sniegopilys.lt
Kimberly visada gyveno pagal savo taisykles. Ji valdinga ir reikli moteris. O kai ištekėjo už Terry‘io Mangrumo, tiesiog nutrūko nuo grandinės: ji nesiskaitė ir terorizavo posūnį, kurį žadėjo supjaustyti į gabalus už nepaklusnumą. Kliūdavo ir dešimtmetei podukrai. Bet paaugliai net ir baisiausiame sapne nesapnavo, ką padarys ši pamotė jų rankomis.
Ir anksčiau mėgino nuleisti inkarą kurio nors vyro namuose
2001 metai. Diksono miestas, Tenesio valstija. Ką tiktai išsiskyręs dviejų vaikų tėvas, 34 metų Terry‘is Mangrumas apžergė savo motociklą ir ruošėsi atsipūsti draugų baikerių kompanijoje. Bet likimas kiek pakoregavo jo planus. Terry‘is baikerių ralyje susitiko Kimberly. „Negalvojau, kad mes vėl susitiksime. Maniau išvažiavai“, – sakė jis. Mat moteris niekur ilgai neužsilaikydavo. Tiesiog nemėgo sėdėti vienoje vietoje. „Nusprendžiau pasilikti“ – atsakė ji.
Kimberly augo karininko šeimoje, kuri nuolat keldavosi iš vienos valstijos į kitą. Paūgėjus merginai net patiko toks gyvenimo būdas, o kiti ją pradėjo vadinti klajokle. Kimberly taip pat buvo baikerė, todėl greitai atrado bendrą kalbą su Terry‘iu ir patiko vienas kitam.
„Gal pasivažinėkime“, – pasiūlė ji. Kimberly labai pasitikėjo savimi. Ji visada žinojo, ko nori ir gaudavo tai. Tas pats įvyko ir tą dieną, kai ji ir vėl susitiko su Terry‘iu Mangrumu. Jie apsikeitė telefonų numeriais ir pradėjo palaikyti artimus ryšius. Kaip ir visą laiką Kimberly gyvenime, taip ir dabar įvykiai pradėjo rutuliotis labai greitai. Ji netrukus persikėlė gyventi į Terry‘io namus, kuriuose gyveno ir jo du vaikai: 12 metų sūnus Terry‘is jaunesnysis ir 10 metų dukra Madeline. Kad ir kaip būtų keista, bet moteriai patiko šis niekuo iš minios neišsiskiriantis vyras, paprastas darbininkas. Jis turėjo nedidelį, bet jaukų namą, bet užtat gana didelį žemės plotą aplink jį. Tiesa, Kimberly ir anksčiau mėgino nuleisti inkarą kurio nors vyro namuose, bet jai nepavykdavo ilgiau palaikyti santykius. Todėl artėjant keturiasdešimtmečiui, moteris nusprendė, kad nieko geriau ir neberas. Juk dažnas tokių metų žmogus jau būna susitupėjęs, atėjęs į protą ir galvoja apie ramią ir saugią ateitį. Be to, moteris pagalvojo atradusi aukso gyslą ir nusprendė nebepaleisti jos.
Bet gretai Kimberly suprato, kad jei nori įsitvirtinti tuose namuose, jai reikia pirmiausiai susidraugauti su Terry‘io dukra Madeline ir sūnumi Terry‘iu jaunesniuoju.
„Ji visą laiką mėgino užkariauti mūsų meilę, – dabar sako Terry‘is jaunesnysis. – Jai nuolat reikėjo mūsų pripažinimo“. Vaikų meilė Kimberly buvo savotiškas apsidraudimas, santykiuose su jų tėvu. Todėl gana greitai Kimberly pastangos davė savo vaisių. Netrukus pora susituokė ir nuotaka pažadėjo savo vyrui, kad jų šeima bus kone tobula. Iš tikrųjų ji negailėjo laiko vaikams, su jais daug užsiimdavo, žaisdavo, šukavo mergaitei plaukus ir pindavo kasas. Pamotė kaip įmanydama stengėsi atstoti tikrą motiną. Bet Terry‘io vaikams nereikėjo kitos motinos, nes jie turėjo savo.
Pamotė ėmė vis dažniau kelti skandalus, pavydėdama vaikams jų motinos
„Kimberly ir mūsų mama – du visiškai skirtingi žmonės. Kaip diena ir naktis“, – sako Terry‘is jaunesnysis.
Buvusi Terry‘io žmona LeeAnn Mangrum buvo švelni, draugiška, labai rūpestinga mama. Ir visada atsidurdavo greta, prireikus. Kimberly labai erzino ir pavydėjo, kad vaikų gyvenime motina atlieka labai svarbų vaidmenį ir gadina pamotės kuriamą idiliškos šeimos vaizdą. Kimberly apskritai nenorėjo bendrauti su LeeAnn, bet tai buvo neįmanoma, nes po skyrybų vaikų globos teisės priklausė motinai. Vaikai atvažiuodavo pas tėvą per išeigines ar dviem dienoms, bet ne ilgiau. Kimberly norėjo praleisti visą laiką su vaikais ir dėl to, nes bijojo, kad tarp Terry‘io ir jo buvusios žmonos vėl įsiliepsnos meilė. Tai buvo jos didžiausia baimė.
Praėjus dviem mėnesiams po vestuvių, Kimberly pradėjo pulti sutuoktinį, įtardama, kad tarp jo ir buvusios žmonos kažkas yra ir liepė prisipažinti, kad jis miega su ja. Visaip trukdė ir vaikams susitikinėti su savo motina. Berniukui neleido skambinti jai.
Pamotė ėmė vis dažniau kelti skandalus, pavydėdama vaikams jų motinos. Ir kliūdavo jiems kaip reikiant. Kimberly nuotaika keitėsi vos ne kas dešimt minučių. Ką tiktai buvo linksma, džiaugdavosi ir šypsodavosi, o jau kitą minutę imdavo rėkti ant vaikų: „Dykaduoniai, greičiau išneškite šiukšles ir įpilkite man kavos“. Ir netrukus Terry‘is vyresnysis pamatė visai kitokią Kimberly. Moteris parodė savo tikrąjį veidą. Greitai Mangrumai pamatė, kad Kimberly gali padaryti viską, norėdama pasiekti savo. Mergaitei leisdavo paskambinti mamai tik jai girdint ir galėdavo kalbėti tik tai, ką liepdavo pamotė. Ko gero vertėtų paklausti pačios Kimberly, kaip galima įtikinti vaiką, nebemylėti savo mamos. „Nekenčiu tavęs“, – sakydavo mergytė. Negana to, nė už nieką prilupdavo berniuką, paleisdama kumščius į darbą. „Jūs bukagalviai!“ – rėkdavo Kimberly. Bet atsikratyti jos nebuvo jokios galimybės. Ir Terry‘iui bei jo vaikams teko susitaikyti.
Negana to, Kimberly buvo nusiteikusi nurodinėti ir vadovauti ne tik posūniui ir podukrai, bet suko galvą, kaip atsikratyti jų motinos LeeAnn. Naujoji šeimininkė užvaldė namus, vyrą, bet jai to buvo dar mažai. Ji norėjo ir jo vaikų. Kinberly galvojo, kad LeeAnn kelia grėsmę, nes vyras gali grįžti pas ją. Vadinasi, Kimberly praras viską, ką turi. Norėdama, kad kuo mažiau buvę sutuoktiniai matytųsi, Kimberly nusprendė pati važiuoti paimti vaikų iš motinos išeiginėms. Kartą, atvažiavusi pasiimti jų, vos įsukusi į LeeAnn kiemą, Kimberly užsipuolė vaikų motiną ir ši neišlaikė:
- Palauk palauk, įžengei į mano namus ir pakeltu tonu reikalauji mano vaikų?
- Kiek galima laukti? – rėkdavo Kimberly.
- Tai mano vaikai. Supratai? – atsakydavo LeeAnn.
- Aš juos auginu ir auklėju! Greičiau sėskite į mašiną!
Moterys buvo nusiteikusios itin priešiškai viena kitos atžvilgiu. Kone kiekvieną kartą Kimberly ir LeeAnn susitikimas baigdavosi skandalu. Pavargusi nuo Kimberly puolimų, LeeAnn pagrasino buvusiam vyrui, kad ji neleis matytis su vaikais, jei nepastatys savo žmonos į vietą. „Man nepatinka, kaip ji su manimi kalba“, – sakė buvusi žmona.
Pradėjo sukti galvą, kaip įtikti vaikams ir palenkti juos į savo pusę
2001 metai, gegužės 15-oji. Kimberly atvažiavo paimti vaikų išeiginėms, nė nenujausdama, kad netrukus vaikai paaštrins situaciją.
- Aš nenoriu važiuoti pas ją. Ji rėkia ant mūsų“, – pasakė Madeline. Vaikų motina pareikalavo Kimberly pasiaiškinti:
- Kaip tu elgiesi su mano vaikais?
- Kaip noriu, taip ir elgiuosi?
- Tu beprotė. Tau reikia gydytis.
- Tu pati tokia
Praėjus kelioms dienoms į vaiko globos tarnybą atskriejo laiškas, kad LeeAnn Mangrum nesirūpina vaikais. Netrukus jos namus užgriuvo tarnybos darbuotojai ir paėmė vaikus. Pagal gautą skundą LeeAnn ne tik neteko vaikų, bet iš jos buvo atimta ir globėjos teisė. Jai net nebuvo leista matytis su jais. Vaikų globos teisė buvo perduota Terry‘iui vyresniajam. Pamotė pasiekė savo.
Praėjus aštuoniems mėnesiams, kai Kimberly buvo pilnateisė Mangrumų šeimos narė, posūnis ir podukra jau gyveno su ja nuolat. „Kai persikėlėme gyventi pas tėvą, tapo dar blogiau“, – sako Terry‘is jaunesnysis. Pasiekusi savo, Kimberly leido visiems suprasti, kad ji yra tikroji Madeline ir Terry‘io jaunesniojo motina. Ir pradėjo sukti galvą, kaip įtikti vaikams ir palenkti juos į savo pusę. Bet kai vaikai jos neklausydavo, laukdavo labai griežtos bausmės.
„Mes buvome jos tarnai, vergai. Mes turėjome vykdyti viską, ką ji reikalavo“, – sako Terry‘is jaunesnysis.
„Kodėl atnešei tik vandenį? O kur ledas?“, – rėkdavo moteris. Ji aiškindavo vaikams, kad palaiko ryšius su grupuote „Pragaro angelai“ ir jei jie neklausys jos, tai užsakys samdomą žudiką ir jis nusuks jiems galvas. Netrukus grasinimai peraugo į sadizmą ir kankinimus. Įsiutusi ji galėdavo užgesinti nebaigtą rūkyti cigaretę ant kurio nors vaikų kūno. Arba sodindavo juos į vietą panaudojusi elektros šoką. Vaikai bijojo pamotės iš tolo.
Kimberly kaip įmanydama stengėsi išlaikyti savo rankose valdžią, o jos pykčiui nebuvo galo.
„Kartą pamiršau išjungti kavinuką ar kažko nepadariau, pamotė pasiuto. Stvėrė drabužių pakabą ir prispaudusi ją prie kaklo, ėmė mane dusinti. Pakaba perlūžo, tada pamotė nulūžusiu kampu ėmė man badyti į kaklą kaip su peiliu. Tarsi būtų norėjosi perpjauti gerklę“, – dalijasi niūriais prisiminimais Terry‘is jaunesnysis. Vaikinui iki šiol matyti randai toje vietoje.
Vaikai ėmė bijoti, kad pamotė gali juos užmušti. Jie gyveno kaip kalėjime. Bet tas, kas dar galėjo jiems padėti, buvo visai praradęs jais susidomėjimą tėvas. Jis buvo paskendęs darbuose. Grįžęs vėlai iš darbo, pavakarieniaudavo ir eidavo miegoti. Vaikai norėdavo papasakoti, kas dedasi namuose, bet tėvas tarsi jų negirdėjo.
Maždaug 50 kilometrų nuo LeeAnn namų, vienas žvejys aptiko baisų radinį
Vykdydami teismo nutartį, vaikai nebendravo su motina jau kelis mėnesius. Bet nepraeidavo ir diena, kad LeeAnn nebūtų mėginusi juos susigrąžinti. Ji išgyveno dėl to, kad buvo neteisingai apskųsta ir nusprendė bet kokia kaina susigrąžinti vaikų globą.
Praėjus septyniems mėnesiams, LeeAnn padavė prašymą teismui, kad jai grąžintų vaikus. Prasidėjo ilgas susigrąžinimo procesas. Tačiau motinos veiksmai sukėlė didžiulį Kimberly nerimą. Ir ji jau kūrė planus, kaip paversti LeeAnn gyvenimą pragaru. Vaikai tapo įkaitais Kimberly kovoje su jų motina. Ji liepdavo mergaitei skambinti motinai ir sakyti, kad jos nemyli, kad nenori gyventi pas ją ir mokydavo, kaip išvadinti motiną negražiais vardais.
Garso įrašas – Madeline balsas: „Tu mane užknisai, aš niekada su tavimi negyvensiu. Mūsų tikroji mama yra Kimberly Mangrum, o ne tu. Tu esi baisi motina“.
Išgirdusi šiuos dešimtmetės dukters žodžius, LeeAnn neteko žado. Tai buvo baisiausias jos gyvenimo košmaras. Ji stengėsi ir norėjo, kad vaikai ją mylėtų ir gerbtų, bet tai ką ji išgirdo, negalėjo patikėti savo ausimis.
2002 metai. Rugsėjo 6-oji. Kimberly sulaukė pranešimo iš teismo, kad teks dalintis vaikų globa su jų motina. Pamotė įsiuto. Ji tapo tarsi sulėtinto veikimo bomba, galinti bet kurią minutę susprogti.
2002 metai, rugsėjo 8 diena. Gerokai po vidurnakčio LeeAnn motiną Bety pažadino skambutis. Telefono aparate švietė jos dukters mobiliojo telefono numeris.
- Mama, mama man baisu, padėk“, – girdėjosi dukters pagalbos šauksmas.
- Kas atsitiko?
Ir tuojau pat ryšys nutrūko. Motina išsigandusi perskambino dukteriai, bet niekas neatsiliepė.
Moteris sunerimo. Bet ji gyveno kitame mieste ir nieko greitai negalėjo padaryti. Neprisiskambinusi dukteriai, moteris paskambino kaimynei ir paprašė nueiti iki dukters namų. LeeAnn mašinos nebuvo prie namų. Kaimynė pabeldė į duris, bet niekas jų neatidarė.
Kitą dieną, maždaug 50 kilometrų nuo LeeAnn namų, vienas žvejys aptiko baisų radinį. Jis pamatė vandenyje pusiau panirusį automobilį ir moters lavoną greta jo.
Iš pradžių tyrėjai pamanė, kad moteris žuvo per automobilio avariją, bet apžiūrėjus palaikus atidžiau, ėmė abejoti. „Praskleidus jos plaukus, pamačiau galvoje žaizdą, tarsi kas būtų išplėšęs plaukų kuokštą“, – sakė vienas tyrėjų. Ant upės kranto voliojosi plaukų kuokštai. Panašu, kad kažkas vilko auką už plaukų tiesiai prie vandens. Bet jei moteris buvo užpulta, ji nė nebandė gintis. Nes ant jos rankų nebuvo sužalojimų, būdingų priešinantis. Bet vairuotojo vieta mašinoje nebuvo net apsemta ir upės gylys toje vietoje ne daugiau kaip pusantro metro. Vadinasi, moteris negalėjo nuskęsti.
Namuose buvo išmėtytos vaikų nuotraukos ant grindų, išimtos iš rėmelių
Kai tyrėjai ištempė mašiną iš vandens, vaizdas tapo aiškesnis. Paaiškėjo, kad automobilio langas buvo išdaužtas iki avarijos. Tai buvo ne avarija o žmogžudystė. Pagal automobilio registracijos numerį ir moters apibūdinimą, neliko jokių abejonių, kad tai LeeAnn Mangrum palaikai.
Kai moters šeimai pranešė, kad moteris nužudyta, jie negalėjo patikėti. „Kai sužinojau, kad ji nežuvo autoavarijoje, o buvo nužudyta, mane ištiko šokas, – sako LeeAnn sesuo.
Pirmiausiai tyrėjai atvyko ieškoti įkalčių į nužudytosios namus. Iš lauko pusės viskas atrodė įprastai. Niekas nekrito į akis. Bet apėjus namą iš kitos pusės, tyrėjai pamatė išdaužtą langą. Po langu mėtėsi stiklo šukės. Vadinasi, kažkas buvo įlindęs į namo vidų. Detektyvai iš karto suprato, kad nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Ir buvo panašu, kad su LeeAnn susidorojo ją gerai pažinojusieji. Namuose buvo išmėtytos LeeAnn vaikų nuotraukos ant grindų, išimtos iš rėmelių. Tai kas buvo brangu ir artima nužudytajai. Tyrėjams tai daug ką pasakė. Liko vienas klausimas. Ar nepaliko kokių nors įkalčių tas, kuris apvertė aukštyn kojomis LeeAnn namus. Detektyvai aptiko kraują ant stiklo šukių. Nusikaltėlis susižalojo išmušdamas langą. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad tai ne LeeAnn kraujas. Tyrėjai aptiko ir kitą labai svarbų įkaltį – apžiūrint vietą, žolėje pamatė nurūkytą cigaretę su lūpdažių pėdsakais. Išsiaiškino, kad LeeAnn taip pat rūkė, bet visai kito gamintojo cigaretes. Be to nuorūka gulėjo kiek toliau nuo namų. Tarsi kažką būtų rūkęs ir stebėjęs, ką veikia to namo gyventoja.
Tyrėjai galvojo, kad LeeAnn užpuolė jos namuose ir nuvežė prie upės dar gyvą. Tyrėjai tikėjosi, kad aptiktas kraujas nusikaltimo vietoje ir cigaretės nuorūka bei rastas ant jo DNR, padės nustatyti nusikaltėlio tapatybę. Paaiškėjo, kad tai vienas ir tas pats žmogus.
Nuotraukose: Kimberly dabar ir paauglystėje – kaip diena ir naktis, apačioje – Terry’is jaunesnysis
bus tęsinys
