sniegopilys.lt
Rimtiems santykiams nėra nustatyto amžiaus. Kai kurie žmonės nori gyventi kartu, sukurti šeimą ir planuoti ateitį jau nuo 20 metų, o kiti neįsivaizduoja savęs stabiliuose santykiuose net ir sulaukus 35 metų. Tačiau požiūris į pasimatymus dažnai keičiasi su amžiumi. Kuo aiškesnė žmogaus gyvenimo vizija, tuo mažiau jis nori švaistyti metus santykiams, kurie niekur neveda.
Kartais būtent pirmieji santykiai tampa ilgalaikiai
Šis pokytis ypač pastebimas suėjus 25–30 metų, kai neretai sau užduodamas klausimas „Ar man patinka šis žmogus?“. Po to pridedami ir kiti klausimai: „Ar mūsų planai sutampa, ar galima juo pasikliauti, ar mums svarbu spręsti problemas ir ar abu galvojame bei norime tos pačios ateities?“. Romantika niekada neišnyksta, bet vien stipraus potraukio nebeužtenka. Štai kodėl suaugus santykiai dažnai gana greitai rutuliojasi iki rimtumo arba…išsiskyrimo.
Aišku, kad ir 18–23 metų žmonės gali turėti rimtų jausmų ir ketinimų, tačiau pats gyvenimas vis dar keičiasi. Nepaisant to, net ir ankstyvoje jaunystėje galima mylėti giliai ir visiškai nuoširdžiai. Kartais būtent pirmieji santykiai tampa ilgalaikiai, kai žmonės subręsta kartu ir praėjus kažkiek metų sukuria šeimą. Tačiau šiame amžiuje partneriai dažnai dar nežino, koks bus jų pačių gyvenimas po kelerių metų. Baigti mokslai, prasideda darbas, keičiasi draugai, miestai, požiūriai ir idėjos apie ateitį. Todėl rimti santykiai dvidešimtaisiais gyvenimo metais dažniau kuriami remiantis emociniu artumu, o ne iš anksto sudarytu bendru planu. Du žmonės gali leisti kiekvieną dieną kartu, pristatyti vienas kitą savo šeimoms ir būti tikri, kad niekada neišsiskirs. Tačiau klausimai apie būstą, vaikus, pinigus ir karjerą gali būti dar tolimoje ateityje. Kai jie pagaliau iškyla, suderinamumą kartais reikia iš naujo persvarstyti. Įsivaizduokite šią gyvenimišką situaciją. Mergina su savo vaikinu susipažino būdama 19 metų ir beveik ketverius metus laikė jų santykius būsima šeima. Jie gerai sutarė, kartu leido visą laisvalaikį ir netgi svarstė apie santuoką. Po universiteto merginai buvo pasiūlytas geras darbas kitame mieste, tačiau jos partneris kategoriškai nenorėjo kraustytis. Pirmą kartą paaiškėjo, kad mylėti vienas kitą ir norėti to paties gyvenimo nėra visiškai tas pats. Jų santykiai nebuvo lengvabūdiški vien todėl, kad prasidėjo anksti. Tiesiog keli svarbūs sprendimai atsirado vėliau nei patys jausmai. Štai kodėl pora gali būti labai artima emociškai jauname amžiuje, bet vis tiek nežinoti, kaip gerai atlaikys suaugusiųjų realybę. Rimtumas čia vystosi pamažu, kartu su pačiais žmonėmis.
Žmonės nori suprasti, kur link juda santykiai
Ko gero iki dvidešimties vidurio daugelis žmonių pirmą kartą rimtai susiduria su santykiais ir išsiskyrimais. Žmonės pradeda geriau suprasti, kurie partnerio bruožai jiems tinka, o kurių nebenori toleruoti. Gražūs žodžiai ir stipri trauka vis dar gali daryti įspūdį, tačiau paprastai lengviau pastebėti nenuoseklumą, emocinį nepasiekiamumą ar skirtingus ateities planus. Pasirinkimai tampa mažiau atsitiktiniai. Taip pat keičiasi požiūris į laiką. Nors sulaukus 21 metų gali praeiti keli mėnesiai, kol supranti, ar susitikinėji, draugauji, ar tiesiog bendrauji, 28-erių toks netikrumas dažnai pradeda erzinti daug greičiau. Žmonės nori suprasti, kur link juda santykiai. Nebūtina iš karto aptarinėti santuokos, tačiau aiškumo poreikis tampa pastebimai didesnis.
Tarkim, 27-erių vyras sutiko merginą, kuri jam labai patiko. Pirmosios kelios savaitės buvo lengvos, bet tada ji pasakė, kad ateinančius kelerius metus nenori jokių rimtų santykių ir įsipareigojimų. Anksčiau šis jaunas vyras greičiausiai būtų tęsęs pasimatymus ir tikėjosi, kad ji persigalvos. Dabar jis suprato, kad jų troškimai per daug skiriasi, nors jausmai jau buvo užsimezgę. Tai jam buvo nauja patirtis. Santykių nutraukimas nebuvo silpno potraukio ženklas, o brandesnis sprendimas. Vyras nenorėjo gyventi kelerius metus tikėdamasis pakeisti kažkieno kito planus. Kartais būtent gebėjimas nutraukti netinkamus santykius atskleidžia, kaip rimtai žmogus pradėjo žiūrėti į savo gyvenimą. Po 25 metų daugelis pradeda ieškoti ne tik to, su kuo šiandien jaučiasi gerai, bet ir to, su kuo ne tik dabar, bet ir ateityje turėtų būti laimingas. Svarbesnis tampa patikimumas, gebėjimas aptarti sunkius klausimus, požiūris į pinigus, intymumą ir asmeninę erdvę. Visa tai skamba mažiau romantiškai nei „meilė iš pirmo žvilgsnio“. Tačiau būtent šios detalės dažnai lemia, ar romantika gali virsti ilgalaikiais santykiais.
Greičiau pastebi esminius neatitikimus
Sulaukęs 30 metų, žmogus paprastai jau turi tam tikrą gyvenimo būdą: darbą, įpročius, draugus, finansinius įsipareigojimus, kartais savo namus ar vaikus iš ankstesnių santykių. Naujas partneris neatsiranda kaip vakuumas. Todėl greitai paaiškėja, ar jis gali tilpti į realų kito žmogaus gyvenimą. Pokalbiai apie ateitį taip pat dažniausiai kyla anksčiau. Ne todėl, kad visi desperatiškai nori susituokti po 30-ies, bet todėl, kad daugelis jau žino savo prioritetus. Jei vienas tikrai nori vaikų, o kitas tikrai ne, nėra prasmės keletą metų apsimetinėti, kad problema galiausiai išnyks. Kuo aiškiau žmogus supranta save, tuo greičiau pastebi esminius neatitikimus.
Ir dar viena jūsų dėmesiui gyvenimiška situacija. Moteris užmezgė naujus santykius būdama 33-ejų po ilgos santuokos. Ji nustebo, kad vos per kelis mėnesius ji ir jos naujas partneris ramiai aptarinėjo gyvenimą kartu, pinigus ir požiūrį į vaikus. Ankstesniuose santykiuose tokios temos atrodė kaip kažkas, kas turėtų kilti tik po ilgo romano. Dabar moteris jas suvokė kaip normalią vienas kito pažinimo dalį. Tai neužgesino meilės jausmo. Priešingai, aiškumas leido jai atsipalaiduoti ir nustoti spėlioti, ko vyras iš tikrųjų nori. Ji suprato, kad vyras ne tik noriai leidžia laiką su ja, bet ir iš tikrųjų mato santykius kaip ateities dalį. Kartais būtent toks tikrumas suaugusiųjų meilę daro daug ramesnę. Kita vertus, amžius, vėlgi, nieko negarantuoja. Trisdešimt penkerių metų vyras gali norėti tik atsitiktinių susitikimų, o dvidešimt trejų metų – visiškai pasiruošęs gyvenimui kartu. Todėl tai tik padidina tam tikrų prioritetų tikimybę, o ne automatiškai juos lemia. Tai reiškia, kad geriau tiesiogiai paklausti apie vienas kito ketinimus.
Santykiai pradeda daryti įtaką abiejų ateičiai
Tačiau rimtumo nenulemia santuoka ar kartu praleistų metų skaičius. Kai kurios poros gyvena kartu dešimt metų, bet vengia bet kokių diskusijų apie ateitį. Kitos, po metų draugystės, jau kartu priima svarbius sprendimus ir aiškiai supranta, ko nori. Todėl santykių trukmė ne visada rodo jų rimtumą. Daug svarbiau yra tai, kaip giliai partneriai įtraukia vienas kitą į savo tikrąjį gyvenimą. Vienas iš pagrindinių požymių yra gebėjimas atsižvelgti į kitą asmenį priimant svarbius sprendimus. Nereikia prašyti leidimo kiekvienam žingsniui, tačiau persikraustymas, darbo keitimas ar dideli finansiniai planai nustoja būti grynai asmeniniais reikalais. Atsiranda tikras „mes“, kuris nepažeidžia vienas kito individualių interesų. Santykiai pradeda daryti įtaką abiejų ateičiai.
Antrasis požymis yra atsparumas po konfliktų. Rimta pora nebūtinai ginčijasi mažiau, tačiau jie geba grįžti prie problemos ir ieškoti sprendimo. Jie nenaudoja išsiskyrimo kaip grėsmės kiekvieną kartą, kai nesutaria, ir nedingsta dienoms, kad nubaustų kitą asmenį. Net nemalonūs pokalbiai ne kiekvieną kartą kvestionuoja patį ryšio egzistavimą. Galiausiai, svarbu abipusiškumas. Jei vienas žmogus jau kuria bendrą ateitį, o kitas tiesiog sutinka su šiandienai patogiu formatu, rimtumas egzistuoja tik iš vienos pusės. Troškimas užmegzti santykius turi atsispindėti abiejų veiksmais. Priešingu atveju vienas pamažu pradeda juos griauti. Todėl tiksliausias klausimas yra ne „Kokio amžiaus sulaukus laikas rimtiems santykiams?“, o „Ar abu žmonės dabar pasiruošę kurti kažką ilgalaikio?“. Tinkamą partnerį galite sutikti būdami 20, 30 ar 45 metų. Amžius keičia patirtį ir gyvenimo aplinkybes, tačiau tai automatiškai nesukuria pasirengimo santuokai. Jis atsiranda, kai jausmus pradeda stiprinti pasirinkimas, veiksmai ir atsakomybė.
Taigi, nėra universalaus amžiaus rimtiems santykiams, nors 25–30 metų žmonės linkę anksčiau pradėti diskutuoti apie suderinamumą, ateitį ir savo ribas. Priežastis paprastai nėra pats amžius, o patirtis, didesnė nepriklausomybė ir aiškesnis supratimas apie gyvenimą, kurį jie nori kurti. Rimtumą geriausiai lemia ne tai, kiek laiko vienas kitą pažįstate ar esate susituokę, o abipusiškumas, nuoseklumas ir gebėjimas įtraukti partnerį į svarbius sprendimus. Kai du žmonės ne tik myli vienas kitą šiandien, bet ir kalba, kaip gyvens kartu rytoj, santykiai tampa tikrai rimti.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
