
Delphine LaLaurie istorija apipinta paslaptimis ir legendomis: vieni ją vadina „Naujojo Orleano pabaisa“ ir priskiria jai baisius eksperimentus su juodaodžiais vergais. Kiti baisias legendas laiko išsigandusių šalies gyventojų fantazijomis. O moters elgesį jie vertina kaip įprastą vergams priklausančiuose JAV pietuose. Vienaip ar kitaip, madam LaLaurie šlovė vis dar neblėsta, o jos vardas gana aktyviai naudojamas populiariojoje kultūroje bei pritraukia minias turistų į Karališkąją gatvę 1140 Naujajame Orleane.
Šią sąjungą palaimino pati Ispanijos karalienė
Apie liūdnai pagarsėjusios Naujojo Orleano vergų šeimininkės jaunystę žinoma nedaug. Delphine LaLaurie gimė apie 1775 m. kilmingoje ir turtingoje McCarthy šeimoje. Jos tėvas Bartelmy Louisas McCarthy buvo vergų prekeivis, o brolis Augustine‘as buvo Naujojo Orleano meras. Nuo vaikystės Delphine buvo pripratusi prie prabangos ir turtų, taip pat iš savo tėvų perėmė elgesį su vergais. Jos tėvas, garsėjęs žiaurumu, mirė per vergų sukilimą, ir būtent šis įvykis prisidėjo prie merginos žiaurumo.
Pirmasis Delphine vyras buvo Donas Ramonas Lopezas Angulo – aukšto rango karininkas, vėliau Ispanijos generalinis konsulas Luizianoje. Šią sąjungą palaimino pati Ispanijos karalienė, atkreipdama dėmesį į Delphine grožį ir kilmę. Ištekėjusi už jo, ponia LaLaurie susilaukė dukters Maria-Borgia-Delfina Lopez, kurią jos mama meiliai vadino „Barquita“. Jos pirmasis vyras netrukus mirė, o Delphine vėl ištekėjo. Šį kartą už advokato Jeano Blanco, pagimdė tris vaikus, tačiau ši santuoka truko neilgai – ji vėl liko našle. Po kelerių vienišo gyvenimo metų Delphine sutinka savo trečiąjį ir paskutinįjį vyrą, jauną odontologą Leonardą Luisą Nicolasą Lalaurie. Šeima persikelia į trijų aukštų dvarą Karališkojoje gatvėje, Naujajame Orleane. Ir čia prasideda baisūs įvykiai, kurie iki šiol prisimenami su siaubu.
Iš pradžių Lalaurie šeima išgarsėjo mieste dėl iškilmingų priėmimų, kuriuos rengė Delphine. Jos namuose lankėsi visa visuomenės grietinėlė, ji draugavo su politikais, rašytojais, teisininkais, o kaimynai ją laikė gerai išauklėta ir šmaikščia. Tačiau nepriekaištingas madam LaLaurie įvaizdis netrukus pradėjo byrėti: kaimynai ėmė pastebėti, kad Delphine tarnai atrodo išsekę. O šeimos namuose viešėjusi rašytoja Harriet Martineau sakė, kad pastebėjusi jos žiaurumą vergų atžvilgiu. Rašytoja taip pat tvirtino, kad Delphine kaimynai tapo vienos iš jos tarnaičių mirties liudininkais: ponia Lalaurie su botagu rankose ją gainiojo po namus, o mergina, išvaryta į balkoną, nušokdama, mieliau pasirinko mirtį, nei būtų patekusi į piktosios šeimininkės rankas. Šio persekiojimo priežastis buvo nedidelis tarnaitės nusižengimas – šukuodama šeimininkės plaukus, netyčia papešė. Sukrėsti kaimynai ėmė domėtis, kokios bausmės nusikaltusi mergina galėjo laukti, patekusi į šeimininkės rankas, kad nusižudė?
Susirūpinę kaimynai nusprendė imtis veiksmų – pranešė policijai, kuri atvyko į LaLaurie dvarą. Po tyrimo teismas skyrė nedidelę baudą Delphine (teisėjas buvo LaLaurie šeimos draugas), taip pat nurodė visus vergus parduoti aukcione. Tačiau žiauri ponia nebuvo pasiruošusi skirtis su savo „turtu“ ir įtikino draugus nupirkti vergus ir juos jai grąžinti.
Gandai pamažu ėmė blėsti, tačiau po incidento su jauna tarnaite miestiečių požiūris į Delphine pasikeitė – daugelis svečių nebepriėmė kvietimų į renginius jos namuose. Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad LaLaurie namuose dažnai dingdavo tarnai, o šeimininkai niekada dėl to nesikreipė į policiją. Miestiečiai ėmė šnibždėti, kad šeimininkė namo palėpėje įkūrė kankinimų kamerą, į kurią tamsiaodžiai tarnai būdavo patalpinami už menkiausią nusižengimą ir iš ten nebegrįždavo. Ši versija tiko ir pro langą iššokusiai jaunai tarnaitei, kuri, matyt, siaubingai bijojo eiti į palėpę, nes tai reiškė viena – skausmingus kankinimus ir mirtį.
1834 metais LaLaurie namuose kilo gaisras. Kaip paaiškėjo, Delphine virėja, prirakinta prie viryklės, padarė taip, kad atkreiptų dėmesį į namuose vykstančius baisumus. Nelaiminga moteris ryžosi šiam beviltiškam žingsniui, nepaisydama realios mirties pavojaus. Užgesinus gaisrą, ugniagesiai gelbėtojai ir kaimynai norėjo apsižvalgyti po namą ir įsitikinti, kad viskas tvarkoje ir visi gyvi. Tačiau LaLaurie sutuoktiniai netikėtai paprieštaravo, o tai sukėlė įtarimų. Delphine vyras pareiškė, kad kai kuriems žmonėms geriau išeiti ir nesikišti į kitų privatų gyvenimą. Tačiau pasipiktinę piliečiai vis tiek įsiveržė į dvaro palėpę, o tai, ką ten pamatė, vis dar lieka niūria paslaptimi.
Šis „prakeiktas“ namas priklausė aktoriui Nicolui Cage‘ui
Pagal vieną versiją, kaimynai ir ugniagesiai gelbėtojai palėpėje rado septynis grandinėmis pririštus, suluošintus ir išsekusius LaLaurie poros tarnus. O pagal kitą – Delphine palėpę nusprendę apžiūrėti kaimynai aptiko specialiai kankinimams ir eksperimentams įrengtą patalpą, kurioje tamsiaodžiai vergai buvo žalojami.
Istorija apaugo siaubingomis detalėmis – žmonės pasakojo savo akimis matę aukų kūnus, kraują, išpjautus vidaus organus ir nupjautas galūnes, kurios buvo laikomos palėpėje. Taip pat vergų lavonai, kurie buvo sukabinti žemyn galvomis. Ten buvo atlikti medicininiai eksperimentai. Liudininkai taip pat tvirtino, kad patalpoje buvo rasta kankinimo įrankių: antkaklių su smaigaliais, kurie suspaudė aukos kaklą, pančiai, grandinės.
Miestą apėmė chaosas ir panika – laikraščiai skelbė vis daugiau naujų detalių apie siaubingus Delphine žiaurumus. O miesto gyventojai, pasibaisėję moters žiaurumu, panoro surengti linčo teismą ir net apiplėšė kadaise prabangų jos dvarą. Tačiau pačiai Delphine pavyko pabėgti. Pagal vieną versiją, ji su vyru persikėlė į Prancūziją, kur žuvo per medžioklę. Anot kitos versijos, Delphine gavo dokumentus kitu vardu ir liko gyventi Luizianoje. Vienaip ar kitaip, bet jos gyvenimo kelias čia baigiasi, ir pasaulis niekada nesužinos tiesos, kur „Naujojo Orleano pabaisa“ praleido likusį savo gyvenimą.
Daugelis tyrinėtojų mano, kad Delphine tariamai įvykdyti žiaurumai yra perdėti išsigandusių miesto gyventojų, tačiau tai, kad ji slapstėsi, byloja ką kita. Faktas yra tas, kad turtinga ponia LaLaurie, kuri draugavo su daugeliu gerbiamų miesto žmonių, negalėjo išsigąsti vietinių gyventojų keršto ir arešto, jei jos namuose būtų rasta tik badaujančių vergų. Nepaisant to, kad tuo metu galiojo tam tikros tarnų laikymo taisyklės. Nors Amerikos pietuose valdžia dažnai užmerkdavo akis į šių taisyklių pažeidimus. Tuo metu vergų mušimas, baudimas, vienos šeimos narių pardavimas atskirai buvo laikomas normaliu reiškiniu, o patys vergai – nuosavybė be teisių ir laisvių.
Tačiau tuo atveju, jei Delphine namuose tikrai būtų rastos kankinimų ir eksperimentų aukos, akivaizdu, kad vien bauda nebūtų atsipirkusi net ir turint tokius plačius ryšius.
Namas, kuriame gyveno Delphine LaLaurie, vis dar stovi Karališkojoje gatvėje, Naujajame Orleane. Po tragiškų 1830-ųjų įvykių čia veikė oranžerija, vėliau – mergaičių mokykla. Vėliau net buvo mėginta čia įkurti barą, bet vėliau pastatas perduotas butams. Dvaras keitė kelis savininkus, tačiau nė vienas negalėjo jame gyventi ilgai – šeimininkai skundėsi šios vietos nemaloniais pojūčiais ir sunkia energija. Kažkada šis „prakeiktas“ namas net priklausė aktoriui Nicolui Cage’ui, tačiau netrukus jis suskubo jį parduoti. Anot gandų, siaubo namų lankytojai jame girdi negyvų vergų dejones ir klyksmus, tačiau tai greičiausiai tik masalas turistams. Šiuo metu LaLaurie dvaras paverstas siaubo muziejumi, į kurį galima patekti apsilankius vienoje iš Naujojo Orleano turų. Turistai mielai aplanko prakeiktą namą, tikėdamiesi savo nervus pakutenti pasakojimais apie baisiąją Naujojo Orleano vergų šeimininkę.
Madam LaLaurie istorija, apaugusi legendomis, vis dar sulaukia dėmesio – 2013 metais pagal šią istoriją buvo sukurtas serialas „Amerikietiška siaubo istorija“ („Coven“). Delphine LaLaurie vaidmuo atiteko aktorei Kathy Bates, o sezonas sulaukė puikių žiūrovų įvertinimų. Beje, kinematografinė madam LaLaurie tyčiojosi ne tik iš savo vergų, bet ir jos dukterys taip pat buvo kankinamos ir baudžiamos, o tai padarė įspūdį serialo gerbėjams ir paskatino susidomėjimą vienos žiauriausių JAV moterų istorija.
parengė Vytautė Jogailaitė
sniegopilys.lt




