sniegopilys.lt
Pirmus sunkumus ir nesutarimus su partneriu dažnai suvokiame kaip nevykusius santykius ar net jų žlugimą. Bet iš tikrųjų tai tik dar vienas meilės etapas, kurį reikia mokėti išgyventi kartu.
Bet kokiuose, net ir aistringiausiuose (iš pradžių) santykiuose, vieną dieną ateina akimirka, kai jūsų svajonių moteris ar vyras jums nebeatrodo toks gražus ir protingas, seksas su juo nustojo būti aistringas ir, tiesą sakant, jūs taip pat mažiau juos traukiate.
Užburtas ratas „nuo susižavėjimo iki nusivylimo“ vėl kartojasi
Anot šeimos psichologo ir konsultanto, knygų autoriaus Jedo Diamondo, paprastai būtent šiame etape daug porų išyra – kai kurioms jų tai įvyksta anksčiau, o kai kurioms – tai gali įvykti ir po dešimties santuokos metų. Išgyvenus sunkų išsiskyrimą, žmonės vėl puola ieškoti to „vienintelio ar vienintelės“. Tačiau kai tik atranda, užburtas ratas „nuo susižavėjimo iki nusivylimo“ vėl kartojasi.
„Tai, ką neretai suvokiame kaip negrįžimo tašką, iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip kitas mūsų santykių etapas – o kai kuriais atvejais net tikros, ilgos ir stiprios meilės pradžia, – įsitikinęs šeimos psichologas ir konsultantas Jedas Diamondas. – Ir jei neišmokstame to laiku atpažinti, nesuvaldome emocijų, rizikuojame vėl ir vėl užlipti ant to paties grėblio“.
Pasak šeimos psichologo, bet kokie meilės santykiai paprastai praeina penkis standartinius etapus. Trečiasis yra pats sunkiausias, bet jei pavyksta jį išgyventi ir praeiti, po to jau galima dviese nuversti kalnus.
Pirmas etapas: įsimylėjimas
Šeimos psichologo J.Diamondo tvirtinimu, grynai biologiniu požiūriu įsimylėjimas yra tik evoliucinis triukas, norint suartinti du žmones, kurie galėtų pratęsti giminę. Bet kai žmogus stipriai įsimyli, jis mažiausiai galvoja apie gamtos triukus. „Taip yra dėl to, kad mus veikia hormonai dopaminas, oksitocinas, serotoninas, testosteronas ir estrogenas. Būtent šis sprogstamasis kokteilis ir padeda atsirasti „drugeliams pilve“ – kai širdis pradeda plakti stipriau ir atsiranda pakylėjimo jausmas – žmogus jaučiasi tarsi ant sparnų“, – teigė knygos autorius.
Anot jo, pakilumo jausmas tik sustiprėja nuo to, kad nesąmoningai visas neišsipildžiusias svajones ir viltis pradedame projektuoti naujojo mylimojo atžvilgiu. Galvojant apie jį, pradedama svajoti apie bendrą šviesią ateitį – apie tai, kaip išsipildys visi jų troškimai, kaip gaus viską, ko negavo vaikystėje ir nesusidurs su nusivylimais, kuriuos patyrė praėjusiuose santykiuose. Kad ir kaip ciniškai tai skambėtų, hormonai trukdo mąstyti protingai ir logiškai, bet to nereikėtų gėdintis: juk ne veltui įsimylėjimo jausmas laikomas vienu maloniausių žmogaus emocijų. Todėl tuo džiaugtis nėra nuodėmė.
Antras etapas: susiejimas
Šiame etape įsimylėjėlių jausmai tampa gilesni, jie siekia bendrų tikslų, kol galiausiai sukuria stiprią porą (daugiausia per santuoką). Tuo pat metu jie jau gali turėti vaikų, kartu perka automobilį, butą, planuoja ateitį ir visam pasauliui demonstruoja, kad nuo šiol jie yra, kaip sakydavo anksčiau mūsų šalyje – „nedalomas visuomenės vienetas“.
Šis etapas yra džiaugsmo ir malonumo laikotarpis, kurį patiria abu partneriai. Nors hormonai nebeturi tokios stiprios galios, tačiau partneriai jaučia gilesnį prisirišimą. Seksas taip pat tampa, nors ir rečiau, bet prasmingesnis ir vis tiek toks pat patenkinantis. Tuo pačiu atsiranda saugumo, pastovumo, tvarkingumo ir solidumo jausmas. Nors tuo metu daugeliui porų šiek tiek trūksta praeities emocijų intensyvumo, bet vis tiek joms šis santykių etapas patinka kur kas labiau, nei ankstesnis. Mat šiuo metu pora jaučia, kad jų meilė yra stabili, labiau nei bet kada ir niekas negali jos pakeisti. Bet tai yra didelė klaida.
Trečias etapas: nusivylimas
Žinoma, niekas nesakė, kad vyro ir moters santykiai yra lengvi, bet paaiškėja, kad jie nebuvo pasirengę tokiems sunkumams. Mat tuo metu gali kilti vienas kito partnerių dirginimas ir beveik fizinis atstūmimas be jokios priežasties. Staiga supranti, kad išsvajotoji gyvenimo meilė atitolo ar baigia išnykti. Ir tai tęsiasi jau gana seniai. Tada ir užduodi sau klausimą: „O gal meilės apskritai nebuvo?“.
„Paprastai nusivylimas yra tas etapas, kurio metu dauguma santuokų išyra. Įvairios poros tai išgyvena skirtingais būdais: vieni pasprunka vienas nuo kito po pirmų rimtų nesutarimų, o kiti gyvena patirdami abipusį visiško nepasitenkinimo ir užslėptos neapykantos jausmą. Tada daugelis jau nebeskuba namo, kaip anksčiau, o linkę užsibūti darbe kone iki vėlumos. Pora ginčijasi dėl kiekvienos smulkmenos ir, suprantama, dar dažniau serga. Sunki situacija šeimoje lemia darbo sutrikimus, imuniteto sumažėjimą, visišką apatiją. Negana to, vyrams gali kilti erekcijos problemų ir panašiai. Žinoma, visa tai niekaip neprisideda prie santykių gerinimo ir iš nevilties daugelis pradeda ieškoti būdų pabėgti“, – rašo knygos autorius Jedas Diamondas.
Šeimos psichologo tvirtinimu, tuo metu daugelis porų išsiskiria, nes jie klaidingai mano, jog būti nelaimingais santykiuose yra nenormalu ir nelogiška. Bet vis dėlto taip nėra. „Kaip ir bet kurioje organizuotoje sistemoje, santuokos taip pat gali žlugti, bet pirmiausiai reikia mėginti „pataisyti gedimą“ ir nepalikti visko likimo valiai ar atsitiktinumui“, – teigė jis.
Jedas Diamondas neslepia išgyvenęs dvi skyrybas, bet tai suprato tik trečią kartą, kai, iškilus panašiai situacijai, su žmona nusprendė toliau gyventi kartu ir nesiskirti, kad ir kaip norėtų.
„Trečiąjį santykių etapą galima palyginti su virusu, kurį įveikę gerokai padidinsite atsparumą dirgikliams. Tuo metu įsimylėjėliai nustoja vienas kitą vertinti kaip „tobulą partnerį“, nes supranta, kad prieš juos – paprastas žmogus, su savo pranašumais ir trūkumais, kurį mylėti be ankstesnių dviejų etapų hormonų ir iliuzijų pagalbos nėra lengva, bet vis tiek įmanoma“, – teigė šeimos psichologas.
Anot jo, bet tik dabar galima pasakyti, kad kuriate tikrą meilę, nes tik po trečiojo etapo partneriai pradeda priimti vienas kitą tokiais, kokie yra iš tikrųjų.
Ketvirtas etapas: tikra, ilgalaikė meilė
Kai visos audros, lydėjusios trečiąjį etapą, atslūgsta, prasideda gilių ir nuodugnių apmąstymų etapas. Kartu poros ar sutuoktiniai pradeda kruopščiai analizuoti, kas nutiko anksčiau ir kodėl jie pasielgė taip, o ne kitaip. Šiuo laikotarpiu jie pradeda pažinti vienas kitą geriau nei bet kada, nes dažnai jų tarpusavio (laimei, jau praeities) sunkumų šaknys slypi jų vaikystėje. Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad vaikystėje patirta trauma (tėvų skyrybos, smurtas šeimoje, svetimavimas) gali tiesiogiai paveikti tai, kaip žmogus elgsis užaugęs.
Ketvirtajame santykių etape žmonės nebėra įsimylėję. Bet šiame etape galbūt pirmą kartą partnerių ar vieno partnerio egoizmas atsitraukia į antrą planą. Nuo šiol vyro ir moters meilumas vienas kitam tampa toks gilus, kad jie abipusiai pradeda gydyti vienas kito žaizdas. Ir tai ne tik sustiprina ryšį tarp jų, bet ir panaikina bet kokį galimą konfliktą, nes abu jau tiksliai žino, kas jį išprovokuoja ir kaip viso to išvengti.
Penktasis etapas: meilė, galinti pakeisti pasaulį
Bet tai, pasak šeimos psichologo, yra su niekuo nepalyginama meilė. Ne visi pasiekia šį etapą, nes daugelis porų, išgyvenusių krizę, linkusios likti ketvirtame santykių etape visą savo gyvenimą. „Ir tai nėra blogai, bet vis dėlto, jei jūsų meilė yra tokia stipri, kad gali išplisti visame pasaulyje, tai negali įkvėpti“, – sako Jedas Diamondas.
Anot jo, išvada yra tokia: jei dviese įveikėte tiek daug problemų ir kliūčių kelyje į laimę ir nepasidavėte, tai kodėl gi neišnaudojus savo teigiamos patirties prasmingai? „Šiame etape jūsų meilė jau yra tokia subrendusi, kad jums nebereikia jos „maitinti“, todėl ji logiškai ieško išeičių kituose geruose darbuose. Būtent šis etapas yra visų praėjusių jūsų santykių dešimtmečių santrauka, kai meilė tampa tuo poetiniu jausmu, kuris tikrai gali pakeisti pasaulį. Beje, būtent šiame etape kai kurios poros pradeda bendrą kūrybą: kartu rašo knygas, kuria socialinius projektus ir panašiai“, – teigė šeimos psichologas.
Socialinių tinklų nuotrauka
