sniegopilys.lt
Sutuoktinių pora – Jose ir Kitty Menendezai buvo nušauti jų prabangiame dvare Beverly Hilse. Netrukus paaiškėjo, kad šeimos galvos Jose Menendezo gyvybė buvo apdrausta 650 tūkst. JAV doleriais. Vos praėjus kelioms dienoms po žmogžudystės, vienas brolių nusipirko „Rolex“ laikrodį, kainuojantį 15 tūkst. JAV dolerių.
Rugpjūčio 21 dieną įvyko sutuoktinių Menendezų laidotuvės. Broliai vėlavo į jas daugiau nei valandą. Jų akyse ir elgesyje nesimatė nė krislelio liūdesio, išgyvenimų ir juo labiau ašarų ir sielvarto.
Kažkada tituluotos grožio karalienės veidas buvo neatpažįstamai sumaitotas
1989 metai, rugpjūčio 20 diena. Beverly Hilsas, Kalifornijos valstija. 23.47 val. į bendrąjį pagalbos telefoną 911 atskriejo pranešimas iš 23 kambarių dvaro ir tuo metu kainavusio ne mažiau, kaip 5 mln. JAV dolerius.
– 911 operatorius klauso. Kas nutiko?
– Kažkas nužudė mano tėvus.
– Nesupratau, kas nutiko?
– Kažkas nužudė mano tėvus. Juos nušovė
– Kas nušovė?
– Nežinau.
– Grįžote į namus ir supratote, kad nušovė?
– Taip. Mamą ir tėtį.
Skambintojas buvo Lyle‘as Menedezas – vienas Jose ir Kitty Menendezų sūnų. Šis telefono skambutis tapo baisios žmogžudystės, įvykdytos sutuoktinių Menendezų namuose Beverly Hilse, atskaitos tašku.
Detektyvas Lesas Zoelleris buvo pirmasis, įžengęs į Menendezų namus, įvykus kraupiai žmogžudystei. Jis pirmiausiai nuėjo į svetainę, kur ir buvo nušauti abu sutuoktiniai. Televizorius buvo įjungtas. Grindys ir sienos buvo nutaškytos kraujo purslais. Smegenų fragmentai buvo matyti net ant lubų. Policijos pareigūną pribloškė nusikaltimo žiaurumas. Į namo šeimininką Jose Menendezą buvo šauta penkis kartus. Vienas šūvis buvo paleistas į galvą iš nugaros. Jo žmonai Kitty, su kuria Jose pragyveno 23 metus, buvo šauta devynis kartus, nes ji mėgino pabėgti nuo ją užpuolusių. Kažkada tituluotos grožio karalienės veidas buvo neatpažįstamai sumaitotas. Abiem sutuoktiniams buvo šauta į kelius. Tai rodo, kad žudikai buvo profesionalai.
Nužudytų sutuoktinių sūnūs Lyle‘as ir jo jaunesnis brolis Erikas buvo pristatyti į policijos skyrių. Su jais pareigūnai pasikalbėjo ir tuojau pat paleido. Niekam net į galvą nešovė mintis kažkuo įtarti šiuos du simpatiškus, jaunus amerikiečių vaikinus.
Jose Menendezo verslo partneris Stevenas Apple‘as iki šiol negali pamiršti šios tragedijos.
- Reakcija buvo dvejopa. Pradžioje galvojau, kas galėjo tai padaryti. Bet kai po to įsigilinau į įvykio aplinkybes, negalėjau patikėti tuo, kas įvyko“, – mįslingai kalbėjo vyras.
Ši šeimos tragedija buvo plačiai aptarinėjama ir šalies žiniasklaidoje. Žurnalistui Robertui Randui net pavyko paimti interviu iš brolių Menendezų.
- Pradžioje žiniasklaida spekuliavo šia tragedija, sakė, kad tėvą nužudė mafijos atstovai ir kad tai buvo užsakomoji žmogžudystė, – aiškino žurnalistas.
Savo interviu Erikas Menendezas taip pat tvirtino žurnalistui pirmas sužinojęs, kad jo tėvui gresia rimtas pavojus gyvybei.
- Tėvas sakė man, kad jam vis kažkas grasina. Žmonės kartojo jam: „Mes žinome, kur tu gyveni“. Bet jis niekada nežiūrėjo į tuos grasinimus rimtai.
Broliai pasisamdė apsaugininkus ir apsigyveno ištaiginguose viešbučiuose
Nors brolių Menendezų pradžioje ir nebuvo tarp įtariamųjų, bet buvo ženklų, nepatvirtinusių jų pasakojimų.
Jau kitą dieną po žmogžudystės vienas brolių norėjo įeiti į namą, pasakęs, kad pasiims teniso įrangą ir eis žaisti tenisą pas savo trenerį. Detektyvui tai pasirodė keista. Kai jis paklausė, o kur ji yra, nes norėjo perduoti, kad jie neįeitų, atsakė, kad svetainėje. Ten, kur ir buvo įvykdytas nusikaltimas. Detektyvas dar labiau suglumo tai išgirdęs.
Netrukus paaiškėjo, kad šeimos galvos Jose Menendezo gyvybė buvo apdrausta 650 tūkst. JAV doleriais. Vos praėjus kelioms dienoms po žmogžudystės, vienas brolių nusipirko „Rolex“ laikrodį, kainuojantį 15 tūkst. JAV dolerių.
Rugpjūčio 21 dieną įvyko sutuoktinių Menendezų laidotuvės. Broliai vėlavo į jas daugiau nei valandą. Jų akyse ir elgesyje nesimatė nė krislelio liūdesio, išgyvenimų ir juo labiau ašarų ir sielvarto.
Broliai sukėlė dar daugiau įtarimų po susitikimo su tėvo kompanijos „Life Entertainment“ vadovybe. Jie norėjo sužinoti, kiek akcijų priklausė tėvui, tvirtindami, kad jie bijo dėl savo gyvybių taip žiauriai nužudžius jų abu tėvus.
Broliai pasisamdė apsaugininkus ir apsigyveno ištaiginguose viešbučiuose, kur para kainavo apie 1 tūkst. JAV dolerių. Tai pat negailėjo tūkstančių ir pramogoms. Detektyvas pakalbėjo su giminaičiais dėl išlaidaujančių brolių, bet jie atsakė, kad visi žmonės skirtingai elgiasi ir reaguoja į netektį. Praėjo dar mėnuo ir vienas brolių Lyle‘as nusipirko prabangų automobilį „Porshe“, o Erikas Jeep‘ą“. Broliai pasisamdė teniso trenerį už 50 tūkst. JAV dolerių metinį atlyginimą. Daugelis to negalėjo suprasti, todėl klausė savęs: „Kas čia vyksta? Reikia atidžiau juos stebėti“. Ką pareigūnai ir padarė.
1989 metais iki spalio mėnesio vyresnysis nužudytų sutuoktinių sūnus Lyle‘as jau buvo iššvaistęs daugiau kaip 90 tūkst. JAV dolerių iš tėvui priklausiusios kredito kortelės „American Express“. Broliai įkūrė naują kompaniją „Menendez Invesment Enterprises“. Jie įsirengė prabangų biurą ir ruošėsi įtraukti dar vieną jauną ir turtingą žmogų į šį verslą.
Praėjo pusmetis nuo žmogžudystės, o policijos pareigūnai vis dar neturėjo įtariamųjų. Tuo tarpu broliai Lyle‘as ir Erikas gyveno kaip aristokratai.
Policija neturėjo finansinių išteklių ir negalėjo brolių sekti, todėl jie darė, ką norėjo. Nors jie ir nebuvo pašalinti iš įtariamųjų sąrašo, bet jų ir negalėjo laikyti įtariamaisiais, nes nebuvo jokių svarių įrodymų. Jokių daiktinių įrodymų. Tiesa, brolių pirštų atspaudų buvo, bet jie ir gyveno tame name. Bet nei ginklas, nei gilzės nebuvo rastos.
Užtat pareigūnai netrukus išsiaiškino brolių kriminalinę praeitį. Prieš dvejus metus, kai Menendezų šeima gyveno Kalabasase, Los Andželo priemiestyje, broliai įvykdė ne vieną vagystę. Dauguma – jų bičiulių namuose. Tai buvo nesuprantama, žinant, kad šių dviejų jaunų žmonių poreikiai buvo tenkinami su kaupu. Todėl įsiutęs tėvas liepė Erikui, kuris tuo metu dar buvo nepilnametis, prisiimti visą kaltę. Mat tėvas galvojo, kad taip pavyks išvengti kalėjimo, tai yra gali būti nuteistas lygtinai, atidedant bausmę. Taip ir buvo. Bet Eriką turėjo nuolat stebėti priskirtas psichiatrijos gydytojas.
Žiniasklaidai taip pat parūpo, kas tokie Kitty ir Jose Menendezai. Gal kas nors praeityje buvo tokio, kas galėtų paaiškinti šią žiaurią mirtį.
Tėvas to paties reikalavo ir iš savo sūnų – kad jie būtų geriausi
Žvelgiant iš šalies Menendezai turėjo viską. Jie buvo gražūs, turtingi. Jose Menendezas kilęs iš turtingos kubiečių aristokratų giminės, kuri užėmė svarbią padėtį visuomenėje. Jose buvo 17 metų, kai tėvai persikėlė į JAV. Jiems nebuvo lengva, bet Menendezai buvo nepaprastai darbštūs žmonės ir atkakliai siekė savo tikslų. Todėl jiems pavyko įgyvendinti savo amerikietišką svajonę. Jose buvo sėkmingo verslininko pavyzdys.
Jaunas, išvaizdus kubietis susipažino su Kitty Anderson, kuriuos vienijo bendri interesai ir tikslo siekimas. Taip pat Jose pavergė merginos grožis. Ir po kiek laiko, jau draugaujant, ji tapo grožio karalienės titulo nugalėtoja Ilinojaus valstijoje. Bet merginos tėvai nenorėjo, kad jų duktė ištekėtų už emigranto iš Kubos. Todėl jaunuoliai tai padarė slapta, kai Jose buvo vos 19 metų.
Išdirbęs daug metų kompanijoje „RCA Records“, Jose buvo paskirtas „Life Entertainment“ prezidento postas. Vyras dėjo pastangas persikelti su šeima į Kaliforniją.
Savo interviu žiniasklaidai, praėjus dviem mėnesiams po tėvų nužudymo, Erikas pasakojo apie tėvą tik šviesiomis spalvomis. Kad kai jis būdavo namuose, leisdavo laiką su jais (abiems savo sūnumis). Jo gyvenime buvo dvi aistros: tapti sėkmingu žmogumi, o kita jo aistra buvo šeima, kurią jis nepaprastai mylėjo. Anot Eriko, jis buvo nuostabus tėvas. Visada palaikydavo savo sūnus, padėdavo jiems, atsidūrus sunkioje gyvenimo situacijoje.
„Erikas yra labai emocingas žmogus, – sakė jį turėjęs prižiūrėti psichiatras. – Kai su juo pakalbėjau vos kelias minutes ir paminėjau jo tėvą, jis apsipylė ašaromis“.
Bet Menendezų šeimoje netrūko ir skeletų spintose. Tiek versle, tiek ir asmeniniame gyvenime. Jose norėjo kontroliuoti viską ir būdavo agresyvus. Erikas savo interviu žurnalistui Randui sakė, kad tėvas galėjo būti negailestingas dalykiniuose reikaluose. Pavaldiniai bijojo jo. Jis galėjo bet kurią akimirką įeiti į kabinetą ir nieko nepasakęs, trenkti kumščiu į stalą. Žmonės suprato, kad jo rankose valdžia, kad jis yra labai protingas, todėl bijojo ir vengė susidurti su savo bosu akis į akį arba likti dviese kabinete. Užtat šeimos draugai ir apskritai pažinoję jį neabejojo, kad dėl to Jose ir buvo labai sėkmingas verslininkas. Jei kuris nors jo pavaldinių neatnešdavo reikiamo rezultato, jis įspėdavo, kad turi dirbti du kartus geriau ir daugiau. Jei ir tai nepadėdavo, be jokio gailesčio išmesdavo darbuotoją iš darbo.
Jose to paties reikalavo ir iš savo sūnų – kad jie būtų geriausi. Kad jie pasiektų geriausių rezultatų, ko besiimtų.
Tėvas lankydavosi ir teniso rungtynėse, kur tuo metu žaidė jo sūnus Lyle‘as. Kai jis vienas rungtynes pralošė, tėvas priėjo prie sūnaus ir šaltakraujiškai trenkė jam į veidą, matant šimtams žmonių. Po to Jose pasiėmė kibirą teniso kamuoliukų, nuėjo į kortus, vaikė sūnų keturias valandas ir vis kartojo: „Teisingai užsimok“, „teisingai užsimok“.
Sūnūs turėjo viską daryti tobulai arba visai nedaryti. Tuo pačiu Jose norėjo parodyti savo vaikams, kad jis yra tobulas žmogus ir tobulas tėvas.
Deja, bet Jose nepavyko įskiepyti meilę darbui: sūnūs nebuvo darbštūs, nepuolė prie darbų ir jie nesistengė dirbti. Tėvas buvo ir savimyla, nes nuolat kartojo: „Jūs ne tokie, kaip aš“.
Jose žmona Kitty taip pat stengėsi, norėdama sudaryti tobulos šeimos įspūdį. Žodžiu, sutuoktiniai žinojo, kaip reikia auklėti vaikus. Tai yra visiškai kontroliuoti juos. Pavyzdžiui, neretai mama ar abu tėvai atlikdavo už juos namų darbus, nes žinojo, kad jie turi būti padaryti tobulai. Jie turi gauti tik aukščiausius įvertinimus, nes jų šeima taip pat tobula.
Dabar gali kas nors išvengti bausmės, įvykdęs tobulą žmogžudystę. Laikas ėjo, o byloje vis dar nebuvo už ko užsikabinti.
Prisipažino nušovę tėvus savo psichiatrui
Bet 1990 metų kovo mėnesį į policiją paskambino moteris ir papasakojo šokiruojančią istoriją. Jos vardas Julian Smith. Moteris sakė žinanti paslaptį, dėl kurios jai ir baisu, ir gėda. Netrukus paaiškėjo, kad ji daug daugiau žino apie Menendezų bylą, nei buvo rašoma laikraščiuose. Moteris tiesiai šviesiai pasakė, kad sutuoktinius Menendezus nužudė jų sūnūs. Anot jos, jie prisipažino tai savo psichiatrui, kuris buvo paskirtas po kaltinimo vagystėmis. Yra ir audio įrašas.
Julian neslėpė esanti to psichiatro meilužė ir jis pasakė jai, kad ko gero Erikas prisipažins nužudęs savo tėvus. „Todėl norėčiau, kad tu būtum liudininkė. Ateik prie mano kabineto, atsisėsk ir lauk, tarsi būtum kita pacientė po jo. O kai jis įeis į mano kabinetą, paklausyk prie durų, ką jis kalba“, – pamokė psichiatras. Taip moteris ir padarė. Jos tvirtinimu, Erikas prisipažino psichiatrui, kad kartu su savo broliu Lyle‘u nušovė tėvus. Tada psichiatras pasiūlė , kad ir Lyle‘as ateitų į konsultaciją pas jį. Bet tuo metu Erikas tarsi atsipeikėjo, nebesusitvardė ir ėmė šaukti, kas bus, jei jo brolis sužinos apie jo prisipažinimą, kad atskleidė jųdviejų paslaptį gydytojui. Bet psichiatras patikino, kad jis neturi teisės skleisti informacijos apie savo pacientus. Antraip būtų pažeistas konfidencialumo principas.
Kai Lyle‘as atėjo pas psichiatrą, šis pasakė, kad Erikas viską papasakojo. Vyresnysis brolis nepatikėjo, kad jaunėlis galėtų taip pasielgti. Bet gydytojui nereikėjo daug pastangų jį įtikinti.
„Tu daugiau man ne brolis, jei taip pasielgei“, – pasakė Lyle‘as Erikui. – Dabar tu žinai, ką mes turime padaryti su psichiatru“. Erikas neištvėrė ir išėjo pirmas. „Geros jums dienos, daktare“, – pasakė uždarydamas duris Lyle‘as.
Net ir išgirdęs atvirą grasinimą, psichiatras nepabūgo. Negana to, jis įtikino brolius, kad šie leistų įrašyti į audio kasetę jų prisipažinimą. Sakė, jei kada nors suimtų, tai bus įrodymas, jog jiems nedavė ramybės sąžinės graužatis.
Stebėtina, bet Lyle‘as sutiko ateiti į dar kelias konsultacijas kartu su broliu Eriku.
Nors policija ir toliau ieškojo daiktinių įrodymų, bet jautė, kad moters nurodytas esantis audio įrašas – pakankamas įrodymas sankcionuoti brolių suėmimą.
1990 metų kovo 8 dieną Lyle‘as Menendezas buvo sulaikytas. Tuo metu Erikas buvo išvykęs į teniso turnyrą Izraelyje, kur ir sužinojo apie savo brolio suėmimą. Nors Erikas ir turėjo galimybę pabėgti, bet kažkas privertė jį grįžti pas brolį. Jis norėjo būti kartu su broliu ir tuo pačiu nenorėjo, kad jis vienas prisiimtų visą kaltę. Mat tarp brolių buvo stiprus emocinis ryšys. Nes vyresnis brolis jaunesniajam buvo ir sektinas pavyzdys. Lyle‘as buvo smegenys ir jėga. O po tragedijos jautrus ir emocingas Erikas negalėjo nei miegoti, nei valgyti. Jis apskritai nebesugebėjo gyventi savarankiškai po to, ką padarė.
Broliai atsidūrė Los Andželo vyrų kalėjime.
Netrukus Lyle‘ui ir Erikui buvo pateikti kaltinimai dėl savo tėvų šaltakraujiško nužudymo.
Broliai tvirtino, kad nušovė tėvus savigynos tikslais
1990 metais kovo 26 dieną prasidėjo teismo procesas. Buvo daug įrodymų, patvirtinančių brolių kaltę, bet jie elgėsi iššaukiančiai ir įžūliai. Paklausti teisėjos, ar pripažįsta savo kaltę, broliai atsakė, „ne“. Nors prokurorai ir buvo įsitikinę jų kaltumu, bet kai kurie įrodymai kėlė abejonių ir buvo ginčytini. Brolių prisipažinimai psichiatrijos dr. L. Jerome Ozielui, prisiekusiųjų manymu, buvo paprasčiausiai išgauti ir taip pat kėlė abejonių. Mat vis dėlto buvo pažeistas konfidencialumo principas. Kita vertus, kaltinamieji turi teisę į gynybą. Tai numato įstatymas. Buvo manoma, kad įrašai nebus priimti kaip kaltės įrodymas. Po to tie įrašai keliavo iš vienos teisminės instancijos į kitą ne vienerius metus – pradedant nuo vietos teismo, baigiant Aukščiausiuoju teismu.
Kol broliai leido dienas Los Andželo apygardos kalėjime, trejus metus vyko mūšis dėl audio įrašų. Todėl brolių Menendezų advokatams buvo didelis smūgis, kai jie išgirdo Kalifornijos Aukščiausiojo teismo sprendimą. Dėl to, kad Lyle‘as grasino susidoroti su psichiatru L. Jerome Ozielu, teismas nusprendė, kad kaltintojai gali panaudoti kaip įrodymą atskirus prisipažinimo fragmentus. Po tokio teismo sprendimo, broliams, įspraustiems į kampą, beliko prisipažinti: „Taip, mes nužudėme tėvus. Bet buvo labai svari priežastis tai padaryti“.
1993 metais liepos 20 dieną, praėjus beveik ketveriems metams po sutuoktinių Menendezų nužudymo, prasidėjo baigiamasis teismo procesas. Teisėjas Stanley M. Weisbergas priėmė neįprastą sprendimą. Norėdamas sutaupyti laiką ir mokesčių mokėtojų pinigus, brolių byla buvo nagrinėjama vienoje patalpoje, bet su skirtinga advokatų ir prisiekusiųjų sudėtimi. Teisėjas priėmė ir dar vieną neįprastą teismų praktikoje sprendimą: transliuoti teismo procesą per nacionalinę televiziją. Ruošdamasis šiai bylai Erikas pasamdė garsėjančią agresyvumu advokatę, kuri tvirtino, kad broliai nušovė tėvus savigynos tikslais. Tai yra, kad tėvai žiauriai elgėsi su savo vaikais. Ir padarė tai iš baimės.
„Kai pradėjau šaudyti nieko nemačiau, nes kambaryje buvo tamsu, – teisme pasakojo vienas brolių.- Gal būt dėl to, kad aš nenoriu to prisiminti. Aš negaliu tiksliai pasakyti dėl ko“.
Kaltintojai pateikė savo versijas. Viena jų, kad broliai nužudė tėvus iš godumo, norėdami pasisavinti jų pinigus. Ir kad jų planas buvo labai gerai iš anksto apgalvotas ir įvykdytas.
Bet tai, ką Erikas papasakojo savo interviu žurnalistui, buvo atskleistos labiau dramatiškos detalės.
„Savo pirmą knygą parašiau mokydamasis šeštoje klasėje, bet aš nerašau romanus“, – teigė kaltinamasis.
Anot žurnalisto, iš tikrųjų Erikas Menendezas parašė kone filmo scenarijų apie tai, kaip buvo nužudyti jo tėvai. Motina net padėjo išleisti knygą. Likus pusmečiui iki to, kai sūnūs negailestingai susidorojo su savo tėvais. Žurnalistas tvirtina skaitęs tą scenarijų. Anot jo, jis parašytas įdomiai. Taip pat paaiškėjo, kad Menendezų šeimos gyvenimas buvo kupinas įtampos, nesusikalbėjimų ir… sveiku protu nesuvokiamų dalykų.
Šeimos galva nebuvo patenkintas, kaip sūnūs mokėsi kolegijoje ir grasino gerokai apkarpyti jų palikimą. Ilgainiui ir motina pradėjo nerimauti dėl savo sūnų psichinės būsenos, todėl eidama miegoti užrakindavo miegamojo duris. Sūnūs vienbalsiai tvirtino, kad tėvas turėjo sadistinių polinkių, todėl jie nuolat jautėsi, tarsi būtų kastruojami. Broliai teigė, kad tėvas žiauriai su jais elgėsi, o motina buvo išvien su tėvu arba „užmerkdavo akis“ į tai. tai yra viską neigė.
Norint patvirtinti, kad tai buvo savigyna, broliai, padedant advokatams, turėjo įrodyti, kad likus savaitei iki nusikaltimo jų gyvybėms grėsė pavojus. Išsiaiškinus, kad Jose Menendezas namuose elgėsi neretai kaip tironas, bet gynėjai turėjo įrodyti, kad ir motinos vaidmuo šeimoje buvo bauginantis ir grėsmingas.
Tačiau buvo išsiaiškinta, kad tik tėvas trukdė broliams gyventi taip, kaip jie norėjo. Todėl Lyle‘ui ir Erikui teko ieškoti pasiteisinimų, kodėl jie nužudė ir motiną. Dėl to, kad ji palaikė vyro pusę, gal net kurstė jį? Dėl to, kad ji neužtarė ir neapgynė savo sūnų? Ne tik kurstė, bet ir leido žiauriai elgtis su jais?..
Teisme paaiškėjo, kad Katty Menendez nebuvo pasitikinti savimi žmogus. Greičiau ji buvo emocinga ir visiškai priklausoma nuo savo vyro. Nagrinėjant bylą, taip pat paaiškėjo, kad šioje šeimoje vyresnis sūnus buvo labiau linkęs prie tėvo, o jaunesnis – prie mamos. Anot advokatės, motina tapo auka savo valia. Galų gale ją privedė prie mirties tai, kad ji pasirinko savo vyro pusę ir stovėjo greta jo.
Televizijos žiūrovai, atidžiai stebėję šį teismo procesą, netikėtai sužinojo pačia tamsiausią ir baisiausią šios šeimos paslaptį. Tai buvo sensacija.
bus tęsinys
Parengta pagal dok. filmą, stop kadrai
