14 metų paauglio tragedija: kodėl jis nušovė motiną ir savo jaunesnį brolį?

Iš pirmo žvilgsnio šioje istorijoje yra neabejotinas kaltininkas ir auka, tačiau atidžiau panagrinėjus susidaro kiek kitoks vaizdas. Šią tragediją ištyrę ekspertai vėliau nustatė, kad 14-metis Jacobas Remaley‘as nusikaltimo metu buvo paveiktas savo „alter ego“. Ar tai galėjo atsirasti savaime, ar tam buvo priežastis?

Pistoletas tiesiog gulėjo ant šaldytuvo

2016 metais lapkričio 30 d. Niu Stentono (Pensilvanijos valstija) policija sulaukė širdį veriančio skambučio. Paauglys dispečerei pasakė, kad jo tėvas nužudė visą jo šeimą, o prieš padėdamas ragelį staiga paklausė: „Kodėl nenužudė ir manęs?“.

Policija greitai atsekė skambutį ir per 15 minučių (apie 19 val.) nurodytu adresu atvyko ir pamatė gatvėje stovintį 14-metį Jacobą Remaley su ginklu rankose. Agresijos nerodė ir policijos reikalavimą padėti ginklą ant žemės įvykdė. Priėję arčiau policininkai  išgirdo jį kartojantį vieną žodį… „mama“.

Paauglio Jo motinos 46 metų Danos Remaley ir 8 metų brolio Calebo negyvi kūnai buvo rasti gulintys savo lovose. Jo tėvo niekur nesimatė.

Jacobas tikino, kad žudikas buvo jo tėvas, 52 metų Davidas Remaley, dirbęs santechniku. Tačiau policija greitai nustatė, kad vargu ar vyras įvykdė žmogžudystes. Juk jau 5.50 val.  ryto šeimos galva buvo savo darbovietėje, tai yra likus daugiau nei valandai iki žudynių. Ir nieko keisto, nes jo pamaina prasidėjo 6 val. ryte.

Kadangi baudžiamoji byla užvesta Pensilvanijos valstijoje, pagal kurios įstatymus 14-metis Jacobas buvo laikomas pilnamečiu, jis buvo nuvežtas į policijos skyrių, kur netrukus prisipažino įvykdęs žmogžudystes ir pridūrė, kad Davidas taip pat būtų miręs, jei jis nebūtų išėjęs į darbą.

Apklausę žudiką, policija išsiaiškino, kad praėjus maždaug valandai po tėvo išvykimo į darbą, paauglys pasiėmė pistoletą „Ruger“, kuris tiesiog gulėjo ant šaldytuvo (buvo ir šovinių). Po to jis įėjo į mamos miegamąjį ir ją nužudė, toks pat likimas ištiko ir jo jaunesnį brolį Calebą.

Negana to, Irako karo dalyviui Davidui, prieš kelerius metus išmokusiam sūnų elgtis su ginklais ir šaudyti, ši tragedija buvo ne pirma. Jo motina nusižudė 1997 metais.

Paklausus paauglio, kodėl jis padarė šį siaubingą nusikaltimą, Jacobas pasakė, kad nesutaria su tėvais, kurie privertė jį atlikti visus namų ruošos darbus – nuo ​​maisto ruošimo iki valymo ir skalbimo.

Dar blogiau – per praėjusias Kalėdas jam buvo padovanotas dulkių siurblys. Toks pokštas 13-metį vaikiną labai įžeidė. Mat tėvai jo  jaunesnį brolį išlepino kitomis, įdomesnėmis dovanomis. Žinoma, buvo ir kitų priekaištų. Calebas akivaizdžiai buvo mėgstamiausias abiejų tėvų sūnus, ir jie skyrė jam daug daugiau dėmesio nei vyriausiam vaikui.

Paskutinis lašas Jacobui buvo kelionė į „Disney World“ parką, kuri likus porai savaičių iki  tragedijos buvo surengta specialiai Calebui. Kitaip tariant, tėvai Jacobo nepasiėmė, palikdami jį „prižiūrėti namus“, o kaip „premiją“ užvertė darbais.

Be to, paauglys apkaltino savo tėvą girtavimu ir patyčiomis, o mama jo ne tik kad  niekada negynė, bet dažnai vadino jį „nevykėliu“. Abu tėvai taip mylėjo jaunesnįjį sūnų, skirtingai, nei vyresnįjį, kad net kaimynai tą pastebėjo.

Tėvas sūnaus neišsižadėjo

Keista, bet nė vienas Danos kolega ar pažįstamas nepastebėjo jos dviveidiškumo, nors ji dirbo vaikų auklės padėjėja West Hempfieldo vidurinėje mokykloje ir aktyviai dalyvavo organizuojant renginius tėvams ir mokytojams.

„Mūsų vaikai kartu ėjo į mokyklą. Ji buvo nuostabi, maloni ir rūpestinga. Ji buvo toks žmogus, kuriam galėjai paskambinti 3 valandą nakties, jei prireikdavo vaistų vaikams. Jei neturėdavo, nubėgdavo į parduotuvę ir nupirkdavo tau. Ji darė viską dėl bet ko ir bet kada“, – pasakojo Danos draugė Anita Stoner.

Kai policija ėmė tyrinėti paauglio vaikystę, jie sužinojo, kad Jacobas, nesulaukęs 8 metų, patyrė du smegenų sukrėtimus. Tėvai teigė, kad šie sužalojimai buvo nelaimingų atsitikimų pasekmė, tačiau kartu su mėlynėmis tai rodo sumušimą. Tiksliai nežinoma, ar buvo ryšys tarp trauminių smegenų sužalojimų ir po to kilusios agresijos. Greičiausiai tai taip pat suvaidina tam tikrą vaidmenį.

Psichologinė ekspertizė parodė, kad Jacobas sirgo disociaciniu sutrikimu. Gydytojai padarė išvadą, kad šeimos problemos apsunkino berniuko galvos traumos pasekmes ir tai lėmė trumpalaikius sąmonės sutrikimus ir atminties praradimą.

„ Kai Jacobui buvo 12 metų, jo psichologinė būklė pradėjo blogėti. Jis nebebuvo visiškas savo asmenybės šeimininkas“, – sakė teismo psichologė Alice Applegate.

Kaip matyti iš psichologės ataskaitos, vietoj dingusių prisiminimų paauglio  protas iš karto sukūrė keturias alternatyvias asmenybes: raganą, senuką, mažą mergaitę ir pyktį. Psichologai mano, kad pastarasis kaltas dėl žmogžudystės. Tai yra pyktis.

14-mečio advokatai įrodinėjo, kad Jacobas negali būti laikomas atsakingas dėl pakitusios jo būklės, ir prašė teismo siųsti jį į psichiatrijos ligoninę, o ne į kalėjimą. Bet kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė 3 metus ir per tą laiką paauglio būklė gerokai pagerėjo, galiausiai jis buvo pripažintas „protiškai gabiu“.

Davidas per teismo posėdį pripažino savo trumparegiškumą auginant sūnų, kai norėjo „užgrūdinti jame vyro charakterį“. Tėvas taip pat patvirtino, kad smurtavo prieš Jacobą, tačiau nesuvokė savo veiksmų pasekmių ir paauglio psichologinių problemų masto. Jo nesustabdė net 13 metų paauglio bandymas nusižudyti ir po to sekę vizitai pas psichiatrą.

„Esu sugniuždytas, bet suteiksiu jam visą galimą paramą. Signalų jo elgesyje nepastebėjau ir gailėsiuosi dėl to visą gyvenimą“, – sakė Davidas Remaley.

Pats Jacobas prisipažino kaltas dėl žmogžudysčių ir pridūrė, kad vis dar pastebi savo psichikos sutrikimus. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, kartu stebint ir gydant psichiką. Jacobas gali būti  lygtinai paleistas maždaug po 20 metų, kai jam bus 44 metai.

“YouTube” stopkadrai, socialinių tinklų nuotraukos