sniegopilys.lt
Pavydas kartais kyla pats savaime. Partneris gali draugiškai bendrauti su patrauklia moterimi, gauti žinutę iš buvusiosios arba tiesiog atkreipti kieno nors dėmesį, nenorėdamas jūsų įžeisti. Tačiau yra ir kitų situacijų: tarsi vyras sąmoningai mestų pretekstus, o paskui atidžiai stebėtų jūsų reakciją.
Nori patikrinti savo svarbą
Pokalbiuose staiga atsiranda gerbėjų, nekaltas flirtas tampa demonstratyviu, o po jūsų nepasitenkinimo jūsų partneris atrodo beveik patenkintas. Labiausiai erzina tai, kad ją sunku įrodyti. Į bet kurį klausimą galima atsakyti: „Tu viską išsigalvoji“, „Aš tik kalbuosi“ arba „Tu labai pavydi“ ir panašiai. Todėl ieškoti vieno universalaus ženklo yra beprasmiška. Daug naudingiau ieškoti pasikartojančio modelio: ar provokacija atsiranda būtent tada, kai jūsų partneriui trūksta dėmesio, po jūsų kivirčo, ar tomis akimirkomis, kai jis nori patikrinti savo svarbą.
Jis ne tik kalba apie kitus, jis stebi jūsų reakciją. Vien paminėjimas apie kitus vyrus ar moteris nieko neįrodo. Įprastame gyvenime žmonės turi kolegų, draugų, pažįstamų ir ankstesnių santykių. Nerimą kelia tai, kad informacija pateikiama taip, tarsi jos pagrindinis tikslas būtų sukelti konkrečią emociją. Partneris išsamiai pasako, kas su juo flirtavo, ne kartą pabrėžia jų patrauklumą ir tada atidžiai stebi jūsų reakciją. Tai ypač iškalbinga, jei tokios istorijos pasirodo po laikotarpio, kai buvote užsiėmę arba mažiau dėmesio skyrėte santykiams. Užuot tiesiai šviesiai pasakęs „Aš tavęs pasiilgau“, vyras užsimena, kad buvo pakviestas į pasimatymą darbe arba kad buvusioji netikėtai jam parašė žinutę vidury nakties. Jei pavydite, jis gauna patvirtinimą apie savo svarbą. Jei neatsakote, istorija tampa dar ryškesnė.
Jūsų dėmesiui gyvenimiškas atvejis. Kai vyras ilgai užsibūdavo darbe arba savaitgalį leisdavo su draugais, jo mergina pradėjo dažniau kalbėti apie kolegų komplimentus. Vieną vakarą ji kelis kartus paminėjo naują bendradarbį, o tada tiesiai šviesiai paklausė, kodėl jis „visiškai nereaguoja“. Tuomet paaiškėjo, kad pats bendradarbis toli gražu nebuvo pagrindinis pokalbio objektas. Kai vyras bandė tai aptarti, mergina prisipažino, kad jo ramybę suvokė kaip abejingumą. Pavydas jai atrodė įrodymas, kad ji vis dar geidžiama ir svarbi. Tai paaiškino tokį elgesį, bet kartu atskleidė ir problemą: vietoj prašymo atkreipti dėmesį, santykius lydėjo nedideli išbandymai.
Ši dviguba strategija yra ypač paini
Jei flirtavimas tampa labiau pastebimas jūsų akivaizdoje – tai dar vienas ženklas: jūsų partnerio elgesys labai priklauso nuo to, ar galite jį matyti. Nors paprastai jis gali ramiai bendrauti su jumis, staiga tampa ypač žaismingas šalia jūsų, dažniau prisiliečia, garsiau juokiasi arba rodo didelį susidomėjimą savo pašnekovu. Po to jis retkarčiais gali žvilgtelėti jūsų kryptimi. Pats flirtas tampa beveik scena. Kartais vyras gali sumenkinti moters reakciją. Pirma, jis daro viską, ką gali, kad sukeltų pavydą, o tada sako, kad esate per daug jautri. Ši dviguba strategija yra ypač paini: jis sukelia jums nerimą, tuo pačiu metu įtikindamas jus, kad jūsų nerimas paverčia jus problemiška partnere. Todėl aptarti tokį elgesį praktiškai neįmanoma. Svarbu nepaversti jokio draugiško pokalbio įtarimu. Kai kurie žmonės yra natūraliai bendraujantys, lengvai dalija komplimentus ir yra šilti daugeliui žmonių. Todėl lyginkite ne su savo tinkamo elgesio idėja, o su tipišku savo partnerio stiliumi. Jei demonstratyvus elgesys pasireiškia būtent po konfliktų arba kai esate šalia, tai yra svarbiau. Dar svarbiau atsižvelgti į savo tarpusavio susitarimus. Ką vienas laiko nekenksmingu flirtu, kitas gali suvokti kaip ribų peržengimą. Problemos neišsprendžiama ieškant universalios normos. Partneriai turi suprasti, koks elgesys jiems abiem patinka ir ar diskusijos gali vykti neišjuokiant kito jausmų.
Vyras pasakojo, kad jo mergina retai užsimindavo apie kitų vyrų dėmesį, kai tarp jų būdavo ramu. Tačiau po bet kokio rimto ginčo situacija kardinaliai pasikeisdavo. Ji galėdavo paminėti seno pažįstamo žinutę, parodyti komplimentą socialiniuose tinkluose arba atsainiai užsiminti, kad neseniai buvo pakviesta kavos. Praėjus kelioms dienoms po susitaikymo, šie žmonės tarsi dingdavo. Iš pradžių vyras nuoširdžiai pavydėjo. Jis pradėjo įrodinėti, kaip jam jos reikia, tapo dėmesingesnis ir greičiau sutiko susitaikyti. Laikui bėgant, jis pastebėjo, kad šis scenarijus kartojasi pernelyg tiksliai. Po konflikto tarsi kažkas jam sakydavo: „Turiu ir kitų variantų, todėl greitai apsispręsk.“ Kai vyras nustojo konkuruoti ir pasiūlė tiesiogiai aptarti ginčo priežastį, jo mergina dar labiau supyko. Ji pasakė, kad jis nustojo dėl jos kovoti. Jam ši frazė pasirodė esanti esminė. Paaiškėjo, kad pavydas iš tiesų buvo naudojamas kaip būdas gauti meilės įrodymą. Ši dinamika iš išorės gali atrodyti romantiška, bet tik iš išorės. Santykiuose tai pamažu naikina saugumo jausmą. Vienas žmogus priverstas nuolat dar kartą patvirtinti savo partnerio vertę, o kitas išmoksta atkreipti dėmesį per nerimą. Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo sunkiau tampa tiesiog pasakyti: „Man dabar trūksta tavęs“.
Galima aptarti nesaugumo jausmus
Kodėl apskritai reikėtų sukelti pavydą? Priežastys gali būti įvairios ir ne visos susijusios su noru įskaudinti. Žmogui gali trūkti pasitikėjimo savimi, o partnerio reakcija jį laikinai sustiprina. Kai kurie užaugo manydami, kad tikrą meilę būtinai lydi pavydas. Tokiu atveju ramus partneris klaidingai atrodo šaltas. Kita galimybė – noras atgauti kontrolę. Jei žmogus jaučia, kad tapo savarankiškesnis arba mažiau priklausomas nuo santykių, „konkurentų“ atsiradimas gali padėti vėl pakurstyti nerimą. Pradedate dažniau rašyti žinutes, labiau domėtis jų gyvenimu ir atidžiau stebėti santykius. Jūsų partneriui tai gali atrodyti kaip buvusio intymumo atkūrimas. Nemaloni priežastis taip pat gali būti bausmė. Įžeistas žmogus tiesiogiai nepasako, kad pyksta, o pradeda demonstratyviai flirtuoti, kad ir jūs pasijustumėte nepatogiai. Formaliai jie nieko neaiškina ir nepažeidžia jokių taisyklių, tačiau konfliktas tęsiasi kitais būdais. Toks pasyvus kerštas retai padeda santykiams tapti ramesniems. Nė viena iš šių priežasčių nepadaro provokacijos naudingu bendravimo metodu. Galima aptarti nesaugumo jausmus, prašyti dėmesio ir tiesiogiai išreikšti apmaudą. Jei norint pasiekti intymumą nuolat reikalinga netekties grėsmė, santykiai pradedami grįsti ne pasitikėjimu, o nuolatiniu nerimu.
Šis modelis greitai eskaluojasi
Tačiau nebandykite laimėti šio žaidimo abipusiu pavydu, nes kyla pagunda reaguoti simetriškai. Jei jūsų partneris kalba apie gerbėjas, ir jūs pradedate kalbėti apie savo. Jei jis flirtuoja vakarėlyje, ir jūs demonstratyviai einate prie kito žmogaus. Trumpam tai iš tikrųjų gali suteikti teisingumo jausmą. Tačiau vėliau santykiai suskyla tarsi į du žmones, kurie išbando vienas kito meilę konkurencijos būdu. Šis modelis greitai eskaluojasi. Reikės vis daugiau pastebimų provokacijų, nes senosios nebeduos norimo efekto. Užuot užmezgę intymumą, partneriai pradeda stebėti, kas kam rašė žinutes, kas į ką žiūrėjo ir kas mažiau pavydėjo. Po kelių tokių raundų pasitikėjimas paprastai išblėsta, net jei nė vienas iš jų iš tikrųjų neplanavo apgaudinėti. Geriau įvardyti konkretų elgesį. Pavyzdžiui: „Kai po mūsų kivirčo pradedi man išsamiai pasakoti, kas tavimi domisi, susidaro jausmas, kad tu išbandai mano pavydo jausmą.“ Ši formuluotė nereikalauja įrodyti paslėpto motyvo kaip fakto. Jūs aptariate pastebėtą modelį ir savo jausmus. Jūsų partnerio reakcija yra labai svarbi. Jis gali nesutikti su jūsų interpretacija, bet vis tiek išgirs, kad jo elgesys kelia diskomfortą. Jei jam pavyks tai aptarti ir pakeisti bendravimo metodus, problema yra gana išsprendžiama. Tačiau jei jis dar labiau provokuos, išjuoks jūsų pavydą arba sąmoningai išnaudos tai kaip silpnybę, turėtumėte į tai žiūrėti rimčiau.
Baimė prarasti tampa būdu daryti įtaką sprendimams
Svarbiausias klausimas – ar tai nėra vien nekenksmingas išbandymas. Jei po pokalbio jūsų partneris nustoja provokuoti ir pradeda tiesiogiai kalbėti apie dėmesio stoką, santykiai tampa saugesni. Jei provokacijos tęsiasi nepaisant aiškiai apibrėžtų ribų, tai nebėra atsitiktinis įprotis. Vyras supranta, kad esate nusiminusi, tačiau vis tiek naudoja tą patį metodą. Ypač nerimą kelia, jei pavydas tampa kontrolės įrankiu. Pavyzdžiui, jūsų partneris grasina jus palikti dėl kito, lygina jus su gerbėjomis arba sąmoningai sukuria įspūdį, kad esate lengvai pakeičiama, kad išgautų nuolaidų. Tuomet tai nebėra tik nesaugumo klausimas. Baimė prarasti tampa būdu daryti įtaką sprendimams. Lygiai taip pat svarbu atsižvelgti į savo būseną. Jei nuolat tikrinate partnerio telefoną, stebite jo socialinius tinklus ir bandote atpažinti kiekvieną naują pažįstamą, santykiai jau tapo pernelyg neramūs. Net jei provokacijos yra nuoširdžios, tapti nuolatiniu kontrolieriumi nėra išeitis. Jums reikia aiškumo ir ribų, o ne dar didesnės stebėsenos. Meilės nereikia įrodinėti baime dėl konkurencijos. Kažkas gali būti jums svarbus ir neturėti noro kontroliuoti kiekvieno jo bendravimo. Jei jūsų partneris nuolat provokuoja jūsų pavydą, kad jaustųsi mylimas, problema nėra jūsų jausmų intensyvumo stoka. Apie tai reikia kalbėtis tiesiogiai.
Sąmoningas pavydo provokavimas dažniausiai yra būdas gauti savo svarbos patvirtinimą, atgauti dėmesį arba padidinti santykių kontrolę, tačiau laikui bėgant ši strategija kenkia pasitikėjimui. Iškalbingiausias ženklas yra ne kitų žmonių buvimas šalia jūsų partnerio, o pasikartojantis ryšys tarp provokacijos ir jūsų reakcijos: atrodo, kad žmogus eskaluoja elgesį, kol gauna norimą emocinį atsaką. Svarbu neatsakyti kontratakomis, o nustatyti konkretų modelį ir parodyti, kad esate pasirengusi tiesiogiai aptarti dėmesio stoką ar nerimą. Jei jūsų partneris ir toliau naudojasi jūsų baime prarasti, nors žino, kad jaučiatės nepatogiai, tai reikėtų vertinti ne kaip nekaltą jūsų jausmų išbandymą, o kaip nesveiką būdą paveikti santykius.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
