Didžiausia klaida – perkelti savo emocijas ir jausmus kitam žmogui, galvojant, kad jis jaučia tą patį, ką ir jūs. Šiandien pažvelgsime į tai klasikiniu santykių pavyzdžiu, kuriems iširus, vyrui dažniausiai būna didelis šokas.
Jam atrodys, kad mergina turėtų vertinti jį kaip tikrą vyrą
Daugeliui žmonių atrodo, kad tam tikrus veiksmus jie atlieka vedami savo gerų ketinimų, nors dažniausiai pagrindas yra paprastas egoizmas. Įsivaizduokite situaciją: vyras šešis mėnesius ieškojo merginos ar moters.
Jis vedė ją į geriausius restoranus, plaukiojo jachta, vakarus ir naktis kartu kalbėdavosi, o galiausiai, po šešių mėnesių, užmezgė santykius. Pats vyras į šią istoriją žiūrės kaip į nepaprastai gražią istoriją ir, logiškai mąstydamas, apdovanos patinkančią merginą šiomis emocijomis.
Jam atrodys, kad mergina turėtų vertinti tokį džentelmenišką požiūrį ir matyti jį kaip tikrą vyrą. O kai mergina jam sako: „Aš jaučiuosi taip ramiai su tavimi“ ir „Niekas nieko panašaus dėl manęs nepadarė“ – tai tik patvirtina vyro mintis.
Bet jei tai tėra vien jo troškimas? O gal tai vienintelis jam siūlomas santykių formatas? Juk ieškodamas tinkamos merginos, jis puikiai žino, ko iš jos nori. Merginos svarba iš pradžių auga labai greitai, tačiau po kiek laiko jis pamato pasirinkimo iliuziją. Jam atrodo, kad jis atsidūrė kryžkelėje – pakankamai greitai viską išversti į santykius, ar toliau gražiai draugauti. Savotiška iliuzija, nes visa ši graži istorija kilo tik jo iniciatyva, o mergina nejaučia jam jokios traukos. Vyras negali pasakyti, kas yra, tačiau nejučiomis supranta, kad iki šiol jam nebuvo pasiūlyta santykių.
Sunku įsivaizduoti vyrą, kuris norėtų santykių su konkrečia mergina, bet jų atsisako dėl to, kad „mes dar neplaukėme jachta ir nevalgėme geriausiuose restoranuose“.
Tačiau kai vis dėlto santykiai užmezgami, atsiranda iliuzija, kad mergina šiame etape būtinai labai vertina viską, ką vyras dėl jos padarė.
Iš tikrųjų neturėtumėte galvoti, kad ilgos ir gražios piršlybos padidins jūsų svarbą santykiuose. Jie kompensuoja tik tai, ko iš pradžių nebuvo. Tai yra traukos.
Ir tada jai kyla vidinis konfliktas
Žinia, trauka ar potraukis yra procesas, vykstantis psichologiniame žmogaus lauke. Traukos jėga priklauso nuo objekto figūros dydžio. Menka figūra, nors ir su teigiama charakteristika, sukelia silpną sukibimą. Didelė figūra sukelia stiprų potraukį, kuris tiesiogine prasme nušluoja visas trukdančias aplinkybes ir nusistovėjusias žmogaus moralės normas.
Bet grįžkime prie šio vyro ir merginos. Čia ne viskas taip rožėmis klota – nors mergina jam ir labai patinka, bet bėda ta, kad vyras jai nelabai patinka. Ir tada jai kyla vidinis konfliktas – ji supranta, kad jei jai aptinkantis kitas vyras būtų šio vietoje, ji tiesiog pašoktų iš laimės, bet anam ji nerūpi, yra tik šis.
Tai yra, santykių pradžios metu susidaro disbalansas – Vyrui šios merginos reikia daug labiau, nei jai jo.
Šio vyro svarba pakankamai išaugtų, jei mergina būtų pasirengusi išbandyti santykius, tačiau jis taip sureikšmino šiuos santykius, kad norėtų padaryti ją savo vaikų motina. Matote skirtumus?
Tada yra laiko klausimas, kada mergina tai supras ir įgis daugiau „teritorijos“ santykiuose, o tada dar daugiau, o paskui visą „teritoriją“. Vyrui atrodys, kad jo mergina yra būtent tokia, ir su tuo reikia susitaikyti. O kai vienpusiai santykiai nutrūksta, vyras niekaip negali suprasti, kodėl jis toks geras ir mylintis, o ji ėmė ir paliko jį. Jo manymu, toks išsiskyrimas prieštarauja logikai.
Štai kodėl svarbu suprasti skirtumą tarp savo minčių ir kito žmogaus minčių. Tarp jo meilės ir jos abejingumo. Ir galbūt tuomet jūsų meilės istorija liks graži tik jums, o supratę antrojo emocijas, pasibaisėsite, kiek suklydote.
psichologė Angelė Kazlauskienė