Kas yra santuokinė pareiga ir ar ji gali tapti „skola“?

Santuokinė pareiga yra vyro ar žmonos įsipareigojimas lytiškai santykiauti, jei vienas ar kitas to nori, nepaisant savo jausmų ir norų. Manoma, kad ši sąvoka atsirado viduramžiais. Tiksliau sakant, ji pirmą kartą paminėta „Gratiano dekrete“ – bažnyčios taisyklių rinkinyje, kurį parengė Bolonijos vienuolis ir teisės mokslininkas Gratianas, rašo journals.sagepub.com.

Turėjo apsaugoti žmogų nuo nuodėmės

Poreikis lytiškai santykiauti su sutuoktiniu buvo pagrįstas apaštalo Pauliaus laiške korintiečiams pateikta idėja, kurioje jis patarė susilaikyti nuo intymių santykių. Tačiau santuokoje vyras ir žmona turėjo turėti galimybę bet kuriuo metu patenkinti savo seksualinius troškimus – „vengti ištvirkavimo“. „Neatimkite vienas iš kito, išskyrus abipusį susitarimą, kuriam laikui, kad galėtumėte atsidėti pasninkui ir maldai. O paskui vėl susijunkite, kad šėtonas negundytų jūsų dėl jūsų nesusilaikymo“, – rašoma laiške.

Viduramžiais sustiprėjo Katalikų Bažnyčios pozicija Vakaruose, todėl krikščioniškoji dogma pradėta suvokti kaip veiksmų vadovas. Jos formavo požiūrį į santuoką. Todėl santuokinės pareigos vykdymas tapo taisykle, kuri turėjo apsaugoti žmogų nuo nuodėmės.

Šios pareigos vykdymas buvo reikalaujamas ne tik iš moters, kaip ir galima tikėtis, bet ir iš vyro. Pavyzdžiui, vyras negalėjo stoti į vienuolyną be žmonos sutikimo, nes jis jai turėjo santuokinę pareigą. Šios pareigos nevykdymas galėjo būti skyrybų pagrindas. Tokiu atveju tas, kuris negalėjo turėti lytinių santykių, negalėjo tuoktis iš naujo, o tas, kuris „buvo skolingas“, galėjo.

Dėl to santuokinės skolos sąvoka įsitvirtino kaip metafora, reiškianti, kad sutuoktiniai privalo teikti vienas kitam sekso paslaugas pagal pareikalavimą, nepaisant jų noro. Tai nėra teisinis reikalavimas, ir tokios skolos negalima perparduoti skolų išieškotojams.

Tačiau pagal Šeimos kodeksą sutuoktiniai turi tam tikrų skolų. Pavyzdžiui, jie privalo finansiškai vienas kitą remti. Negalios, nėštumo ar vaiko iki trejų metų priežiūros atveju vienas sutuoktinis gali reikalauti alimentų iš kito, net jei sutuoktiniai nėra išsituokę. Šeimos kodekse nieko nekalbama apie seksą, todėl tai yra abipusio susitarimo reikalas.

Siejama su padidėjusiu depresijos ir nerimo lygiu

Kodėl seksas neturėtų būti laikomas pareiga? Seksas yra skirtas visų dalyvių malonumui. Kad tai įvyktų, kiekvienas partneris turi trokšti fizinio artumo ir tai aiškiai pasakyti. Priešingu atveju tai ne seksas, o seksualizuotas smurtas. Ir tai ne tik situacijos, kai kažkas priremia peilį prie gerklės ar grasina. Net jei, paveiktas dviprasmiškų juokelių apie santuokinę pareigą, melancholiškų atodūsių ir skundų, žmogus galiausiai sutinka mylėtis, tai vis tiek nėra gera istorija, nors sutikimas ir duotas. Santykiai ir net santuoka nesuteikia neribotos prieigos prie kito žmogaus kūno.

Intymumas be noro lemia libido ir seksualinio pasitenkinimo sumažėjimą. Tai reiškia, kad asmuo, „grąžinantis“ skolą, dar mažiau trokš sekso. Tai taip pat siejama su padidėjusiu depresijos ir nerimo lygiu. Žmonės, patiriantys spaudimą, dažnai patiria kaltę, pasibjaurėjimą ir susvetimėjimą, net jei nesuvokia incidento kaip smurto.

Net pats pavadinimas sukelia nemalonias asociacijas: nėra nieko gero, kas vadinama skola. Paprastai tai yra kažkas, ko norite kuo greičiau atsikratyti, geriausia – daugiau niekada nematyti kreditoriaus. Niekas nepatiria orgazmo mokėdamas dar vieną įmoką už būsto paskolą. Tačiau nusipirkti tai, ko nori, yra malonumas.

Iškalbinga, kad visoje šalyje atliktoje apklausoje tik 9 proc. respondentų seksą laikė santuokine skola. Daugumai dalyvių tai galimybė patirti malonumą ir būdas išreikšti meilę mylimam žmogui. Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad seksas yra fiziologinis poreikis. Ir nors tyrimo dalyviai galėjo pasirinkti iki trijų variantų, santuokinė skola išliko mažiausiai populiari.

Kaip pagerinti savo lytinį gyvenimą be spaudimo

Yra ir kitų būdų, be bandymo išgauti santuokinę skolą, jei vienas partneris nori sekso dažniau nei kitas. Tačiau čia labai svarbus pasitikėjimas pora ir noras bendrauti.

Visų pirma, turite išmokti išgirsti vienas kito „ne“. Jei jūsų partneris kategoriškai nesidomi seksu, geriausia atsitraukti. Žinoma, galite gauti tai, ko norite, jei atkakliai reikalausite, tačiau intymumo be noro pasekmės buvo aprašytos aukščiau.

Tačiau partneris ne visada yra kategoriškas, nes pats procesas gali vykti nenuosekliai. Paprastai jis pateikiamas taip: žmogus galvoja apie seksą, nori jį turėti, susijaudina, įskaitant ir preliudijos metu, ir tada mylisi. Tačiau tvarka gali būti kitokia. Kartais, pavyzdžiui, galite pradėti preliudiją ir būti įtrauktas.

Tai reiškia, kad tarp galutinio „ne“ ir „taip“ yra daug punktų, tokių kaip „nežinau, ar noriu sekso“ ir „norėčiau norėti sekso“. Čia labai svarbus pasitikėjimas. Žmogus turi turėti lankstumo bet kuriuo metu atsitraukti, jei noras vis tiek neatsiranda. Jis turi būti įsitikinęs, kad gali pakeisti savo nuomonę nesulaukdamas neigiamos reakcijos, kaltinimų ar prievartos. Priešingu atveju „galbūt“ rizikuoja virsti kategorišku „ne“, nors tai galėjo būti nuostabus „taip“. Štai kodėl svarbu ne vienas kitą smerkti dėl santuokinės pareigos, o keistis meile ir dėmesiu.