Vokietijoje buvusią teisėją Aigul Sailybajevą žiauriai nužudė sutuoktinis ir jo motina

Advokatė Žana Urazbachova atskleidė šokiruojančias detales buvusios Kazachstano teisėjos Aigul Sailybajevos nužudymo byloje Vokietijoje. Nauji įrodymai rodo kankinimus, aukos nėštumą ir galimą kelių žmonių dalyvavimą. Siaubingas nusikaltimas įvyko 2024 metų birželį, pranešė Kazachstano  leidinys „Azattyqas Rýhy“.

Smurto pėdsakai ir bandymas nuslėpti nusikaltimą

Pasak Aigul motinos, ji paskutinį kartą su dukra kalbėjosi 2024 metais birželio 3 d. Po to moteris nustojo bendrauti.

Aigul Sailybajeva pastaruosius penkerius metus gyveno Vokietijoje su vyru ir vaiku. Iki tol ji ilgus metus dirbo teisėja savo tėvynėje.  Tačiau dėl mylimo vyro metė prestižinį, gerai apmokamą darbą ir išvyko gyventi į Vokietiją. Ten susilaukė ir dukters Žaklinos.

Nesulaukę jokios žinios, Aigul susirūpinę artimieji kreipėsi pagalbos į Kazachstano generalinį konsulatą Frankfurte prie Maino. Dingusios moters artimieji įtarė, kad ji galėjo būti smurto artimoje aplinkoje auka.

Vėliau Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad buvusi teisėja buvo rasta nužudyta. Jos kūnas buvo rastas maiše Bensheimo pakraštyje, karjere. Jai buvo durtinės žaizdos rankose, kakle ir veide. Jos 49 metų anyta Natalija Doncova taip pat dingo be žinios.

„Aigul tėvai paskambino jos vyrui Aleksandrui, bet jis tiesiog numojo ranka ir pasakė, kad nieko nežino“. Aigul brolis pateikė pranešimą apie dingusį asmenį per konsulatą. Vėliau jis išskrido į Vokietiją ir pats pradėjo paiešką su savanoriais. Aigul kūnas su daugybe durtinių žaizdų buvo rastas birželio 16 d. prie ežero miške. „Aigul buvo nužudyta ypač žiauriai, o jos kūnas iš įvykio vietos buvo pervežtas prie ežero. Žmogžudystės metu Aigul buvo nėščia (24 savaičių nėštumas), beveik septynis mėnesius“, – savo „Instagram“ puslapyje parašė Žana Urazbachova.

Tuo tarpu Aigul vyras Aleksandras Doncovas nerodė jokio susirūpinimo dėl jos dingimo, nebandė jos ieškoti ir nesikreipė į policiją.

Radus kūną, paaiškėjo siaubingos detalės: Aigul patyrė smurtą artimoje aplinkoje nuo anytos ir vyro. Ji ne kartą dėl to skundėsi savo draugams ir siuntė savo sužalojimų nuotraukas.

Teismo ekspertizė atskleidė siaubingas detales. Nusikaltimo ginklas, tikėtina, yra bent du skirtingi daiktai, nes yra sužalojimų nuo aštrių ir bukų/pusiau aštrių daiktų.

Galvos sužalojimas buku daiktu iš užpakalio galėjo sukelti sąmonės netekimą po aktyvaus pasipriešinimo. Tačiau šio sužalojimo negalėjo padaryti Natalija Doncova, laikiusi peilį, kietu, buku daiktu. Ant Aigul veido, kaklo ir kūno rasta daugybinių durtinių ir pjautinių žaizdų.

Nustatyta „daugybinių pjautinių ir durtinių žaizdų ant abiejų rankų, ypač lenkiamuosiuose paviršiuose, taip pat gilių įpjovimų tarp pirštų.

Mirties priežastis – „ne staigus, o laipsniškas kraujo netekimas“.

Po mirties auka buvo aprengta kitais drabužiais, nes aštraus daikto padaryta žala drabužiams neatitiko žaizdų ant kūno, o drabužiai nebuvo permirkę krauju. „Žmogžudystė su ypatingu žiaurumu“: nėštumo ir injekcijos žymės“, – tvirtino ekspertas.

Bute ir rūsyje buvo rasta kraujo pėdsakų

Pasak vokiečių tyrėjų, pagrindinė įtariamoji yra Aleksandro motina Natalija Doncova, kuri pabėgo tą pačią naktį, kai dingo Aigul. Taip pat paaiškėjo, kad sūnus užsakė  motinai taksi.

Pasak advokatės, Natalija Doncova negalėjo veikti viena. Bute ir rūsyje buvo rasta kraujo pėdsakų, kur ir gyveno Aigul su vyru ir dukterimi.

„Aigul kūnas buvo nuvežtas į Erlachersee rajoną ne anksčiau kaip 24 valandas prieš jos radimą. Kai jis buvo rastas 2024 m. birželio 16 d., policija iškvietė ugniagesių automobilį prie ežero, kad nuleistų kopėčias ir ištrauktų kūną iš pelkėto kranto. Vienas asmuo, ypač Doncovos sudėjimo moteris, nebūtų galėjusi jos nutempti. Tikėtina, kad jai padėjo sūnus. Gali būti, kad žmogžudystėje ir nusikaltimo slėpime, be Natalijos Doncovos, dalyvavo keli žmonės. Kadangi Natalija Doncova išvyko iš Vokietijos birželio 5 d., o Aigul kūnas buvo rastas birželio 16 d., išeina, kad įtariamajai pavyko pasprukti“, – pabrėžė advokatė.

Vėliau paaiškėjo, kad 2024 m. birželio 4-osios naktį Aleksandras Doncovas atidarė savo telefoną ir perskaitė Vokietijos baudžiamojo kodekso straipsnius apie žmogžudystę ir slėpimą.

Doncovas kelis kartus liudijo, kad 2024 m. birželio 5 d. naktį jis ir jo motina taksi aktyviai ieškojo dingusios Aigul.  Iš tikrųjų Aleksandras 3 val. nakties iškvietė motinai taksi į Frankfurto oro uostą.

„2024 metais birželio 4 d., 17.30 val., Natalija Doncova važiavo link išvažiavimo į Erlacherio ežerą. Nuo Bensheimo miesto iki Erlacherio ežero veda tik vienas kelias. Natalija Doncova greičiausiai ieškojo vietos, kad nuslėptų nusikaltimą. 2024 metais birželio 16 d. netoli Erlacherio ežero buvo aptiktas Aleksandro Doncovo mobilusis telefonas, kur ir buvo rastas kūnas“, – sakė Žana Urazbachova.

Birželio 5 d. Doncova nusiuntė sūnui instrukcijas, kaip praskiesti tirpalą ir suleisti injekciją į kaklą. Vėliau ant mirusiojo kūno buvo rasta injekcijos žymių.

„Darželio, kurį lankė Aigul dukra, darbuotoja pranešė, kad paskutinį kartą ją matė 2024 metais birželio 3 d. O antradienį, 2024 m. birželio 4 d., jos tėvas Aleksandras Doncovas atvedė savo dukrą Žakliną į darželį. „Darbuotoja paliudijo mačiusi, kad 2024 m. birželio 4 d. 14.30 val. Natalija Doncova vežimėlyje pasiėmė dukterį Žakliną iš darželio (vežimėlyje vėliau buvo rasta kruvina Aigul striukė)“, – pranešė advokatė.

Aigul ir jos dukters Žaklinos dokumentus turėjo Aleksandras Doncovas, kuris juos paslėpė savo močiutės bute. Aigul pasas buvo rastas tik antrosios kratos metu.

Šeima reikalauja teisingumo

Advokatės Žanos Urazbachovos tvirtinimu, laidojimo namų, išsiuntusių kūną į Kazachstaną, gautoje nuotraukoje matyti, kad Aigul veido bruožai yra pajuodę ir neryškūs, trūksta minkštųjų audinių, liko tik dalis nosies, o ant galvos nėra plaukų.

Praėjo beveik pusantrų metų, tačiau Vokietijos teisėsauga nesuėmė nė vieno įtariamojo. Praėjus keliems mėnesiams po Aigul mirties, Aleksandras Doncovas tyliai išvyko iš Vokietijos į Maskvą.

„Aleksandras Doncovas ciniškai mėgaujasi laisve, duoda interviu žiniasklaidai. Nužudytoji Aigul buvo Kazachstano pilietė; jos pagyvenę tėvai (tėvas – buvęs teisėjas, o motina – advokatė) neteko nėščios dukters ir negali bendrauti su anūke. Doncovai tyliai persikėlė į Rusiją, gavo pilietybę dukteriai Žaklinai ir lieka nenubausti“, – pažymėjo advokatė.

Anot jos, Aigul šeima – jos pagyvenę tėvai ir du broliai – beveik dvejus metus nematė savo anūkės ir dukterėčios. Dėl šios tragedijos Aigul tėvų sveikata labai pablogėjo; jie tikisi teisingumo ir to, kad sulauks savo vienintelės dukters žudikų nuteisimo.

Aigul tėvai tikisi, kad Kazachstano Užsienio reikalų ministerija išsiųs atitinkamą notą savo kolegoms iš Vokietijos, kad šie galėtų pradėti aktyvią žudikų paiešką. Jie tikisi sąžiningo ir išsamaus Kazachstane nagrinėjamos „kankinimo“ bylos tyrimo ir tinkamo nuosprendžio“, – apibendrino Žana Urazbachova.

Socialinių tinklų nuotraukos