sniegopilys.lt
Johnny Davidas Goshas buvo 12 metų amerikiečių berniukas, kuris gyveno De Moine, Ajovos valstijoje, bet dingo 1982 metais rugsėjo 5 d. tarp 6.00 ir 7.00 val. ryte. Spėjama, kad jis buvo pagrobtas.
Tą rytą jis pasiėmė su savimi augintinį
Byla vėl sulaukė viešumo 2006 metais, kai jo motina pasakė, kad ant savo namų durų rado dingusio sūnaus nuotraukas. Teigta, kad kai kurios gautos nuotraukos buvo kitų maždaug tokio pat amžiaus berniukų.
Viskas prasidėjo nuo to, kad sekmadienį, 1982 metais rugsėjo 5 d., Vakarų De Moino priemiestyje gyvenęs Johnny Goshas išėjo iš namų prieš aušrą, kad įprastu maršrutu pristatytų laikraščius. Dažnai berniukas pažadindavo tėvą, kad padėtų jam pristatyti laikraščius. Bet tą rytą jis pasiėmė su savimi augintinį – miniatiūrinį taksą.
Šiek tiek vėliau Johnny mama Noreen Gosh sulaukė telefono skambučių iš laikraščių prenumeratorių, kurie skundėsi, kad negavo naujos spaudos. Berniuko tėvas nusprendė apeiti porą kvartalų, už kurių rado savo sūnaus laikraščių vežimėlį.
Tėvai nedelsdami susisiekė su Vakarų De Moino policijos departamentu ir pranešė, kad dingo jų sūnus. Vėliau Noreen savo viešuose pareiškimuose ir knygoje kritikavo, kaip lėtai policijos pareigūnai reagavo į situaciją, pasakę, kad jų sūnus negalėjo būti laikomas dingusiu, kol nepraeis 72 valandos. Visgi policija pradėjo paieškas.
Kai kurie liudytojai tvirtino matę Johnny sandėlyje, susidedantį laikraščius į vežimėlį. Tai buvo paskutinė vieta, kur matytas Johnny Goshas. Ir tai galėjo patvirtinti daugybė liudininkų.
Tiesa, dar vienas liudininkas, vardu Mike‘as, pranešė, kad matė berniuką kalbantį su apkūnu vyriškiu dvispalviame automobilyje. Kitas liudytojas Johnas Rossi taip pat matė vyrą mėlyname automobilyje kalbantį su Johnny. Rossi tvirtino pažiūrėjęs į automobilio numerį, bet, deja, neprisiminė jo. Vėliau jam buvo atlikta hipnozė ir jis pasakė policijai kai kuriuos numerio skaičius. Aišku viena, kad tas vyras buvo iš Voreno apygardos, Ajovoje.
Pasak privataus detektyvo, kurį pasamdė dingusio berniuko tėvas, berniukui einant į savo maršruto pradžią, kitas liudytojas pastebėjo vyrą, sekantį jį automobiliu. Netoliese esančio namo gyventojas išgirdo, kaip užsitrenkė automobilio durys, ir pamatė sidabrinį „Ford Fairmont“, važiuojantį į šiaurę nuo tos vietos, kur ir buvo rastas Johnny laikraščių vežimėlis.
Keli privatūs detektyvai padėjo tėvams ieškant sūnaus
Iš pradžių policija padarė išvadą, kad Johnny Goshas pabėgo, tačiau vėliau iškėlė kitą versiją – kad jis buvo pagrobtas. Tačiau, deja, nepavyko rasti vertingų įkalčių.
Praėjus keliems mėnesiams po Johnny dingimo, 1982 metų rugsėjį, Noreen Gosh pareiškė, kad jos sūnus buvo pastebėtas Talsoje, Oklahomoje, šaukiantis pagalbos, o paskui jį nutempė du vyrai. Ar kas nors bandė padėti šiam berniukui, nepranešta.
Bėgant metams keli privatūs detektyvai padėjo tėvams ieškant sūnaus. Tarp jų – Jimas Rothsteinas, išėjęs į pensiją detektyvas, ir Tedas Gundersonas, buvęs FTB vadovas Los Andžele.
1984 metais Johnny Gosho nuotrauka buvo išspausdinta ant pieno pakelių visoje Amerikoje, tikintis, kad kas nors jį atpažins ir pasakys jo buvimo vietą.
Be to, paaiškėjo, kad 1984 metais rugpjūčio 12 d. panašiomis aplinkybėmis dingo kitas berniukas – Eugene‘as Martinas, pristatydamas laikraščius pietų De Moine.
1986 metais kovo 29 d. – dieną prieš Velykas, 13 metų Markas Jamesas Warrenas Allenas tada pasakė savo motinai, kad ketina eiti į kitoje gatvės pusėje esantį draugo namus. Tačiau jis ten taip ir nepasirodė. Ir nuo to laiko jo niekas daugiau nematė. Iš pradžių buvo manoma, kad Allenas yra trečiasis Ajovoje gyvenęs berniukas, dingęs devintajame dešimtmetyje. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad su tuo jis neturi nieko bendra. Šios dvi bylos iki šiol dar neišnagrinėtos.
Be to, policijos pareigūnai nesugebėjo įrodyti ryšio tarp šių atvejų ir Johnny Gosho dingimo.
Tikino, kad pagrobė didelės nusikalstamos organizacijos nariai
1985 metais dingusio berniuko mama Noreen Gosh gavo laišką iš 19-mečio Roberto Hermano Mayerio, gyvenančio Mičigano valstijoje.
Laiške Mayeris nurodė, kad jis buvo motociklininkų klubo apsaugininkas, kai Johnny Goshas dingo 1982 metų rugsėjį. Roberto Mayerio teigimu, Johnny pagrobė didelės nusikalstamos organizacijos nariai, kurios vadeiva ir vadovavo minėtam klubui.
Pasak FTB, Mayeris paprašė (ir gavo) 11 tūkst. JAV dolerių iš Johnny tėvų, kad suteiktų daugiau informacijos. Vėliau Mayeris paprašė dar 100 tūkst. JAV dol. pažadėdamas grąžinti jų sūnų.
Viskas baigėsi tuo, kad Mayerį prie Kanados sienos suėmė FTB agentai, o vėliau jam buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu.
Mayerio parašytame laiške teigiama, kad Johnny Goshas buvo parduotas vyrui, kurį Mayeris įvardijo kaip „aukšto lygio narkotikų platintoją, gyvenantį Meksikoje“. Nepaisant kaltinimų sukčiavimu, Noreen Gosh (Johnny motina) tikėjo Mayeriu, o vėliau kritikavo FTB, sakydama, kad Mayerio arešto orderis pakirto jos ir jos vyro Johno pasitikėjimą tais, kurie sutiktų padėti susigrąžinti jų sūnų.
1989 metais 21 metų Paulas A. Bonacci savo advokatui Johnui Descampsui pasakė, kad jį pagrobė grupė, įtraukusi į prostituciją vaikus. Jis sakė, kad buvo priverstas dalyvauti Johnny Gosho pagrobime.
Noreen Ghosh vėliau susitiko su juo ir pasakė, kad jis papasakojo jai dalykus, „kuriuos galėjo sužinoti tik iš pokalbio su jos sūnumi“. Paulas Bonacci sakė, kad Johnny turėjo apgamą ant krūtinės ir nudegimo randą ant blauzdos. Nors apgamo aprašymas buvo plačiai išplatintas žiniasklaidoje, randai nebuvo paviešinti. Bonacci taip pat apibūdino Johnny mikčiojimą, kai jis labai susijaudindavo. Tačiau FTB ir vietos policija nelaikė Bonacci patikimu liudytoju šioje byloje ir jo neapklausė.
Motina tvirtino, kad sūnus buvo atvykęs į namus
Pasak Noreen Ghosh, 1997 metais kovo mėnesį, apie 2.30 val. nakties ją pažadino beldimas į jos namų duris. Lauke stovėjo dingęs jos 27 metų sūnus Johnny Goshas, lydimas nepažįstamo vyro.
Noreen sakė, kad iš karto atpažino savo sūnų, kuris atsisegė marškinius ir parodė apgamą ant krūtinės. „Mes kalbėjomės apie valandą ar pusantros. Jis buvo su kitu vyru, bet aš neįsivaizduoju, kas jis buvo. Johnny pažvelgė į jį, laukdamas leidimo kalbėti, – prisimena Noreen. – Jis nesakė, kur gyvena ir kur važiuoja“.
Moteris tvirtino, kad sūnus jai pasakė, jog jis tapo nusikalstamos gaujos, įtraukusios į prostituciją vaikus, auka. Kai jis subrendo, pagrobėjai jį paleido. Tačiau vėliau jis bijojo dėl savo gyvybės ir gyveno kitu vardu, jausdamas, kad nėra saugu grįžti namo.
Tuo tarpu dingusio berniuko tėvas, nuo 1993 metų išsiskyręs su Noreen, viešai pareiškė, kad nėra tikras, ar toks vizitas iš tiesų įvyko. Daugelis taip pat manė, kad apsilankymas iš tikrųjų galėjo įvykti, tačiau tai buvo kažkas kitas, apsimetęs Johnny Goshu. Tačiau policijos pareigūnai niekada taip ir nepatvirtino Noreen Gosh pranešimo.
2006 metais rugsėjo 1 d. Noreen Ghosh pranešė, kad rado prie savo durų paliktas nuotraukas, kai kurias iš jų paskelbė savo svetainėje. Vienoje spalvotoje nuotraukoje – trys surišti, užkimštomis burnomis berniukai. Moteris tvirtino, kad vienoje iš nuotraukų pavaizduotas jos 12-metis sūnus, užkimšta burna ir surištomis rankomis bei kojomis, o ant peties paženklintas kažkokiu ženklu.
Po kiek daugiau nei savaitės, rugsėjo 13 d. De Moino policija sulaukė anoniminio laiško:
„Ponai, kažkas žiauriai pajuokavo iš gedinčios motinos. Vienoje iš nuotraukų yra ne jos sūnaus, o trijų berniukų iš Tampos, Floridos, gimusių 1979–1980 metais, kurie suvaidino pagrobimą.
1970-aisiais dirbęs Hillsboro, Floridos apygardos šerifo biure dirbęs Nelsonas Zalva teigė, kad laiške pateikta informacija yra teisinga. Remiantis 2014 metais sukurtu dokumentiniu filmu „Kas pagrobė Johnny“, teisėsauga nuotraukose atpažino tik tris berniukus, o ne tą, kurį Noreen manė esant jos sūnų. Šio berniuko tapatybė kol kas nenustatyta.
Tačiau Noreen Ghosh vis dar tiki, kad nuotraukoje yra jos sūnus.
„YouTube“ stopkadrai
