Priimti ir atleisti sau reiškia atsiverti pasauliui – atsikratyti vienatvės. Archyvo nuotrauka

Jei vyras nori atsikratyti vienatvės ir gyventi su moterimi laimingai, jam pirmiausia reikia atleisti mamai už jos klaidas ir išmokti mylėti mamą. Tada jis niekada nebus vienas.

 

Bando prisiimti atsakomybę už dalykus, kurių negali kontroliuoti

Tačiau, jei vyras nemyli savo mamos, tai jis nemyli visos moteriškos lyties. Arba jeigu sūnus pyksta ant tėvo, vadinasi, pyksta ir ant savęs. Jei sūnus nekenčia savo tėvo, jis automatiškai nekenčia ir savęs, ir vyriškos lyties, nes tėvas yra vyras.

Todėl pirmiausiai atleiskite savo mamai ir močiutei už jų klaidas. Atleiskite savo tėvui už jo klaidas. Jei to nepadarysite, kentėsite patys, nes tėvas yra jūsų dvasia, o motina yra jūsų siela.

Jei šie du jūsų viduje neras bendro sutarimo, tada gyvenime nejudėsite į priekį. Visada būsite psichologiškai vieniši.

Tai ir žmogus, kuris atsisako priimti savo pažeidžiamumą – nekenčia šios savybės kituose, nuolat generuodamas daugybę konfliktų, reikalaudamas iš kitų „būti stipriu“, sukuria pavojingas situacijas, išlaikydamas savo „asmenybę“, kuri „gali padaryti bet ką“.

Arba priešingai – žmogus, kuris atsisako matyti savo nesugebėjimą susitvarkyti su gyvenimu – atkakliai stengiasi gelbėti kitus, bando prisiimti atsakomybę už dalykus, kurių negali kontroliuoti – tai veda į konfliktus su „nedėkingais išlaikytiniais“.

Žmogus, kuris atsisako priimti savo pyktį ar seksualinius troškimus, kiekvieną kartą, kai praranda kontrolę, atsiduria aklavietėje. Tuo pačiu jis sukuria sąlygas žmonėms, kurie gali jį šantažuoti.

Nepriimdamas savęs tokio, koks jis yra, žmogus savo gyvenimą paverčia melo minų lauku, pakenkdamas tiems, kuriuos myli. Priimti ir atleisti sau reiškia atsiverti pasauliui – atsikratyti vienatvės.

Kai yra laiko sau, tada lieka laiko ir kitiems. Viskas, ką darome skubėdami (tai yra iš baimės), yra nemeilė, nelaimė, nesveika.

Žmogus, kuris laiko save blogu, dažnai būna prastos nuotaikos. Susitelkęs į viešąją nuomonę, jis pradeda baimintis dėl savo nuomonės, požiūrio ir pozicijos komandoje ir iš visų jėgų stengiasi išlaikyti gerą veidą. Jis įkvepia save, kad viskas gerai, ir šis gražus melas jam ima patikti.

Netrukus tampa nuo jos priklausomas, tačiau priklausomybės nuo savęs nepripažįsta, nes žino, kad nevartoja jokių priklausomybę sukeliančių medžiagų.

 

Apatija daro žmogų kurčią viskam, kas gyva

Be to, jam atrodo, kad nešioti besišypsančią kaukę verčia viešoji nuomonė, o tai yra pagrindinė sąlyga norint užmegzti draugystes. Taigi, atrodo, kad depresija įveikiama, bet tai netrukus virsta apatija.

Apatija – tai būsena, kai žmogui niekas nerūpi. Visi, kurių jis nemylėjo, ir visi, kuriuos jis nuoširdžiai mylėjo, jam nustoja egzistuoti. Apatija daro žmogų kurčią viskam, kas gyva, o pirmiausia – sau pačiam. Jeigu jis save pavertė daiktu ar mašina, vadinasi, jis nejaučia ne tik sau, bet ir kitiems jokių jausmų.

Apatija arba dvasinė tuštuma – tai abejingumas, pasyvumas, izoliacija ir abejingumas. Vakuumas susiurbia viską į save, tada žmogus, atsidūręs „juodojoje skylėje“, galvoja, kad ant jo krenta tik nelaimės.

Apatijos būsenoje esantis žmogus negali matyti gėrio. Jis gali žinoti ir norėti, bet nejaučia džiaugsmo.

Taigi, kokios vyrų vienatvės priežastys: vienatvės baimė, autofobija, vienišiaus sindromas, žema, aukšta savigarba (narcizmas), seksualinis nepasitenkinimas,  baimė susitikinėti su merginomis ir moterimis, atstūmimo baimė, neviltis, abejingumas, alkoholizmas, nepasitenkinimas moterimis, nesugebėjimas išreikšti jausmų ir emocijų, infantilizmas, depresija, valios stoka ir bailumas,

baimė likti vienam, nelaimingos meilės baimė, depresija ir neviltis, fizinė izoliacija, emocinė izoliacija.

Taigi, norėdami pakeisti gyvenimą, turite investuoti į savo dabartinę gerovę, kad įgytumėte išteklių, išmoktumėte išgirsti save ir mylėti vienas kitą.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą