Tyrimas: nustatyta dėl kurio komplekso labiausiai išgyvena dailiosios lyties atstovės

Turima omeny ne kuklumas, o tikrų tikriausias nepilnavertiškumo kompleksas. Dėl žemos moterų savivertės nerimauja ne tik psichoanalitikai, bet ir kosmetikos kompanijos bei plastikos chirurgai. Ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius kelerius metus  Rytų Europos šalys pralenks Vakarus pagal kosmetikos gaminių ir paslaugų vartojimą.

Vyrai yra tiesiog pašėlę dėl tokių moterų

Vokietijos mokslininkų atlikti tyrimai ir argumentai dar kartą patvirtino seniai žinomą faktą: Rytų šalių moterys yra vienos gražiausių pasaulyje, todėl jie nesupranta, kur slypi šio komplekso šaknys. Taip pat tyrėjai išsiaiškino, kad beveik 70 proc. užsieniečių vyrų įsimyli kone iš pirmo žvilgsnio Rytų Europoje gyvenančias merginas ir moteris.

Tačiau, anot tyrėjų, pačios dailiosios lyties atstovės nesutinka su tokiu aukštu įvertinimu. Ne viena jų visada laikė save ne tik nesimpatiška, bet ir negražia. „Stebėtina, bet Rytų Europos šalyse gyvenančios merginos ir moterys vertina save  labai kritiškai. Pavyzdžiui, kad turi per didelius sėdmenis, kojos kreivos, nosis panaši į erelio. Tuo tarpu vyrai yra tiesiog pašėlę dėl tokių moterų“, – teigė vienas tyrėjų.

Pasak sociologų, apie 40 proc. moterų net nelaiko savęs patraukliomis. Labiausiai teigiami respondentų atsiliepimai apie jų išvaizdą skambėjo kaip „gražios“, „žavios“ ir „moteriškos“, o 87 proc. dailiosios lyties atstovių įsitikinusių, kad dominuojantys stereotipai reikalauja laikytis griežtų dietų, plastinių operacijų ir  padėti kitų aukų ant grožio altoriaus.

Tyrėjus dar labiau nustebino kitas faktas: net 98 proc. apklaustų respondenčių yra nepatenkintos savo figūromis. „Tai yra ne kas kita, kaip neadekvatus savęs vertinimas. Savotiškas nepilnavertiškumo kompleksas nacionaliniu mastu“, – teigė jie.

Ekspertų teigimu, kaip ir kitų socialinių ligų atveju, problemos šaknų reikia ieškoti sovietų istorijoje. SSRS moteris neturėjo būti graži. Per daug patrauklios moterys net buvo smerkiamos  ir menkinamos. Ir tai nebuvo sveikintina. „Sovietiniais laikais buvo  eskaluojama „nevaisingų ir beveidžių „bendražygių“ propaganda, moteris nebuvo suvokiama kaip kažkas dieviška, gražu“, – aiškino psichoterapeutas Artemas Tolokoninas.

Anot jo, šis moterų kompleksas ypač pasijuto nestabilumo sąlygomis. O sumažintą savivertę sukelia bendra gyventojų neurotizacija. „Dabar nemažai moterų nėra kuo nors tikros: nei dėl to, kad įgijusi gerą išsilavinimą uždirbs daug pinigų, nei kad ji gali išgyventi be vyro, nei net to, ką ji mato veidrodyje “, – teigė  psichoterapeutas.

Nuo jaunumės mokomos prisirišti prie puodų, viryklės ir skalbimo mašinos

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 23 proc. Rytų Europos šalyse gyvenančių merginų kenčia nuo baimės „likti netekėjusi“ ir sistemingai eksperimentuoja su savo išvaizda.

Dažniausiai jos eksperimentuoja, žinoma, su savo figūra. Trečdalis sociologų apklaustų merginų ir  moterų atskleidė tikras ar išgalvotas antsvorio problemas. „Faktas yra tai, kad liekna moteris instinktyviai suvokiama kaip laisva, veikli, sveika, –  teigė psichoterapeutas. – O į antsvorį turinčią  moterį žiūrima kaip į motiną, todėl pasąmonėje ji laikoma mažiau patrauklia. Dėl tos priežasties moterys dažnai tampa net apsėstos dėl savo svorio “.

Psichologai tai vadina „atrankiniu dėmesiu“ – kai žmogus sutelkia dėmesį į kokį nors trūkumą ir jį perdeda. Tai paprastai moteriškas neigiamų emocijų reiškimo būdas: nepasitenkinimas gyvenimu automatiškai perkeliamas į savo figūrą, dažniausiai į pilvo sritį, krūtinę ir sėdmenis.

Pasak sociologų, Vakaruose padėtis yra kur kas mažiau katastrofiška, nepaisant to, kad europiečiai turi daugiau priežasčių kompleksams. Vokietijos moterys nesijaudina dėl savo antsvorio, prancūzės – dėl netaisyklingų veido bruožų.  Tuo tarpu Rytų Europos šalyse gyvenančios moterys nuo jaunumės mokomos prisirišti prie puodų, viryklės ir skalbimo mašinos. Taip susiformuoja namų šeimininkės, kuri nesirūpina savimi, įvaizdis. Be to, jos žino, kad pagrindinis dalykas yra šeima. Tačiau Vakaruose visiškai kitokie stereotipai. Ten moteris yra visavertė ir sėkminga visuomenės narė. Ir tai auklėjama nuo vaikystės. „Palyginkite bent jau lėles – jų įspūdingas emancipuotas Barbes su mūsų nenusakomomis lėlėmis. Čia yra du skirtingi būdai, kaip mergina gali tapti moterimi“, – sakė psichoterapeutas.

Anot jo, svarbus vaidmuo, formuojant moterų nepilnavertiškumo kompleksą, tenka žiniasklaidai, kuri propaguoja jaunystės kultą. Tai išprovokuoja vadinamąjį „ketvirčio kompleksą“. Didžiulis garsenybių skaičius pasiekia sėkmę būdami labai jauni, iki 25 metų amžiaus. Sportininkai, aktoriai, muzikantai, modeliai geriausiu atveju primena studentus ar net moksleivius. Taip skatinamas amžinai jaunos merginos įvaizdis. Tuo tarpu moterims susidaro įspūdis, kad po 25 metų jos nebegali būti patrauklios. Nemaloniausia tai, kad nėra oficialiai pripažinto grožio standarto. Frazė „sekso simbolis“ dažniausiai kyla iš Vakarų žvaigždžių. Todėl dauguma moterų tiesiog vadovaujasi Europos standartais, kurių gausu televizijos ekranuose ir spaudoje. Be to, daugelis silpnosios lyties atstovių supranta, kad blizgaus viršelio idealas joms nepasiekiamas ir  nusprendžia numoti ranka.

Vakaruose kovoja su šia nelaime pasitelkdami psichologus

Tuo tarpu kai kurios kitos bando pertvarkyti save pagal Europos standartus. „Mūsų žiniasklaida atkakliai puoselėja „ 90-60-90“ įvaizdį, bet stambių kaulų moterims nėra lengva pasiekti tokius dydžius. Be to, liekna figūra, kaip rodo apklausos, ir mano asmeninė patirtis, patinka ne visiems  vyrams“, – aiškino psichoterapeutas Artemas Tolokoninas.

Kol vienos moterys kenčia nuo kompleksų, kiti iš to uždirba pinigus. Yra visas televizijos reklamų blokas, skirtas nepasitikinčioms savimi moterims. Tai baltų dantų, asmens priežiūros produktų reklamos. Kartais šios merginos net nesupranta ekrane sakomo teksto. Bet namų šeimininkės tai sugeria. Šiuo atveju teksto reikšmė sutrumpinama iki frazės: „Pirkite šį produktą ir išspręskite visas problemas, įskaitant celiulitą ir vienišumą“. Ir moterys perka!

Ir tai tik pradžia, įsitikinę ekspertai. Verslininkai, kurie manipuliuoja moterų nepilnavertiškumo kompleksais, turi visas galimybes praturtėti. Didžiausias perspektyvas šioje srityje turi kosmetikos gamintojai (jau dabar Brazilija ir Ispanija yra viena iš trijų lūpų dažų ir tušo vartojimo lyderių) ir plastikos chirurgai. Anot sociologų, 72 proc. Rytų bloko šalyse gyvenančios silpnosios lyties atstovių taip nemėgsta savo išvaizdos, kad net patiria psichines kančias. Pasaulyje šis rodiklis yra daug mažesnis – 48 proc. Bet jei Vakaruose kovoja su šia nelaime pasitelkdami psichologus, tai pas mus – plastikos chirurgo peiliu ir tonomis kosmetikos. Tyrėjai išsiaiškino, kas 83 proc. moterų neišeina iš namų be makiažo, o ketvirtadalis moterų galvoja apie  plastinę operaciją.

Ekspertai prognozuoja, kad gerėjant ekonominei situacijai, didės ir plastinių operacijų skaičius. Atsiras eilė norinčiųjų sutvarkyti „baisią nosį“ ar pasididinti krūtis, „kaip Pamela Anderson“. Kai kurios jaunos moterys jau dabar ateina atlikti atjauninančias procedūras, kitos nori kardinaliai pakeisti savo išvaizdą. Kadangi mūsų visuomenė ypatingą dėmesį skiria žmogaus išvaizdai. Klausimas liko tik dėl finansinių galimybių.