sniegopilys.lt
„Nebūna dienos, kad negalvočiau apie Shauną. Kiekvieną dieną prisimenu ją gal šimtą kartų. Ir tą tragediją, kas su ja nutiko, su kuo jai teko susidurti, kaip jai buvo baisu. Aš verkiu, kai prisimenu tai. Ji buvo mylinti ir rūpestinga motina. Liūdesys dėl Shaunos niekada nepalieka manęs“, – pasakoja jos sesuo Paula.
Padarė nedidelę pertrauką, bet planavo vėl pradėti gyventi kartu
2012 metai, rugsėjo 29 diena.
- Gelbėjimo tarnyba 911 klauso. Jums reikalinga policija, ugniagesiai ar medicinos pagalba?
- Įvyko apiplėšimas ir žmogžudystė.
- Ką užmušė?
- Mano žmoną. Ji guli ant grindų kraujyje. Jau sustingusi. Dieve, pamiršau patikrinti jos pulsą, – vyras pradėjo verkti į ragelį.
- Giliai įkvėpkite – patarė operatorė. – Policija jau pakeliui, likite lauke, gerai?
- Gerai
- Kuo jūs vardu Aš esu GeorgeTiaffay.
Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Danas Longas atskubėjo į įvykio vietą, Las Vegaso priemiestį Nevados valstijoje, pranešus gelbėjimo tarnybai. Jis pirmasis iš pareigūnų ir pamatė negyvą Shauną Tiaffay jos namuose. Vaizdas buvo pasibaisėtinas. Detektyvas nustatė, kad nusikaltimo įrankis buvo paprastas plaktukas, nes buvo aiškiai matyti jo palikti pėdsakai ant moters pakaušio ir smilkinio. Kažkurią akimirką žudikas buką plaktuko galą pervertė į smailųjį ir toliau tvojo juo moteriai per veidą ir kitas kūno vietas.
„Tai vienas žiauriausių nusikaltimų su kuriuo kada nors esu susidūręs“, – sakė apygardos prokuroras Marcas Digiacomo.
Anot jo, kai žmogus nušaunamas, tai kaip ir nestebina, nes tai vienas lengviausių būdų nužudyti žmogų. Bet šiuo atveju, akivaizdu, buvo stiprus žudiko priešiškumas moters atžvilgiu.
Netrukus atvykusi policija nerado jokių įsilaužimo ir apiplėšimo pėdsakų. Pirmiausiai buvo nuspręsta pasikalbėti su nužudytosios sutuoktiniu George Tiaffay, nes jis pirmasis ir aptiko savo žmonos kūną. Todėl automatiškai ir neišvengiamai tapo pirmuoju įtariamuoju. Reikėjo surinkti kuo daugiau informacijos, bet negalima buvo agresyviai apklausti. Tyrėjai pakalbėjo su George nusikaltimo vietoje ir užsirašė jo parodymus.
- Ar ilgai buvote susituokę?
- Šešis su puse metų. Pastaruoju metu mes negyvenome kartu.
- Ar ilgai?
- Penkis mėnesius.
George neslėpė, kad jųdviejų santykiuose iškilo sunkumų.
- Aš jums užduosiu svarbų, bet nemalonų klausimą.
- Klauskite.
- Jūsų žmona turėjo artimų santykių su kitais vyrais?
- Nežinau, bet ji elgėsi taip, tarsi susitikinėtų su kuo nors.
- Kada tai buvo?
- Berods, liepos mėnesį.
- Aišku.
- Ji prisipažino, kad norėjo mane paerzinti, nes iš tikrųjų nieko neturėjo. Galvoju, kad tai tiesa. Mes padarėme nedidelę pertrauką ir planavome vėl pradėti gyventi kartu. Ji sakė, kad myli mane ir nori išsaugoti šeimą. (Vyras netikėtai apsipylė ašaromis). Ir aš ją myliu.
George taip pat pranešė tyrėjams, kad tą rytą, kai buvo nužudyta žmona, jis buvo darbe, ugniagesių stotyje.
Pareigūnų klausinėjami bendradarbiai apibūdino George charakterį. Apie jį atsiliepė kaip apie labai protingą žmogų. Jis žaidė futbolą, baigė karo akademiją, buvo aktyvus vienos labdaros organizacijos, statančios mokyklas ir ligonines, narys. Kolegos ugniagesiai lygiavosi į jį, žavėjosi juo ir norėjo sekti jo pavyzdžiu. Žodžiu, George buvo visų numylėtinis.
Bet ir Shauna buvo visų gerbiama. Moteris buvo kupina gyvenimo džiaugsmo, charizmatiška, graži, siekianti tikslo moteris. Su kuo tik pareigūnai kalbėjo, tiesiog visi dievino ją.
Shauna gimė Tenisio valstijoje. Atvykusi į Las Vegasą, kur gyveno jos sesuo, įsidarbino kazino „Palms“, į kurį rinkosi daugiausiai vietos gyventojai. Ten ji kelerius metus dirbo padavėja. Visi jos kolegos sakė, kad ji buvo geras ir rūpestingas žmogus. Ji buvo labai graži moteris. Ji mėgo savo darbą ir neplanavo ką nors keisti.
Ėmė galvoti, kad moteris galėjo žūti nuo paslaptingojo persekiotojo rankos
Jos vyras George gerai mokėsi mokykloje, baigė karo akademiją, bet dar įgijo ir inžinieriaus specialybę. Atliekant karinę tarnybą jam buvo suteiktas kapitono laipsnis.
Jis padėjo statyti namus Amerikoje žmonėms, kurie neturėjo kur gyventi. Po savanoriškos veiklos labdaros organizacijoje, vyras taip pat įsidarbino kazino „Palms“, automobilių aikštelės vadovu.
Po to George tapo ugniagesiu, o ji buvo patraukli padavėja. Augino dukterį. Sprendžiant iš nuotraukų, jie nuostabiai praleido povestuvinę kelionę Havajuose. Kone tobula amerikiečių šeima. Su tokiais žmonėmis malonu gyventi kaimynystėje ir draugauti šeimomis. Nepaisant nesutarimų, atrodė, kad jie nenešiojo akmens užantyje.
Be to, George turėjo geležinę alibi žmonos nužudymo metu. Net 35 ugniagesiai paliudijo, kad George buvo išvykęs tik į iškvietimus, kai kartu su juo važiavo ir kiti kolegos. Jis visą laiką buvo su jais, todėl visi buvo įsitikinę, kad vyras negalėjo nužudyti savo žmonos.
Ir po tragedijos George, atėjęs į darbą atsižymėjo, ir niekur nebuvo pasitraukęs. Todėl pareigūnams neliko jokių abejonių – vyras nekaltas.
Tyrėjai sakė, kad nusikaltimo vietoje į George buvo sunku žiūrėti – vyras labai sielojosi ir išgyveno. Bet reikėjo apgalvoti visas versijas, nors ir nesinorėjo liesti vyro jautrių ir skausmingų vietų bei jausmų. Juk įvyko žiauri žmogžudystė, todėl reikėjo kiek galima daugiau surinkti informacijos.
Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Shauna galėjo užmegzti meilės romaną. Bet jie neaptiko jokio patvirtinimo. Anot jų, sudėtingiausia nustatyti nusikaltėlio asmenybę, jei jis nebuvo pažįstamas su auka. Tuo atveju, kai auka atrasta savo namuose, o žmogžudys – pašalinis žmogus, taip pat gerokai mažesnė tikimybė greitai atskleisti nusikaltimą. Buvo aišku, kad tyrimas užsitęs.
Pareigūnai išbraukė sutuoktinį iš įtariamųjų rato, bet reikėjo išsiaiškinti, kas linkėjo moteriai pikto ir ar buvo motyvas ja atsikratyti.
Netrukus pareigūnai aptiko policijos skyriuje Shaunos pareiškimą, kurį ji buvo įteikusi likus kelioms savaitėms iki žmogžudystės. Pareiškimo turinys kėlė nerimą. Moteris rašė, kad grįžusi namo pastebėjo kai ką neįprasto. Ji atrado kažkieno, bet tikrai ne savo sutuoktinio vyriškas trumpikes skalbimo mašinoje. Taip pat pastebėjo, kad kažkas naudojosi jos skystomis kosmetikos priemonėmis. Ji parašė SMS savo vyrui ir paklausė, ar buvo užėję į jos namus su dukterimi? George atsakė, kad jų ten nebuvo. Moteris taip pat atkreipė dėmesį, kad kažkas nugėrė degtinės butelį, stovėjusį šaldytuve. Shauna taip pat nurodė pareiškime, kad pasigedo ir kai kurių daiktų iš savo garderobo. Dingo ir jos sutuoktuvių žiedas.
Panašu, kad kažkas buvo apsėstas jos. Detektyvui Danui Longui kilo įtarimų, kad tai galėjo būti persekiotojas maniakas, bet nesuprato, kaip jis galėjo įeiti į moters namus, nes nėra įsilaužimo pėdsakų.
Tyrėjai ėmė galvoti, kad Shauna galėjo žūti nuo paslaptingojo persekiotojo rankos. Juk ji buvo labai patraukli moteris, skyrė daug dėmesio savo išvaizdai. Įspūdingai rengėsi: juodi aukštakulniai, tinklinės pėdkelnės, trumpas sijonėlis. Moteris dirbo padavėja kazino Las Vegase, kur rinkdavosi daugiausiai vyrai ir ne vienas jų atkreipdavo į ją įdėmų žvilgsnį.
Shauna dirbo tą lemtingąją naktį. Po to grįžo namo. Gal parsivedė paskui save ir žmogžudį?..
Tyrėjai nusprendė pakalbėti su kazino padavėjomis ir kitais darbuotojais. Gal Shauna turėjo nemalonumų ar įkyrių klientų? Gal kuris nors skyrė jai per daug dėmesio? Bet darbe apie moterį atsiliepė tik puikiai, kad ji buvo ramaus būdo, su nieko nesipyko. „Nuolatiniai klientai ateidavo ir klausdavo: „O kur simpatiška šviesiaplaukė? Šiandien nedirba?“. Ji buvo miela, linksma ir visi ją mylėjo. Ji bendravo su šimtu žmonių per vakarą: turistais, vietos gyventojais, maža ką jie galvoja, juk neperskaitysi jų minčių“, – aiškino kolegos. Bet jie tvirtino neatsimenantys nei vieno atvejo, jog su Shauna būtų kas nors kalbėjęs ar elgęsis įtartinai. Tyrėjai peržiūrėjo ir kazino stebėjimo kamerų įrašus, vildamiesi pamatyti ką nors svarbaus. Pareigūnai tikėjosi, kad ją kas nors stebėjo, o po to sekė, kai moteris įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Bet taip nieko ir nepamatė.
Ryte jos automobilis stovėjo prie namų.
Dvi dienas pareigūnai negalėjo pajudinti tyrimo iš vietos. Trečią dieną jų laukė netikėtumas. Detektyvui Longui paskambino vyras ir pasakė žinantis, kas nužudė moterį plaktuku. Tyrėjas suprato, kad tai neišsigalvojimas, nes apie plaktuką žinojo tik pareigūnai ir žudikas. Detektyvas Longas suprato, kad tai svarbus skambutis. Susitarė susitikti.
Benamis dažnai viešėjo sutuoktinių namuose, mokė jų dukrą važinėti riedlente
Longas susitiko su informatoriumi, kuris prisistatė Didžiuoju Williumi. Jie greitai atrado bendrą kalbą. Vyras pasakė, kad kurį laiką praleido kalėjime ir neseniai bendravo su benamiu vyru, kuris ir papasakojo baisią istoriją. Jie išgėrė alaus ir tas prisipažino Williui, kad nužudė moterį. Informatorius sakė nežinantis jo vardo, bet pravardė „Graghamas“. Jis sutiko palydėti detektyvą ten, kur dažnai susitikdavo tą benamį vyrą. Ir parodė jį. Longas atsargiai priėjo prie įtariamojo iš nugaros ir įdėmiai apžiūrėjo jį. Tai buvo jaunas vyras, gana geros formos ir detektyvas neslėpė, kad vargu, ar pavyktų jį pasivyti ir sulaikyti, jei šis nuspręstų bėgti.
Vyras atsisuko ir iš padilbų pažiūrėjo į detektyvą Longą. Šis nepasimetė, bet prisistatęs pasakė, kad nori pasikalbėti. Tamsiaodis vyras supanikavo ir svarstė ką jam daryti. Bet pareigūnas jį nuramino pasakęs, kad apžiūrės automobilį ir jei ras narkotinių medžiagų, jo nesuims, nes jo visai kitoks tikslas. Ir vyras sutiko. Jis pasakė esantis Noelas Stevensas. Jis ne kartą buvo pažeidęs įstatymus ir jau spėjo padaryti „gerą“ kriminalinę karjerą. Bet Noelas tvirtino tik vogęs ir apiplėšinėjęs žmones.
Po to pareigūnas paklausė, ar jis pažįsta Tiaffay šeimą. Jo atsakymas nustebino detektyvą.
- Jie mano draugai – atsakė vyras.
Jis sakė, kad gana dažnai vieši pas juos, mokė jų dukrą važinėti riedlente. Negana to, jis žinojo kiekvieną smulkiausią detalę iš Shaunos ir George asmeninio gyvenimo.
- Žinote, Shauna buvo nuostabi moteris, – netikėtai pasakė Noelas.
Bet klausiamas apie moters žmogžudystę, vyras neigė ir tvirtino nieko nežinantis ir kad nėra prisidėjęs prie to. Bet nei detektyvo Longo, nei kitų tyrėjų tai neįtikino. Anot jų, vyras nekėlė jokio pasitikėjimo ir tokio tikrai neprileistų prie savo aštuonerių metų dukters. Ir apskritai nebendrautų su juo. Priešingai – pasistengtų laikytis nuo jo kuo toliau. Todėl tyrėjai suabejojo, kad jis galėjo draugauti su Tiaffay šeima. Noelas Stevensas buvo sulaikytas patikrinimui. Tyrėjai norėjo konkrečiai išsiaiškinti, kas siejo George ir Shauną su tuo žmogumi.
Bet pirmiausiai tyrėjai nuvyko į George namus, norėdami tai išsiaiškinti. Dar prie durų parodė Noelo nuotrauką ir paklausė ar pažįsta jį. Tyrėjų nuostabai, George pasakė, kad pažįsta. Ir tyrėjai paprašė leidimo įeiti į namus.
- Jis nuolat valkatavo po mūsų rajoną, ieškodamas kokio nors darbo. Mes jį pakvietėme užeiti kartą, davėme pavalgyti, taip ir susidraugavome, – pradėjo pasakoti George.
- Kaip jis elgėsi jūsų žmonos atžvilgiu?
- Gerai, galima sakyti, kaip su seserimi.
- O Shauna?
- Jis patiko jai kaip draugas, kuriuo galima pasitikėti.
George pridūrė, kad jis buvo geras žmogus, pagarbiai elgėsi su žmona, mokė dukterį važinėti riedlente.
- Kaip manote, jis galėjo nužudyti jūsų žmoną?
- Ką jūs. Ne.
- Ne?
- Jokiu būdu. Jis mūsų artimas draugas.
Policijos pareigūnams buvo išduotas Noelo Stevenso gyvenamosios vietos kratos orderis. Tai buvo palapinė, Kanjono dykumose. Kratą atliko beveik 20 pareigūnų. Jo palapinėje buvo rasta daug keistų daiktų: slidininko kepurė, pirštinės, maudymosi kostiumėlio kelnaitės. Paaiškėjo, kad jos – Shaunos.
Paskui atrado itin svarbų įkaltį – beveik naują plaktuką, sveriantį 450 gramų. Ir pora krauju išteptų džinsinių kelnių. Ant jų buvo daug kraujo dėmių. Kriminalistai viską surašė ir nufotografavo visus įkalčius.
Atlikus pirminę ekspertizę paaiškėjo, kad ant džinsų – žmogaus kraujas. Po kiek laiko atėjo patikslinti tyrimo rezultatai ir paaiškėjo, kad tai buvo Shaunos Tiaffay kraujas.
Iš to buvo aišku, kad Noelas Stevensas nužudė Shauną. Jam buvo pateikti neginčijami įkalčiai.
Per apklausą pirmiausiai Stevensui buvo parodyta palapinė, po to džinsai. Jis pažiūrėjo į nuotraukas ir pasakė:
- Jis mane pakišo.
- Kas pakišo?
- Tai aš nužudžiau ją – pasakė Stevensas.
Vyras papasakojo, kad įsibrovė į moters namus naktį ir laukė jos grįžtančios iš darbo. Jis išgirdo rakinamų durų garsą ir kaip ji įėjo pro duris. Perėjusi koridorių, padėjo rankinę ir nužingsniavo į kambarį. Noelas patykojo jos ir prisėlinęs iš nugaros, tvojo plaktuku per galvą. Ji suriko, atsisuko, pakėlė rankas, prarado sąmonę ir nugriuvo ant grindų. Tada jis ėmė talžyti ją plaktuku 7-10 minučių, kol moteris mirė.
Bet paskui Noelas pasakė policijai tai, ko jie nesitikėjo išgirsti.
- Mane pakišo George Tiaffay. Jis dėl visko kaltas. Tai buvo jo idėja.
Vyras dideliu greičiu rėžėsi į betono atitvarą, bet jis išgyveno
Noelas papasakojo, kad George gana ilgą laiką ruošė jį savo žmonos nužudymui. George pasakė benamiui, kad žmona palaiko artimus santykius su kitu vyru ir ruošiasi skirtis. Tada jai atiteks didesnė dalis pinigų ir atims jo dukterį. O vyras labai nenorėjo prarasti valdžios šeimoje.
Noelas prisipažino, kad George jam sumokėjo 600 JAV dolerių avansą ir pasakė, kad po to kai įvykdys žmogžudystę sumokės dar kelis tūkstančius. Įtariamasis papasakojo, kad jis kartu su George nupirko parduotuvėje nusikaltimui reikalingus daiktus: plaktuką, pirštines, slidininko kepuraitę. George jam davė ir savo namų raktą. „Ar teisybę kalbėjo buvęs kalinys? O gal jis tokiu būdu stengėsi išvengti bausmės?“, – svarstė pareigūnai
Buvo aišku, kas nužudė Shauną, bet pareigūnai dar nebuvo įsitikinę, kad būtent George jį pasamdė.
Policija nuvyko pas Shaunos seserį Paulą. Ji galėjo žinoti, kas slėpėsi po nepriekaištingo ugniagesio įvaizdžiu. Anot Paulos, jos nužudytos sesers vyras turėjo ir tamsiąją savo asmenybės pusę.
„Manau, kad mes, artimieji ir jo draugai sužinojome, koks iš tikrųjų yra George Tiaffay tik savo sesers dėka, – sako Paula. – Bet tik nedaugelis matė jo agresijos protrūkių, kuriuos jis stengėsi slėpti“.
Anot Paulos, George agresyvumas itin išryškėjo likus metams iki žmogžudystės. Jis būdavo vis dažniau susierzinęs ir valdingas. Vieno konflikto metu vyras stipriai prirėmė žmoną prie sienos, matant dukteriai, ir ėmė smaugti. Ji buvo smulkaus sudėjimo, o jis rėkė ir spaudė.
„Be to, Shaunai kėlė nerimą George draugystė su Neolu Stevensu. Kai eilinį kartą George parsivedė į namus tą benamį, Shauna paskambino mamai ir verkė. Vyrai susėdę žaisdavo domino, gerdavo alų, ir, svarbiausia, George primygtinai reikalaudavo, kad duktė sėdėtų greta ir žiūrėtų. Jis neleisdavo žmonai išvesti dukters. Tai atrodė pasibaisėtina. Shauna bijojo ir nesuprato, kodėl jis tą vyrą parsiveda į namus“, – pasakojo Paula.
Tačiau tai dar ne įrodymas, kad buvo žmogžudystės suokalbis. Todėl buvo pateikti kaltinimai tik Stevensui.
Bet po to parduotuvės stebėjimo kamerų vaizdo įrašai atskleidė baisią tiesą. Kaip jie kartu įeina į parduotuvę, kaip stovi prie kasos, kaip pardavėja skanuoja plaktuko kainą.
Po to George veža vežimėlį su nusikaltimo įrankiais ir išeina iš parduotuvės. Noelas eina kone šokdamas, o George juokiasi.
Ir tada pareigūnai suprato, kad George Tiaffay melavo, pateikęs savo versiją. Todėl buvo svarbu kuo greičiau išsiaiškinti iki galo, kas kaltas dėl Shaunos mirties.
Beliko įrodyti, kad šis visų numylėtinis susitepė savo žmonos krauju. Ir įrodymai turėjo būti neginčijami. Policija nusprendė pasiklausyti George telefono skambučių. Pareigūnai neatmetė galimybės išprovokuoti jį, kad pradėtų nerimauti, susinervintų, išsigąstų ir padarytų klaidų. Ir tai, ko jis nesirengė pasakyti.
Detektyvas su kolegomis užsuko į George Tiaffay tėvų namus. Juos pasitiko motina ir sesuo.
- Jis ugniagesys, gelbsti žmones ir mėgsta savo darbą. Jis didvyris, – pasakė motina.
- Jis nieko dėtas dėl žmogžudystės. Jis nuostabus ir sąžiningas žmogus, – pridūrė sesuo.
Bet detektyvas pasakė, kas jis įtariamas prisidėjęs prie savo žmonos žmogžudystės ir kad ruošiasi jį suimti. Padėkoję už pokalbį pareigūnai apsisuko ir išėjo, susėdo į mašiną ir nuvažiavo į policijos skyrių.
Po kelių minučių stebėtojų grupė perėmė George sesers telefono skambutį. Ta įspėjo savo brolį, kad jis netrukus bus suimtas.
Dar tą pačią dieną detektyvui Longui paskambino kitas pareigūnas ir pasakė:
- George Tiaffay dideliu greičiu rėžėsi į betono atitvarą. Bet jis išgyveno.
Detektyvas suprato, kad vyras nebeišlaikė įtampos dėl to, jog praras autoritetą. Jo pasaulis subyrėjo į smulkias šukes ir jis nebematė išeities. Jis jau nebebuvo didvyris. George buvo suimtas ligoninės palatoje.
Teisme Noelas Stevensas liudijo prieš George Tiaffay. Būtent dėl to Noelas išvengė mirties bausmės. Jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.
Prisiekusieji posėdžiavo tris dienas, kol buvo paskelbtas nuosprendis George‘ui Tiaffay‘ui. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos be teisės kada nors pateikti malonės prašymą ir išeiti anksčiau laiko.
Bet joks nuosprendis negali numalšinti Shaunos artimųjų skausmo. Moteris nebepamatys, kaip auga jos dukrelė, kaip ji sukūrė šeimą, susilaukė vaikų. Ji nebepamatys to tik dėl vieno žmogaus – savo vyro George. Žmogus turėjo viską, kad jaustųsi laimingas: gražią žmoną, dukrelę, namus, darbą, buvo gerbiamas visų. Bet jis iškeitė visa tai į kalėjimą iki gyvenimo pabaigos. Jį laikė herojumi, didvyriu, o paaiškėjo, kad jis yra vienas žiauriausių nusikaltėlių. Sunku patikėti, kad šeimos galva galėjo taip pasielgti su savo šeima.
Parengta pagal dok.filmą, stop kadrai
