sniegopilys.lt
Ar esate pasirengusi sužinoti tiesą? Aš visai nenoriu apie ją žinoti ar galvoti…“ – atsakys dauguma žmonų, įtrauktų į meilės trikampį. Iš tikrųjų jos truputėlį veidmainiauja. Dažnai žmona pavydi savo vyro meilužei. Juk yra aistra, jausmai, pirmenybė, spindinčios akys… Juo labiau, kai žmona seniai jau to nematė.
Štai kas įdomu. Bet meilužė irgi pavydi. Jai atrodo: „Žmonai tai gerai. Tarp jų yra stabilumas, rūpestis, gilesni ir rimtesni santykiai“. Nors iš tikrųjų čia apskritai neaišku, kam reikėtų pavydėti.
Kaip apskritai jaučiasi meilužė, atsidūrusi „meilės trikampyje“. Ką ji išgyvena? Ar tai toks pavydėtinas vaidmuo, kaip gali atrodyti?
Kalbėsime apie „trikampį“, iš kurio niekas negali išeiti, kai vyrui būna brangi ir žmona, ir meilužė. Jam sunku pasirinkti.
Taigi, kas nutinka meilužei, sutikusi savo meilę vedusio vyro asmenyje? Paprastai ji praeina šiuos šešis etapus:
- Įsimylėjimas
Tada prasideda gryna chemija. Tai yra tada, kai sprogsta adrenalinas ir padidėja kitų hormonų gamyba. Ir jei tas pats atsitinka vyrui, tada jie atsiduria ant tos pačios bangos.
Blaivus protas kažkur atitolsta, nes ją pagauna pakylėjimas, neapsakomas džiaugsmas, energijos antplūdis. Ir dar… Galingas savigarbos, pasitikėjimo savimi padidėjimas. Ji veikli, išradinga. Visa tai taip miela. Pabandykite atsisakyti!
- Meilė
Ši meilė ypatinga. Kuo ji ypatinga? Dažniausiai moteris nuo pat pradžių žino, kad vyras vedęs. Ir jis iš anksto žino, kad ji nėra amžina. Ji laikina. Ir nuo pat pradžių joje atsiranda netekties baimė. Ir netgi praradimo laukimas. Tai reiškia, kad prasideda laukiamas sielvartas. Dar nieko neįvyko, o ji jau kenčia. Atsižvelgiant į tai, visi procesai pasunkėja. Meilės jausmas išgyvenamas kaip kažkas ypatingo, nepaprasto. Atrodo, kad „to niekada nebuvo“, „to niekada nebus“.
Su šiuo žmogumi viskas kitaip. Jai pavyksta kontroliuoti ir valdyti tas savo savybes, kurių nenorėtų, kad jis matytų. O ji turi jų visokių įvairiausių. Kaip ir bet kuris kitas žmogus. Tačiau šio vyro akivaizdoje ji parodo tik tas savybes, kurios jam tikrai patiks.
Ji puikiai kontroliuoja savo elgesį. Ji yra motyvuota tai daryti. Nors žmona šiuo atžvilgiu jau seniai buvo atsipalaidavusi ir ji dažnai parodo visai kitas charakterio savybės. Nors ji taip pat moka jas kontroliuoti, bet nemato reikalo to daryti. Ji nenori per ilgai įsitempti.
Taigi, šiame etape meilužė pajunta naujosios meilės jausmų gilumą. Ji jam perteikia geriausias savo savybes. Atsiranda pasitikėjimas vyru. Ir ji jau pamažu pradeda jį motyvuoti rinktis. Šiaip ar taip, bet ji pirmą kartą baiminasi prarasti jį.
- Pateisina save
Kažkuriuo momentu atsiranda savotiško meilužės padėties priėmimas. Ji galvoja: „Na, ką daryti..“, „na, kaip šitaip…“, „ne aš kalta ir ne jis kaltas, kad susitikome“, „kai susitikome. jis jau buvo vedęs..,“, „ką padaryti, taip atsitiko…“. „Bet vis tiek… Kaip gerai, kad turiu šią meilę!“. Ir kuriam laikui vidinės audros nurimsta. Ji patiria laimės pojūtį, gyvenimo pilnatvę. Bet ji dar nežino, kad tai truks neilgai.
- Frustracija
Anksčiau ar vėliau atsiranda pavydas. Kartu su jos nepasitikėjimu vyru. „Jei mes taip mylime vienas kitą, tai kodėl gi nebūti kartu?“, – vis dažniau galvoja ji.
O kaip tuo metu elgiasi vyras? Dažnai iš pradžių jis sako: „Aš niekada nepaliksiu savo žmonos. Nepaliksiu šeimos“. Ir dar: „Man svarbi žmona. Ji – nuostabus žmogus“.
– Jeigu tavo žmona tokia nuostabi, tai kodėl tu čia su manimi? – klausia nepatenkinta meilužė. Ir pamažu paaiškėja, kad su žmona ne taip viskas ir gerai. Vienas dalykas negerai, kitas – irgi.
Arba: „Aš niekšas…“, „Aš toks…“. Tai kodėl jis taip sako? Kad ji paneigtų. Ir ji tikrai paneigia: „Ne .. Tu esi labai geras,..“ Ir dažnai ji netgi padeda jam surasti šias jo išdavystės priežastis.
Bet būna įvairiai… Esmė kita… Laikas bėga ir meilužė mato, kad vyras labiau glaudžiasi prie žmonos. „Vadinasi, nesu tokia brangi ir vertinga kaip žmona. Akivaizdu, kad jis bando tai nuslėpti. Palaiko santykius su žmona. Apsaugo ją nuo skausmo. Bet jis manęs nesaugo… Ten žmonai to reikia, o man, vadinasi, nereikia. Jis galvoja apie ją, bet ne apie mane…“ – argumentuoja ji. Ir pradeda augti nepasitikėjimas. Jis tikriausiai meluoja. Turbūt nepatinka. Ten myli daugiau.
Ir jei taip, tuomet būtina užbaigti ir nutraukti šiuos santykius. Bet kaip?
Ir prasideda nusivylimas. Įtampa auga. Žmonai jaučiamas stiprus pavydas. Apskritai didėjantis nepasitikėjimas vyrais.
- Iliuzijų žlugimas
Jau dabar akivaizdu, kad ir apie kokią meilę jis jai bepasakotų, tai nėra tokia stipri meilė, kaip palikti žmoną. Vis dėlto žmona kažkodėl brangesnė.
Priežastys įvairios: „Žmona serga..“, „be manęs negyvens..“, „ji ką nors su savimi padarys..“, „nukreips vaikus prieš mane..“, „ ji pati vaikų neaugins..“, „vaikai maži, bus trauma..“ Ir tai tęsiasi metų metus… Ir niekas nesikeičia.
Šiame etape jau prasideda konfliktai su vyru. Didėja nepasitikėjimas juo. Savivertė pradeda kristi. Skausmas tampa sunkiai bekeliamas, todėl pasitaikius progai ima keršyti. Pavyzdžiui, suteikti jam skausmą ir kančias bet kokia kaina.
Ir dar ši emocinė švytuoklė… Kognityvinis disonansas. Kai „reikia nutraukti santykius“ pakeičiama totali vienatvės baimė ir skausmo netoleravimas. Jaučiasi bejėgė.
Švytuoklė veda prie to, kad jai visą laiką skauda. „Gal mesti ir nesikankinti? Taip nepraeis. Bet kada nors tai praeis“, – vis dažniau pagalvoja ji. Ir bus dar blogiau.
Yra moterų, kurios visa tai patiria ir bijo nutraukti santykius dėl vienatvės baimės. Ir yra norinčių susigrąžinti. Tai vadina „kova už meilę“.
- Išėjimas iš „meilės trikampio“
Tai dažniausiai vyksta savo iniciatyva. Atsiranda jėgų nutraukti santykius. Arba tai daro vyras, nusprendęs likti šeimoje. Abu būdai labai skausmingi.
Jei savo iniciatyva, tai kankina abejonių laikotarpis: „bet gal reikėjo apsišarvuoti kantrybe..“, „kodėl aš taip darau..“, „dabar liksiu viena..“. Ir kai kurie bandymai viską grąžinti. Ir net pavyksta. Bet niekas nesikeičia. Ir vėl tas pats. Vis dar neužgijo, bet nauja žaizda jau ant viršaus…
Arba ją atstumia vyras. Ir tai tarsi užberti druskos ar pipirų ant žaizdos. Savigarba ir savimeilė labai kenčia. Ir labai reikia ją atkurti.
Ir dažnai moterys „išmuša pleištą pleištu“, ieškodamos kitų vyrų. Ieško pakaitalo. Bet kitas yra blogas, nes jis nėra tas pats. Ir tada… ašaros lovoje su kitu vyru ir diskusija apie tai, kas metė.
Arba vyras pasirenka ją ir palieka šeimą. Ir, atrodo, reikia džiaugtis.. Ji džiaugiasi. Bet neilgam. Nes vyras išgyvena stiprią netektį… Ir tai yra gana ilgas laikotarpis.
Ir ji turi jį palaikyti. Ir net tada, kai jis yra irzlus ir nemandagus su ja. Nes jis tikrai pereis agresijos periodą. Ir apatijos, ir depresijos. Ir ji turi būti šalia viso to. Toleruoti jo išpuolius prieš ją.
Tačiau niekas neatšaukė jo prisitaikymo prie naujų sąlygų. Tai taip pat skausminga. Be to, pamažu į paviršių iškyla daugybė jų abiejų charakterio savybių, kurios anksčiau nebuvo išryškintos. Ir, kaip žinia, patiks ne visiems.
Taigi, išeinant iš „meilės trikampio“ meilužė patiria sielvartą. Tada reabilitacija. Arba prisitaikymas, naujų santykių kūrimas.
