Garnerių šeimos tragedija: kodėl sūnus apkaltino motiną, nužudžius savo vyrą?

Kai Sandra Garner buvo apkaltinta savo vyro nužudymu ir pasodinta į kalėjimą, daugeliui atrodė, kad šiam rezonansiniam nusikaltimui gali būti padarytas galas. Tačiau moteris neketino pasiduoti. Ji patikino, kad neturi su tuo nieko bendra. Nes tikrasis žudikas – pinigų ištroškęs jos sūnus, pasiruošęs padaryti bet ką, kad gautų palikimą… Taigi, kas kaltas dėl Johno Garnerio mirties?

 

Lengvai priėmė rūpestingo patėvio vaidmenį jos vaikams

2018 metais sausio 2 d., 00.45 val., policija sulaukė nedidelio Maperlio miestelio Teksaso valstijoje skambučio. Bendruoju pagalbos telefonu 911 skambino išsigandusi 55 metų Sandra Garner, kuri dispečerei pasakė, kad buvo sužalotas jos vyras.

Dispečerė: Kas atsitiko?

Sandra: Ten buvo žmogus su ginklu… šaudė… ir pasakė, kad nekviestų policijos!… Prašau paskubėti! Manau, kad jis vis dar gyvas, jis skleidžia garsus! Prašau! Kuo aš galiu jam padėti?

Dispečerė: Ar norėtumėte padėti, darant dirbtinį kvėpavimą?

Sandra: Taip! Taip!

Tada dispečerė paaiškino moteriai, kaip bandyti gelbėti vyrą. Bet, deja, tai nepadėjo, nes 01:05val. atvykusi policija rado 42 metų Johną Garnerį negyvą. Šalia jo verkdama klūpėjo jo žmona, su kuria jis ką tik prieš kelias valandas baigė švęsti 18-ąsias vestuvių metines.

Johnas ir Sandra susipažino 1990-aisiais darbe (pakavimo įmonėje). Moteris buvo 13 metų vyresnė už vyrą. Be to, turėjo dvi nesėkmingas santuokas ir du vaikus, tačiau tai jo nė kiek nejaudino, ir jis pradėjo ja rūpintis.

Pora susituokė po dvejų metų, o Johnas lengvai priėmė rūpestingo patėvio vaidmenį jos vaikams, – sūnui Wesley ir dukrai Andrea. Vaikai iš jų išsikraustė 2010-ųjų pabaigoje, o 2014-aisiais medikai Sandrai nustatė išsėtinę sklerozę, todėl ji metė darbą ir tapo namų šeimininke.

„Mūsų santykiai buvo puikūs. Mes taip mylėjome vienas kitą… Buvome kaip dvi puselės… Viską darėme kartu… Aš juo labai pasitikėjau. Jis yra viskas, ką turėjau… – vėliau interviu sakė Sandra Garner.

Verta pasakyti, kad jei kaimynai ir kiti pažįstantys šią porą, apie Sandrą kalbėjo teigiamai, tai Johnas daugeliui nepatiko. Vadino jį „sunkaus charakterio žmogumi“, su kuriuo sunku rasti bendrą kalbą.

Be to, dėl savo darbo Johnas turėjo daug priešų. 2010-ųjų pradžioje vyrui buvo pasiūlytos pardavimų direktoriaus pareigas, todėl jam pavaldūs tapo kelios dešimtys kolegų. Remiantis šaltiniais, jis buvo labai griežtas viršininkas, jam nieko nereiškė atleisti žmogų už nedidelį pažeidimą.

Johno kolegos teigė, kad dėl savo prieštaringų sprendimų jis susilaukė daug priešų, ypač tarp buvusių darbuotojų. Galbūt todėl vyras visada su savimi nešiojosi ginklą. Deja, tai jo neišgelbėjo.

Kalbėdama apie nusikaltimą Sandra tvirtino miegojusi šalia vyro, kai staiga ją pažadino šūvių garsas. Šaulys, anot jos, buvo aukštas, kaukėtas vyras. Vienoje rankoje jis turėjo žibintuvėlį, kitoje – pistoletą. Pabudusi Sandra rėkė ir maldavo, kad jos nenužudytų.

– Nustok šaukti, kalė! Aš čia ne dėl tavęs, o tik dėl šito asilo, kuris sugriovė mano gyvenimą, atleisdamas mane už nieką! – grubiai atsakė skriaudikas. – Dėl jo praradau viską… namus, žmoną ir vaikus… Kur tu laikai pinigus?!

Sandra atsistojo ir nusivedė žudiką prie seifo, kuriame buvo laikomi šeimos pinigai. Įdomu tai, kad Garnerio namuose esantis seifas turėjo vieną savybę: jo viduje buvo įrengtas ryškus apšvietimas. Tai prisiminusi moteris staigiai atidarė seifo dureles ir bandė geriau apžiūrėti įsibrovėlį. Ji prisiminė akis… jos atrodė labai pažįstamos…

Tuo tarpu nusikaltėlis iš seifo paėmė 18 tūkst. JAV dolerių grynųjų, o paskui nuvedė Sandrą į tualetą. Jis liepė jai suskaičiuoti iki šimto ir pagrasino, kad „grįš jos“, jei jis išgirs policijos sirenos garsą, jei nespės pabėgti.

 

Pasakė detektyvams, kur jie galėtų rasti nužudymo ginklą

Žiūrint objektyviai, Sandros istorija geriausiu atveju yra tarsi mažo biudžeto filmo scenarijus. Ypač turint omenyje tą dalį, kai nusikaltėlis pasakoja moteriai, kad kažkada dirbo pas Johną. Nereikia nė sakyti, kad jos istorija praktiškai niekas netikėjo…

Net jos sūnus Wesley‘is Milleris nestojo Sandros pusėn. Jau per pirmą apklausą jis, neslėpdamas nuostabos, dėl visko kaltino savo motiną. Jis taip pat pasakė detektyvams, kur jie galėtų rasti nužudymo ginklą.

Wesley‘io  Millerio apklausą policijoje fiksavo stebėjimo kameros.  Šypsena jo veide pasirodė tą akimirką, kai jo buvo paklausta, ką jis galvoja apie įvykdytą žmogžudystę.

Tyrėjas: Vadinasi, tą vakarą buvai namuose?

Wesley‘is: Taip, iki 19 val.

Tyrėjas: Ką manote apie tai, kas atsitiko?

Wesley‘is: (Nusijuokia). Nekenčiu tai kartoti, bet patys suprantate, kad tai mano motinos darbas.  Nors aš nesuprantu, kodėl ji tai padarė.

Tyrėjas: Kodėl?

Wesley‘is: Paimkime, pavyzdžiui, šunis, kuriuos laikė Johnas… Kodėl kaimynai negirdėjo jų lojimo? Kaip nusikaltėlis pateko į namus? Mano patėvis turėjo daug priešų, visada užrakindavo duris keliomis spynomis. Jūs negalite tiesiog įeiti į namus. Kaip žudikas per visą namą nusėlino pas juos ir net nepažadino tėvo?..

Tyrėjas: Ar žinote ką nors apie ginklą, kurį turėjo jūsų mama?

Wesley‘is Milleris: Ji laikė ginklą rankinėje arba po automobilio sėdyne…

Po pokalbio su Wesley‘iu detektyvai atliko kratą Garnerių namuose, kur rado 49 ginklus ir 12 šautuvų. Kadangi žmogžudystės ginklas buvo 38 kalibro revolveris (kurį Johnas padovanojo Sandrai gimtadienio proga), bandė surasti ir jį, bet jo nerado.

Policija apieškojo raudonos spalvos Sandros automobilį „Ford Mustang“, tačiau jis taip pat buvo tuščias. Tada detektyvai antrą kartą pasikalbėjo su Wesley‘iu. Jis ir toliau tvirtino, kad revolveris greičiausiai buvo automobilyje.

Tada policija grįžo kitą dieną ir atliko antrąją automobilio „Ford Mustang“ kratą. Po sėdyne jie rado maišelį su Sandros revolveriu. Ginklas buvo suvyniotas į drėgną rankšluostį, todėl buvo akivaizdžiai aprūdijęs.

Vienas pareigūnų tvirtino šią vietą apžiūrėjęs dieną prieš – ji buvo tuščia. Nors kiti policininkai nebuvo tokie kategoriški. Vienaip ar kitaip, po ekspertizės paaiškėjo, kad būtent šis revolveris buvo nužudymo ginklas.

Atsižvelgiant į tai, kad ant nužudymo ginklo buvo tik Sandros pirštų atspaudai, o jis gulėjo ne bet kur, o jos automobilyje, policija turėjo rimtų priežasčių žudike laikyti aukos žmoną.

Be to, ant Sandros rankos buvo rasta parako pėdsakų. Nors verta paminėti, kad jų buvo labai mažai. Kitas įrodymas prieš moterį buvo naršyklės paieškos istorija planšetiniame kompiuteryje: kažkas ieškojo tokių frazių kaip „kaip nužudyti ką nors miegant“ arba „kaip padaryti nusikaltimą ir likti nesugautam“.

2018 metais kovo 21 dieną Sandrai Garner buvo pateikti kaltinimai pirmojo laipsnio žmogžudyste.

Teismo posėdis prasidėjo prokurorės Lindy Beaty kalba, kuri atvirai išjuokė Sandros versiją:

– Kas, planuodamas įvykdyti žmogžudystę, į nusikaltimo vietą atvyksta be savo ginklo? Įsivaizduokite: „O, aš pamiršau savo revolverį“. Po to  tariamas įsibrovėlis iš 60 pistoletų ir šautuvų, esančių Garnerių namuose, pasirenka kaltinamosios revolverį…

Arba kaip paaiškinti 10 minučių trukusį žudiko ir Sandros pokalbį, kai jis smulkiai paaiškina savo motyvą, o paskui mandagiai vedžioja po namus…

Prokurorės žodžiuose yra logikos, tačiau atidžiai išanalizavus Sandros kaltės įrodymus, jie atrodo dviprasmiškai.

 

Tai patvirtino jos miegą sekantis išmanusis laikrodis

Pagrindinis bylos įrodymas – parako pėdsakai ant Sandros rankos. Tačiau jie buvo tokie maži, kad galėjo ten patekti per Johną. Nepamirškite, kad šūvio metu moteris gulėjo labai arti savo vyro.

Antras pagal svarbą įrodymas – planšetė – taip pat nėra patikimas įrodymas. Faktas yra tas, kad jis nebuvo apsaugotas slaptažodžiu, o paieškos buvo atliktos likus 4 dienoms iki žmogžudystės tarp 23 val. ir  23.30 val. Be to, Sandra visada eidavo miegoti nuo 21.30 val. iki 22 val., įskaitant ir tą naktį, kai buvo nužudytas Johnas. Tai patvirtino jos miegą sekantis išmanusis laikrodis. Kas naudojo planšetę? Tai galėjo būti sūnus, dukra ar keli kiti giminaičiai, kurie tuo metu lankėsi Garnerių namuose.

Prie pat važiuojamosios dalies stovėjęs automobilis „Ford Mustang“ pirmąją tyrimo dieną nebuvo konfiskuotas ir užplombuotas. Be to, iš ten nebuvo paimti pirštų atspaudai. Todėl į jį buvo galima įdėti ginklą vėliau.

Pagrindinis šios bylos tyrėjas Boydas Nortonas vėliau asmeniškai pripažino, kad tyrimo metu buvo padaryta daug kitų klaidų.

Anot Sandros advokatų, jos sūnus Wesley‘is buvo tikras žudikas. Štai jų argumentai:

Policijai jis pranešė kitą dieną po žmogžudystės, dar prieš iškvietimą į apklausą.

Wesley‘is iš karto apkaltino savo motiną nusikaltimu, nors daugelio bylos detalių nežinojo.

Milleris tiksliai žinojo, kur bus rastas nužudymo ginklas, ir jis buvo rastas iškart po antrosios jo  apklausos.

Be to, Wesley‘is tvirtino, kad nusikaltimo metu turėjo alibi. Jis pasakė, kad buvo naktiniame klube, bet ten niekas jo neprisiminė.

Milleris turėjo skolų ir tikėjosi palikimo, bet Johnas viską paliko žmonai.

Kitas Sandros nekaltumą patvirtinantis argumentas – motyvo stoka. Visi porą pažinoję teisme tikino, kad jie kartu buvo laimingi. Johnas buvo vienintelis šeimos maitintojas ir aprūpino savo žmoną. Nors ir neįmanoma jų vadinti turtingais, nes visas jų turtas – tai namas.

Netgi prokurorai pripažino, kad Wesley‘io elgesys atrodė įtartinai, tačiau policija teigė niekada jo nelaikiusi įtariamuoju. Prokurorė Lindy Beety pavadino jį „nepakankamai protingu“, kad padarytų tokį nusikaltimą.

Teismas užsitęsė 2 metus, kuriuos Sandra praleido kalėjime. Paskutiniame posėdyje, įvykusiame 2020 metais, prisiekusieji  po tris valandas trukusio svarstymo moterį pripažino nekalta.

Išėjusi į laisvę Sandra apsigyveno pas dukrą Andreą ir dabar gyvena gretimame mieste. Nė viena iš moterų nebendrauja su Wesley‘iu, kuris niekada nebuvo apkaltintas savo patėvio nužudymu.

„Jis nebėra vertas būti mano mamos gyvenimo dalimi… Kalbant apie mane, aš nebeturiu brolio“, – sakė Andrea.

Sandra buvo ne tokia kategoriška. Paklausta, ar vis dar myli savo sūnų, ji atsakė:

– Myliu, bet ne taip, kaip anksčiau. Nuo to laiko mes su juo niekada nekalbėjome. Tai, ką jis padarė, buvo labai skausminga ir įžeidžianti. Tai jo pasirinkimas. Aš negaliu suprasti, kodėl jis tai padarė.

Johno Garnerio žmogžudystė lieka neišaiškinta iki šiol.