sniegopilys.lt
Devintojo dešimtmečio supermodelis Nastasya Urbano prarado viską – tapo bename, nes jos vyras išgrūdo ją į gatvę be skatiko kišenėje. Buvusi supermodelio kolegė, sužinojusi apie jos likimą, pasakė vieną frazę: „Mes tada buvome princesės, bet ji… Ji buvo deivė.“
Ypatingo magnetizmo turinti asmenybė
Devintajame dešimtmetyje tai neskambėjo kaip perdėjimas. Urbano pozavo „Vogue“, atstovavo „Yves Saint Laurent“ ir „Revlon“, dirbo su legendine Linda Evangelista ir leido vakarus su Madonna bei Jacku Nicholsonu. Mados pasaulis jos vardą žinojo mintinai. Ir sunku patikėti, kad šiandien ji miega ant parko suolų Barselonoje.
Nastasya Urbano žengė ant podiumo tuo metu, kai supermodeliai buvo tikros žvaigždės – ne tik gražūs veidai žurnalo viršeliuose, bet ir žmonės su vardu, reputacija ir dideliais pinigais, kurie leido jiems gyventi kaip karalienėms. Štai kaip ji apibūdino savo gyvenimą: „Turėjau viską. Gyvenau kaip karalienė.“
1981 metais „Vogue“ viršeliai, fotosesijos žinomiems prekių ženklams, rodo, kur jos vardas stovėjo šalia moterų, kurios įėjo į mados istoriją. Kolegos ją prisimena kaip ypatingo magnetizmo turinčią asmenybę: ne tik gražią, bet ir tokią, nuo kurios tiesiogine prasme buvo neįmanoma atitraukti akių.
Po to atsirado jis ir Nastasya įsimylėjo taip, kaip žmonės, įpratę duoti viską ir neuždavinėti jokių klausimų. Ji dovanojo savo vyrui brangias dovanas, besąlygiškai juo pasitikėjo ir sukūrė su juo šeimą. Tada jie susilaukė vaikų.
Nastasya retai kalba apie tai, kaip jos vyras paėmė jų pinigus ir turtą – tik apie rezultatą. „Mano buvęs vyras ir mano vaikų tėvas paliko mane be skatiko, parodydamas man duris tik su tais drabužiais, kuriuos vilkėjau. Ne perkeltine prasme, o tiesiogine prasme su tais, kuriuos tuo metu vilkėjau“, – sakė ji.
Depresija atėjo kartu su skurdu
Toliau likimas klostėsi nenumaldomai: pirmiausia, nuomojami butai, iš kurių ji buvo iškeldinta, nes negalėjo sau leisti sumokėti nuomos. Tada – nakvynės pas draugus, kai jie sutiko ją priimti, o tada – parko suolai. Tada – bankomatų būdelės, kai lauke buvo šalta.
Depresija atėjo kartu su skurdu, o gal net ir anksčiau, gerokai prieš jį. Nastasya apie tai kalba tiesiai šviesiai, nebandydama atrodyti stipresnė nei yra: „Noriu gyventi, o ne išgyventi. Pavargau išgyventi ir elgetauti. Žmonės praeina pro šalį, visi praeina pro šalį, ir aš nesistebiu“, – sakė ji.
Sunkiausia jai net ne benamystė ar badas. „Noriu, kad mano vaikai matytų mane laimingą. Noriu atsigauti kaip asmenybė, kad jie galėtų manimi didžiuotis“, – teigė moteris.
Kai žinia pasiekė buvusius jos kolegas, reakcija buvo vieninga – šokas. Niekas to nesitikėjo. Ruth Schuler, dirbusi su Urbano devintajame dešimtmetyje, nerado jokių kitų žodžių, išskyrus „deivė“, ir pridūrė, kad visi buvo šoke. Kita buvusi podiumo žvaigždė Hernando Herrera viešai pareiškė norinti padėti: susisiekti su fotografais ir agentūromis ir pabandyti sugrąžinti Nastasyą į profesiją.
Ar jie padės, nežinoma. Mados pasaulis yra žiaurus amžiui, net ir tiems, kurie dar nėra taip žemai nukritę. Nastasyai – penkiasdešimt septyneri, ir dabar nebe 1980-ieji…
Dageliui Urbano gyvenimo tragedija nepatogi, nes nėra paprasto paaiškinimo ir nėra akivaizdaus kaltininko – tiksliau sakant, kaltininkas yra, bet jis nepasiekiamas. Ji padarė tai, ką daro daugelis įsimylėjusių moterų: visiškai pasitikėjo, nesiėmė atsargumo priemonių ir laiku neuždavė klausimų. Skirtumas tik tas, kad ji turėjo daugiau ką prarasti nei dauguma. „Deive“ ją vadino draugės, žinia, senovės mituose deivės taip pat kentėjo.
Socialinių tinklų nuotraukos
