti praktikoje lyties teoriją.
Janet Reimer kreipimasis ir suteikė Money‘iui galimybę patikrinti savo prielaidas. Bruce‘o Reimerio atvejis galėtų būti aiškus įrodymas, kad lytis nėra įgimta žmogaus savybė. Be to, Money‘io eksperimento grynumą galėjo užtikrinti „kontrolinė grupė“, tai yra antrasis brolis Brianas.
Kai profesorius apžiūrėjo mažylį, jis padarė apgailėtiną išvadą: vienintelis būdas iš Bruce‘o išauginti vyrą, galintį turėti heteroseksualių kontaktų, yra auginti jį moterimi. Ir tam reikėjo tiesiogine prasme padaryti jį moteriškos lyties atstovu. Gydytojas pasiūlė savo pagalbą chirurgiškai koreguojant vaiko lytį. Bruce‘o tėvai sutiko.
Ilgai slėpta tiesa iškilo viešumon
Po to Bruce‘as Reimeris nustojo egzistavęs – juo tapo Brenda Reimer. 1967 metais prieš pat savo antrąjį gimtadienį, jam buvo atlikta kastracija. Laukė dar viena makšties formavimo operacija.
Johnas Money‘is perspėjo Reimerius, kad jie niekada neinformuotų Brendos ar jos brolio dvynio Briano apie operacijas. Reimers taip pat privalėjo nuolat lankytis pas gydytoją, kad išrašytų Brendai skirtos hormonų terapijos receptus. Tai buvo būtina, kad jos kūnas taptų panašus į moters kūną.
Dvyniai nekentė kelionių pas daktarą Money‘į. Jis tvirtino, kad norint, jog Brenda visiškai suprastų skirtumą tarp vyro ir moters, ji turi aiškiai parodyti šį skirtumą. Todėl gydytojas dažnai su Brenda kalbėdavosi apie lytinius organus, fotografuodavo ją ir jos brolį nuogus. Vėliau dvyniai apkaltino profesorių juos kartu pozuoti įvairiose sekso pozose. Pasak paties gydytojo, tai tebuvo „sekso žaidimas“. Jis buvo įsitikinęs, kad viskas, kas atsitiks, Brendai bus naudinga: jai tereikia tikėti savo moteriškumu.
Gydytojas įvedė dvynių duomenis į bylą – anoniminį eksperimento aprašymą, kurio fragmentus Money‘is pradėjo skelbti, kai Brendai buvo penkeri metai.
1972 metais Johnas Money‘is išleido knygą „Vyras ir moteris, berniukas ir mergina“, o po trejų metų, 1975 metais išleido knygą „Sekso etiketės: ką reiškia būti vyru ar moterimi“, kuriame aprašė priverstinį perėjimą „iš Bruce‘o į Brendą“ kaip akivaizdžios sėkmės pavyzdį. Profesorius, turėdamas galvoje dvynių mamą Janet, pabrėžė, kad Brenda buvo „daug tvarkingesnė“ nei Brianas, mėgstanti sukneles ir raukinukus.
Seksologas taip pat pridūrė, kad Brenda užaugo užsispyrusi ir stipresnė už savo brolį, nors ir buvo mergaitė.
Johno Maney‘io tyrimai akimirksniu išpopuliarėjo, apie juos buvo daug rašyta, diskutuota. Radikalios feministės, skaičiusios ir ankstesnius Maney‘io darbus, atkreipė į jį dėmesį: hipotezė, kad lytis nėra įgimta, galiausiai pasitvirtino.
Iš Money‘io lyčių teorijos išplaukė, kad nėra jokios biologinės priežasties, kodėl vyrai matematikos ar inžinerijos mokosi geriau nei moterys. Jo nuomone, išsilavinimas, o ne prigimtis lemia, ar žmogus jaučiasi moterimi ar vyru.
Apie mokslininko sėkmę rašė žurnalas „Time“. Johno Money‘io eksperimentas pateko į pediatrijos, seksologijos ir psichiatrijos vadovėlius, įrodydamas, kad anatominės ypatybės nelemia likimo. Tai tik dingstis auginti vaiką tam tikru, iš anksto sukurtu būdu. Mokslininko darbas paskatino lyties keitimo tyrimų plėtrą.
Tačiau 1980 metais Money‘is nustojo komentuoti ir nebesakė, kad eksperimentas baigėsi akivaizdžiai sėkmingai.
Brenda Reimer užaugo kaip tikras „berniukas“: ji mėgo kautis, laipioti medžiais, lakstyti po gatves, o ne žaisti su lėlėmis. Ji neturėjo draugų, o Brianas gėdijosi sesers ir nekvietė jos žaisti su savo kompanija.
Mokykloje iš mergaitės buvo negailestingai tyčiojamasi dėl jos keistų drabužių, „vyriškos“ eisenos ir elgesio: tualete Brenda šlapinosi atsistojusi. Ji pati dažnai tėvams sakydavo, kad jaučiasi kaip berniukas. Motina tylėjo prisiminusi daktaro Maney‘io įsakymą nieko nekalbėti apie operaciją.
Janet Reimer prisiminė: „Pastebėjau, kad Brenda nesijautė laiminga būtent būdama mergina. Ji dažnai maištavo, buvo labai drąsi – niekaip negalėjau jos įkalbėti žaisti su lėlėmis. Mokykloje jie vadino ją „urvine moterimi“, – vėliau pasakojo interviu Janet Reimer.
Bet laikui bėgant ilgai slėpta tiesa iškilo viešumon ir pamažu sunaikino Reimerių šeimą. Dvynių tėvas Ronas tapo alkoholiku, o jų motina bandė nusižudyti. Paauglystėje Brianas pradėjo piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis ir įsitraukė į smulkias vagystes, o Brenda tapo vis uždaresnė.
Lyties negalima „įskiepyti“ žmogui
1980 metais, kai dvyniams buvo 15 metų, Ronas nusivedė vaikus į ledainę ir viską prisipažino.
„Ir tada supratau, kas aš esu“, – pasakė Brenda. Ir neužilgo ji tapo Davidu bei paprašė artimųjų bendrauti su juo kaip su berniuku. Jis vėl pradėjo vartoti hormoninius vaistus, tik dabar – atstatyti vyriškų hormonų lygį organizme. „Mama ir tėtis norėjo, kad būčiau laimingas“, – teigė Davidas.
Vaikinas ne tik vartojo hormonus, bet jam buvo atliktos kelios lyties keitimo operacijos. Pašalino išaugusias krūtis, buvo atlikta vyriškų lytinių organų atkūrimo procedūra. Nuolatinės testosterono injekcijos suteikė jam vyrišką išvaizdą, rašoma J. Colapinto knygoje „As Nature Made Him: The Boy Who Was Raised as a Girl“.
Tačiau jaunuolis vis tiek nerimavo: bijojo, kad niekada negalės vesti ir susilaukti vaikų. Būdamas 20 metų jis du kartus bandė nusižudyti, tačiau nesėkmingai. Laimei, Davido baimės buvo nepagrįstos: jis vedė savo merginą Jane Fontaine, pora įsivaikino tris vaikus. Davidas pradėjo gyventi įprastą gyvenimą kaip pavyzdingas šeimos žmogus, žvejojo, užsiėmė antikvariniais daiktais ir numizmatika.
Sulaukęs 30 metų Davidas sutiko dirbti su kitu seksologu Miltonu Diamondu: vyras norėjo, kad kiti gydytojai neskirtų vaikams tokio traumuojančio gydymo. Paneigdamas Johno Money‘io teoriją, Diamondas įrodė, kad lyties negalima „įskiepyti“ žmogui.
Ši hipotezė paskatino medicinos bendruomenę atsargiau žiūrėti į kūdikių (vyriškos ir moteriškos) lyties keitimo operacijas. Vis dar tebevyksta diskusijos apie tai, kaip teisinga tokiame ankstyvame amžiuje atlikti tokias manipuliacijas, kurios tikrai turės įtakos tolimesniam vaiko gyvenimui ir sveikatai. Daugelis aktyvistų ir žmogaus teisių organizacijų atstovai įsitikinę, kad tokias intervencijas geriau atidėti vėlesniam laikui, nes jų pasekmės dažnai būna negrįžtamos.
Praėjus nemažai metų Davidas Reimeris vėl buvo prisimintas. 2000 metais pasirodė knyga, skirta Davido istorijai, o po kelių mėnesių jis pats atvyko į Oprah Winfrey šou. „Mama ir tėtis norėjo, kad operacija pavyktų ir aš būčiau laimingas. Tai kiekvieno tėvo svajonė. Bet tu negali būti tuo, kuo nesi. Turi būti savimi“, – tada sakė Davidas.
Atrodė, kad jis sugebėjo susitaikyti su Money‘io eksperimento pasekmėmis. Tuo tarpu jo brolis Brianas ilgą laiką gydėsi nuo šizofrenijos, o 2002 metais mirė nuo perdozavimo.
Davidas sunkiai išgyveno brolio netektį: prarado darbą, didžiąją laiko dalį leido namuose. Jis gyveno iš pinigų, likusių pardavus autorines teises į savo istoriją. Jis dažnai skųsdavosi žmonai savo nepilnavertiškumu ir nežinodavo, ką daryti toliau. 2004 metais gegužės 5-sios rytą Davidas Reimeris nusižudė. Jam buvo 38 metai.
Nuotraukos: Wikimedia Commons, „YouTube“ stopkadrai
