Tiede‘ų šeimos košmaras Šv. Kalėdų išvakarėse: tik tėvo pasiaukojančio didvyriškumo dėka pavyko išgelbėti pagrobtas dukteris

Kai Tiede‘o šeima susiruošė švęsti artėjančias Šv. Kalėdas savo užmiesčio name, pastatytame tarp miško ir kalnų papėdės, netoli  Okley‘io miestelio, Jutos valstijoje, jie ir baisiausiame sapne nesapnavo, kuo baigsis ši kelionė. Papuošę kalėdinę eglutę ir ruošdami dovanas, šeima tikėjosi sulaukti gražių Šv. Kalėdų, bet likus trims dienoms iki šventės įvyko baisi tragedija.

 

Merginos akyse nušovė mamą ir močiutę

Ta pasakiškai graži vieta, apsupta kalnais, upėmis ir laukinės gamtos, galima sakyti, yra nutolusi nuo civilizacijos. Aplinkui nė gyvos dvasios. Iki artimiausio kaimyno keli kilometrai. Tiede‘o šeima įsigijo šį namą, kai vaikai buvo dar visai maži. Tėvai norėjo, kad jų atžalos daugiau laiko praleistų gamtoje. Aplinkui tylu, ramu. Šeimai tai buvo tikrų tikriausias rojaus kampelis.

1990 metais, gruodžio 21-ąją – Tragedijos dieną tame name buvo tėvas, mama, močiutė ir dvi sutuoktinių dukterys – 20 metų Linae ir 16 metų Trish. Šeimos idiliją turėjo papildyti ir pakviesti švęsti Šv. Kalėdų jų artimiausi giminės: dėdė, teta, pusbroliai ir pusseserės.

Žiemą Tiede‘ų namas buvo paskendęs tarp snieguotų kalnų ir atrodė kerinčiai. Už langų matėsi neapsakomo grožio žiemos peizažas. Atrodė, kad tokioje pasakiškoje vietoje ir gali įvykti kalėdinis stebuklas.

Dar gruodžio viduryje šeimos galva Rolfas ėmė puošti namus Kalėdoms. Jis atnešė iš miško pasipūtusią žaliaskarę. Virš židinio, kaip ir įprasta pagal tradiciją, buvo pakabintos kojinės, į kurias Santa Klausas turėtų sudėti dovanas. Visa šeima jau gyveno šventine nuotaika.

Likus trims dienoms iki švenčių, šeima  ruošėsi vykti  į artimiausią Okley‘io miestelį apsipirkti. Namo šeimininkų garaže stovėjo keli sniego motociklai, kuriuos pasibalnoję ir išvyko visa šeimyna nusipirkti produktų šventiniam stalui. Ant vieno jų užsėdo mama, močiutė ir anūkė – vyresnioji sutuoktinių dukra Linae. Ant kito – šeimos galva Rolfas su dukra Trish.

Ta gruodžio diena buvo saulėta ir šalta. Tai metais Jutos valstijoje žiemą buvo ypač daug sniego ir šalta. Jau grįžtant namo, beveik pusiaukelėje Linae pasakė mamai, kad labai šąla rankos. Kai merginos vairuojamas sniego motociklas privažiavo namus, ji nušoko nuo jo pasakiusi, nebegalinti daugiau ištverti. Linae paprašė mamos greičiau atrakinti namo duris. Mergina norėjo kuo greičiau pamerkti rankas į šiltą vandenį. O jau po to padėti mamai ir močiutei sunešti produktus. Kitas šeimos sniego motociklas dar buvo kelyje.

Linae, peržengusi namų slenksti, pasileido laiptais aukštyn į virtuvę. Ir čia pat šoniniu žvilgsniu pamatė, kad kažkas šmėkštelėjo, apsirengęs pilkos spalvos megztiniu, už durų. Pirma Linae mintis buvo, kad jau atvyko kuris nors pusbrolių, nors iš tikrųjų jis turėjo atvykti gerokai vėliau. Bet mergina apsidžiaugė ir nutarė pasinaudoti gera proga – netikėtai iššokti ir išgąsdinti jį. Tačiau staiga išdygusi prieš atvykėlį, ji pamatė nepažįstamą jauną vyrą, vešliais garbanotais plaukais. Iš tikrųjų jis buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu. Vaikinas pamatęs Linae, nieko nesakęs staiga nukreipė revolverį į jos pusę. Išsigandusi mergina spėjo pagalvoti, kad tai vagys ir pamanė, kad geriausiai nekrustelėti iš vietos. Pasigirdo žingsniai, lipant laiptais. Tai buvo Linae mama. Moteriai įėjus į virtuvę, ji nespėjo net suprasti kas čia vyksta, kaip iš miegamojo išėjo kitas vaikinas. Jis buvo su akiniais ir „coca-colos“ buteliu rankoje. Įsibrovėlis nukreipė revolverį į namo šeimininkę:

• Ko jums reikia? – paklausė moteris.
• Pasiimkite viską, ko reikia – pridūrė ji su siaubu ir išgąsčiu žiūrėdama, kaip kitas nekviestas svečias laiko revolverį prie pat dukters veido.

Ir vėl pasigirdo žingsniai ant laiptų. Lėtai statydama kojas lipo močiutė. Ir staiga pasipylė šūviai – vienas ir dar vienas, ir dar vienas… Linae suriko nesavu balsu. O po to ėmė spengti mirtina tyla. Visur telkšojo kraujas. Ką tiktai merginos akyse nušovė mamą ir močiutę. Linae žinojo, kad netrukus turėtų atvažiuoti tėvas ir sesuo. Kažkur tolumoje jau buvo girdėti artėjančio sniego motociklo garsai. Jam artėjant ir vis labiau garsėjant, vienas nusikaltėlių griebęs Linae už rankos, įrėmė pistoletą į galvą ir nuvedė ją žemyn, išėjimo link.

Kitą sniego motociklą vairavo tėvas, kurį duktė Trish buvo stipriai apkabinusi. Mergina sėdėjo susigūžusi ir slėpėsi už jo nugaros nuo šalčio, ryškios saulės spindulių ir akinamo sniego baltumo.

 

Seserys suprato, kad per gilų sniegą ir atokioje vietovėje toli nenubėgsi

Jau buvo matyti namas ir  netrukus jie įvažiavo į kiemą. Sniego motociklui sustojus, iš garažo iššoko kaukėtas vyras su revolveriu rankoje. Jis laikė įsitvėręs Linae. Įsibrovėlis pareikalavo, kad Rolfas ir Trish kuo greičiau eitų į namo vidų. Tėvas, pamatęs vyresniosios dukters akyse ašaras,  suprato, kad įvyko kažkas baisaus. Netrukus jis pamatys savo artimų žmonių kūnus…

Vienas grobikų pareikalavo namo šeimininko atiduoti visus pinigus. Rolfas įkišo ranką į kišenę ir iškratė visus ten buvusius pinigus. Tada užpuolikas įsakė savo sėbrui su akiniais nušauti namo šeimininką. Bet jis atsisakė šauti. Tada tas vaikinas su pilku megztiniu, laikęs Linae, nukreipė revolverį į Rolfą ir iššovė du kartus, bet tik šovus trečią kartą pasigirdo šūvis. Vyras nugriuvo ant žemės. Liko stovėti abi merginos, kurios nežinojo, kas jų laukia. Baisu ir įsivaizduoti, ką jos jautė tuo metu, žinodamos, kad nusikaltėliai nušovė mamą, močiutę ir tėvą.

Garaže buvo pilni degalų bakai, skirti sniego motociklams. Žudikai žinojo, ką daryti toliau. Jie paėmė bakus ir ėmė laistyti benziną po visą namą. Savo belaisvėms pasakė, kad jos turi jų klausyti ir netrukus turės kartu važiuoti su jais sniego motociklais. Seserys susižvalgė, bet joms nieko kito neliko, kaip paklusti. Netrukus ugnies liežuviai įsisiautėjo, vietomis apglėbdami kone visą namą. Vaikinas pilku megztiniu, kuris, panašu, ir buvo vadeiva, sėdo su Linae ant vieno sniego motociklo. O kitas, su akiniais, atsisėdo su Trish ant kito sniego motociklo. Bet seserys tarsi susitarusios ėmė galvoti, kaip pabėgti nuo nusikaltėlių. Gal staiga pasukti vairą ir nušokti?  Arba nukreipti staiga važiuojantį motociklą į griovį ir jam apsivertus pabėgti? Iš tikrųjų merginos neturėjo jokios galimybės pabėgti. Jos suprato, kad per gilų sniegą ir atokioje vietovėje toli nenubėgsi. Juo labiau nuo ginkluotų nusikaltėlių. Todėl paklusniai sėdėjo ir kartu su jais važiavo į nežinią. Bet Linae galvojo, kad negalima pamesti iš akių priekyje važiuojančios jaunesnės sesers. Išvažiavę iš teritorijos, priklausančios Tiede‘o šeimai, netoli pagrindinio kelio, jie pamatė artėjantį automobilį. Tai buvo Randy Zorn, merginų dėdė, tėvo brolis. Jis sustojo ir norėjo pasisveikinti su  dukterėčiomis. Bet pamatęs kad jos ne vienos, o greičiausiai su savo vaikinais, vyras labai nustebo. Sustojęs jis pradėjo  mojuoti jiems. Merginos apsimetė, tarsi nepažinotų jo ir sniego motociklai pralėkė pro šalį.

• Kas jis? – paklausė vienas nusikaltėlių Linae.

Mergina nepasimetė ir greitai atsakė:

• Tai kaimynas. Kažkur čia netoliese gyvena.

Mergina suprato, jei nusikaltėliai žinotų, kad tai jų dėdė, būtų nušovę ir jį. O dėdė toli ir nenuvažiavo. Mat vyras pamatė, kad porelės sustojo prie Tiede‘o šeimos mašinos, tamsiai pilkos spalvos „Lincoln“. Randy iš tolo pamatė, kad vaikinai kažką sumetė į automobilį. Tuo tarpu Trish pastebėjo, kad vienas žudikų turėjo užsikišęs peilį už kelnių diržo. Jis pagavo jos žvilgsnį ir pasakė:

• Nesijaudink, aš taip pat gerai susitvarkau su peiliu, kaip ir su revolveriu.

Nusikaltėliai liepė merginoms kuo greičiau lipti į mašiną. Prie mašinos jau artėjo ir Randy. Jis mojavo ranka ir prašė sustoti. Bet vienas nusikaltėlių tik paspaudė greičio pedalą ir mašina nurūko.  Merginos suprato, kad tai buvo kelias į niekur, tiksliau, kelias į mirtį. Pradžioje Randy pagalvojo, kad toks merginų elgesys yra paaiškinamas, nes susijęs su įprastu paauglišku drovumu. Nepatogi situacija, dėdė netikėtai pamatė jas su vaikinais. Bet dabar vyras suprato, kad kažkas čia ne taip.

Nuotraukose: Linae su vyru, nusikaltimo vieta garaže, abi seserys, jų mama Kaye Tiede, tėvas ir močiutė Beth Potts, Trish su vyru ir seserys paauglystėje.

Sunkiai sužeistas merginų tėvas laikėsi iš paskutiniųjų

Nespėjęs pagalvoti ką daryti toliau, kaip išgirdo už nugaros atvažiuojantį dar vieną sniego motociklą. Jis atsisuko ir pamatė ant jo sėdintį vyrą be šalmo, pirštinių ir viršutinių drabužių. Jo veidas buvo kruvinas. Kai motociklas privažiavo arčiau Randy, vos atpažino, kad tai jo brolis. Rolfas kraujavo ir vos išsilaikė ant motociklo. Vyras iš paskutiniųjų suriko:

• Į mane šovė, nužudė mano žmoną ir pagrobė dukteris.

Po to Rolfas šiaip  ne taip atidarė dureles ir sudribo ant savo brolio mašinos užpakalinės sėdynės. Randy įšoko į mašiną ir visu greičiu pasileido pirmyn. Mobiliojo ryšio tame rajone nebuvo. Bet Randy stengėsi jį pagauti, vėl ir vėl rinkdamas pagalbos telefono numerį 911. O Rolfas, kurio kraujas lašėjo ant mašinos grindų, vis kartojo:

• Reikia išgelbėti mergaites ir iškviesti sraigtasparnį.

Ir netikėtai, po daugybės kartų skambinimo, kitame telefono gale atsiliepė:

• 911 operatorius klauso.

Randy spėjo pasakyti, kur jie yra, kad jie vejasi žudikus ir kad jie yra ginkluoti. Apibūdino mašiną ir pasakė kuria kryptimi jie važiuoja. Jam sakant: „Sunkiai sužeistas žmogus mašinoje, mums reikalingas sraigtasparnis“, telefonas išsijungė. Jis paprasčiausiai išsikrovė. Randy teko sustoti degalinėje. Jis nubėgo prie telefono automato, paskambino 911 ir pasakė:

• Mums reikalingas sraigtasparnis, sunkiai sužeistas žmogus. Kuo greičiau reikalinga pagalba.

Tuo metu Linae ir Trish  pamatė, kaip juos pralenkė policijos mašina. Merginoms atrodė, kad širdys tuoj iššoks lauk. Jos galvojo, kad tai paskutinė galimybė imtis kokių nors veiksmų. Bet jų laimei policijos patrulinis automobilis apsisuko ir ėmė sekti paskui juos. Žudikai pradėjo panikuoti. Spidometras rodė 145 kilometrus per valandą greitį. Gaudynės tęsėsi ne ilgiau kaip 2 kilometrus. Vairuotojas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir įstrigo sniego pusnyse. Merginos pamatė ir daugiau atvažiuojančių policijos automobilių. Policininkai buvo ginkluoti automatais. Pareigūnai apsupo bėglių automobilį ir nukreipė į juos ginklus. Viena merginų ėmė šaukti, kad ji su seserimi ir nereikia šauti. Bet policininkai neturėjo informacijos, kad merginos yra nusikaltėlių įkaitės. Trish ištiesė ranką seseriai ir stipriai suspaudė jos delną. Susikibusios rankomis jos pasilenkė ir ėmė melstis. Bet žudikai iš karto pasidavė. Merginos buvo išlaisvintos.

Sunkiai sužeistas merginų tėvas laikėsi iš paskutiniųjų, kai jo paimti atskrido sraigtasparnis. Tėvas atsisakė skristi, kol sužinojo, kad jo dukterys yra išlaisvintos ir dabar saugios. Begalinė tėvo meilė suteikė jam jėgų ir stiprybės kovoti ne tik už savo, bet ir mylimų dukterų gyvybes.

Į Rolfą buvo šauta kelis kartus, todėl žudikai buvo įsitikinę, kad jis negyvas.  Bet vyras apsimetė negyvu, nes buvo nepraradęs ir sąmonės. Žudikai, kaip ir kitas aukas, taip ir Rolfą apipylė benzinu ir padegė namą. Bet vyras, kęsdamas nežmonišką skausmą, ir toliau nepajudėjo. Jam pasisekė, kad žudikai tuojau pat išbėgo iš namo, kai tik jis pradėjo degti. Tada Rolfas pakilo nuo grindų ir nubėgo į dušą su jau pradėjusiais svilti drabužiais. Užgesinęs, nusivilko juos. Visas šlapias, be viršutinių drabužių, kraujuodamas vyras vijosi nusikaltėlius ant sniego motociklo. Rolfas tą dieną atliko tikrą žygdarbį. Nes jei ne jis, sutikęs atvykstantį brolį pakelyje, kiek brangių  ir neįkainojamų minučių būtų prarasta. Galbūt to laiko būtų užtekę, kad nusikaltėliai spėtų pasislėpti kur nors miško gilumoje. Kas tada būtų nutikę su jo dukterimis? Baisu ir įsivaizduoti, nes pagrobėjai – šaltakraujai žudikai.

 

Žudikai viską filmavo šeimininkų palikta filmavimo kamera namuose

Vienas žudikų Vonas Tayloras buvo paprastas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų paauglys, kai mokėsi mokykloje. Kaimynai apie Taylorų šeimą atsiliepė tik iš geros pusės. Sakė, kad jie padorūs ir garbingi žmonės. Bet kaip sakoma ir paprasta, normali šeima gali turėti savų griaučių spintoje. Todėl dėl nežinomų priežasčių Vonas Tayloras pradėjo vogti. Pradžioje jis vogė iš parduotuvių smulkius dalykus. O vėliau perėjo ir prie rimtų vagysčių. Kol galų gale buvo nuteistas ir atsidūrė už grotų. Atlikdamas bausmę Jutos kalėjime, jis ir susipažino su kitu Tiede‘o  šeimos žudiku Edwardu Deliu. 1990 metais jam buvo kiek daugiau nei 20 metų. Tai tas vaikinas su akiniais, kuris vaikštinėjo po Tiede‘ų namus su „coca- cola“ rankoje. Tiesa, Delis augo ne tokioje geroje šeimoje. Jis taip pat pradėjo vogti dar paauglystėje. Įsilauždavo į namus, apvogdavo juos, o paskui ir padegdavo. Jis ir buvo nuteistas už vagystes ir padegimus.

Vaikinai buvo paleisti iš kalėjimo vienu metu ir nukreipti į reabilitacijos centrą. Jiems buvo suteikta galimybė integruotis į visuomenę, pradėjus dirbti. Bet Vonas ir Edwardas nusprendė pabėgti. Vienas jų žinojo tą atokų rajoną. Žinojo, kur yra Tiede‘ų šeimos namas, kadangi buvusio kalinio giminaitis kažkada turėjo šioje apylinkėje namą. Bet prieš įsibraunant į Tiede‘ų šeimos namą, nusikaltėliai jau buvo spėję apšvarinti ir kelis kitus, netoliese esančius namus, iš kur pavogė nedidelius, bet labai vertingus daiktus. Sėbrai stebėjo per žiūronus, kol Tiede‘ų šeimos nariai išvyko iš namų. Ir išdaužę langą, įlindo į juos. Bet vagyste nesibaigė, nes nusikaltėliai norėjo išlieti susikaupusį įtūžį ir pyktį.

Policijos pareigūnai, sulaikę nusikaltėlius, pasuko į Tiede‘ų šeimos namus. Jiems svarbiausia buvo, nepaisant siautėjančio gaisro, atrasti kokius nors nusikaltimo įrodymus ir įkalčius. Likus keliems metrams iki namų, pareigūnai pajuto degančių plaukų ir drabužių kvapą. Ugniagesiai jau darbavosi. Pirmiausiai pareigūnai užsuko į garažą, kur pamatė didelį kraujo klaną. Kraujas buvo šviežias. Paskui paaiškėjo, kad čia ir gulėjo tėvas, apsimetęs mirusiu. Lipdami laiptais aukštyn į virtuvę, pareigūnai pamatė kulkų išvarpytas skylutes. Suprato, kad čia buvo šaudoma. Policininkai aptiko du kūnus be gyvybės ženklų, kurie skendėjo dūmuose. Viršutinis aukštas degė, todėl ten ieškoti įkalčių buvo neįmanoma. Vis dėlto vienas policininkų pagriebė ant stalo gulėjusią filmavimo kamerą. Vėliau paaiškėjo, kad tai vienas pagrindinių ir didžiausių nusikaltimo įrodymų.

Kai po to tyrėjai peržiūrėjo nufilmuotą kasetę, rastą nusikaltimo vietoje, tikėjosi pamatyti Tiede‘ų šeimos linksmas akimirkas ir šventinę nuotaiką, besiruošiant Kalėdoms. Iš tikrųjų taip ir buvo. Bet paskutiniai ten pamatyti kadrai  buvo ne tik netikėti, bet tyrėjus tiesiog pribloškė.

Tayloras ir Delis įsibrovė į namus ne tik kaip vagys, būtų padarę savo nešvarų darbą ir dingę, bet jie elgėsi greičiau kaip to namo šeimininkai. Valgė, gėrė, išpakavo ir peržiūrinėjo dovanas ir viską filmavo šeimininkų filmavimo kamera. Jie nebijojo palikti įkalčius, kadangi jau iš pat pradžių žinojo, kad padegs namą. Jie laukė grįžtančios šeimos, todėl niekur neskubėjo. Tikėjosi pasilinksminti kaip reikiant. Ir padarė tai su kaupu: nušovė motiną ir močiutę, Linae akyse. Šovė ir į tėvą. Nusikaltėliai tai darė aukoms nespėjus ir pasipriešinti, iš pasalų. Pagrobė šeimininkų mašiną ir norėjo pabėgti su ja, pasislėpti  ir išvengti teisingumo. Nusikaltėliai buvo įsitikinę, kad liks nebaudžiami ir darė, ką norėjo. Tokius tik ir sulaiko teisingumas. Nes duotum tokiems valią, žudytų visus iš eilės.

 

Linae sulaukė laiško iš nusikaltėlio

Ir teisme Tayloras ir Delis elgėsi įžūliai, visą laiką kreivai šypsojosi. Jokios sąžinės graužaties, jokio gailesčio ir atgailavimo.

Seserys Linae ir Trish suėmė save į rankas ir davė parodymus teisme kaip pagrindinės liudininkės. Vėliau Trish viename savo interviu sakė, kad iki šiol prisimena Delio reakciją, kai jis pamatė į teismo salę įeinantį merginos tėvą. Tarsi būtų pamatęs vaiduoklį. Jam nė į galvą neatėjo mintis, kad vyras išgyveno. Tayloras prisipažino kaltu nušovęs du žmones. Bet abiejų nusikaltėlių bylos nuėjo skirtingais teisingumo keliais.  Buvo įvairūs advokatai, skirtingi prisiekusieji ir skirtingos procedūros. Vonas Tayloras buvo nuteistas mirties bausme, o Edwardas Delis iki gyvos galvos.

Namui supleškėjus, po kiek laiko Tiede‘ų šeima atstatė juos. Ji buvo net geresnis. Tada tėvas pasakė savo dukterims, kad žaibas niekada netrenkia į tą pačią vietą du kartus. Todėl dabar čia bus visada saugu.

Praėjo ne vienas dešimtmetis nuo to baisaus nusikaltimo, bet Tiede‘ų šeima, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šįmet atvažiavo švęsti čia Šv.Kalėdų. Merginų teta Claudia T.Nelson, motinos sesuo  2011 metais išleido knygą „Murder, Death and Rebirth“, kurią rašė dvylika metų. Knygoje pasakojama apie tą baisų, prieš jų šeimą įvykdytą nusikaltimą Kalėdų išvakarėse.

2001 metais Linae sulaukė laiško iš Edwardo Delio. Ji skaitė laišką daug kartų, nes norėjo suprasti, ar nusikaltėlis gailisi dėl to, ką padarė, ar atgailauja. Delis prašė atleidimo ir pasakė, kad praėjus tiek metų suvokė, ką padarė. Bet Linae prireikė devynerių metų, kol ji sugebėjo atleisti nusikaltėliui. Moteris neslėpė, kad po to jai palengvėjo. Per tuos metus Linae sukūrė šeimą, augina  keturis vaikus. Trish taip pat ištekėjo, augina dvi dukteris.

Kai Tiede‘ų šeimos galvai Rolfui diagnozavo paskutinės stadijos vėžį, gausi šeimyna budėjo pakaitomis neatsitraukdami nuo jo lovos. Jie norėjo bent taip padėkoti jam už pasiaukojimą ir drąsą. Dukterys negali be ašarų kalbėti apie savo tėvo didvyrišką žygdarbį ir jo begalinę jo meilę.

Tuo tarpu 2013 metais mirtininkas, 54 metų Vonas Tayloras vėl padavė apeliaciją, kad jam mirties bausmė būtų pakeista iki gyvos galvos. Nuteistojo advokatai sutinka, kad jis šovė pirmasis, bet jų manymu, jo padaryti šūviai nebuvo mirtini. Jie tvirtino, kad moteris nušovė būtent Delis.

Jutos valstijos generalinio prokuroro padėjėjas tvirtino, kad nėra jokio poreikio peržiūrėti bylą. Net jei Tayloras ir nešovė, jis vis tiek kaltas, nes bendrininkas vienodai atsako už įvykdytą nusikaltimą, kaip ir pagrindinis jo dalyvis. Bet Tayloras vis dar tikisi, kad jam bus pakeista bausmė iki gyvos galvos.

Nuotraukose: Nusikaltėliai Edwardas Devis ir Vonas Tayloras dabar ir prieš kelis dešimtmečius.

“Facebook” nuotraukos ir “YouTube” stop kadrai