Prieš dvejus metus ta pati okeanologų grupė išsiaiškino, kad banginiai patinai tiesiogine to žodžio prasme yra „mamos sūnūs“, kurių šansai išgyventi be nuolatinės mamos ar močiutės priežiūros yra artimi nuliui. Archyvo nuotrauka

Stebint banginių elgseną, paaiškėjo galima evoliucinė močiučių reikalingumo priežastį – senesni delfinai tampa savotiški „mokytojai“ jaunikliams, kuriuos moko  susirasti maisto atvirame vandenyne paslapčių, rašoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Current Biology“.

 

Išsiaiškino vyresnių patelių vaidmenį šiose „formacijose“

Remiantis šia teorija, močiutė padeda dukroms  ir sūnums auginti  jų vaikus ir taip padidina galimybes išsaugoti ir toliau perduoti savo genus. Antropologai rado šios teorijos įrodymų afrikiečių populiacijose, įstrigusiose primityvioje bendruomeninėje sistemoje.

Grupė okeanologų, vadovaujamų Laurent‘o Brento  iš Ekseterio universiteto (JK), rado naujų šios hipotezės įrodymų, stebėdama kelių Ramiajame vandenyne gyvenančių banginių  grupių gyvenimą.

„Žudikai banginiai“, kaip juos dažnai vadina žurnalistai, būna tik trijų rūšių, kai patelės tęsia savo gyvenimą net ir nustojusios veistis.

Kaip aiškina mokslininkai, kiekvieną banginių žudikių „šeimą“ galima suskirstyti į tris grupes – lytiškai subrendusias pateles, suaugusius patinus ir jų pagyvenusias motinas. Kiekviena tokia banginių žudikų grupė nuolat skrodžia Ramiojo vandenyno platybes ieškodama maisto, kuris dažniausiai būna lašiša.

Tokių paieškų metu banginiai žudikai išsirikiuoja į „eilę“, kurioje vadovaujančias pozicijas užima tuo metu įtakingiausi grupės nariai. Mokslininkas Laurent‘as Brentas ir jo kolegos išsiaiškino vyresnių patelių vaidmenį šiose „formacijose“, stebėdami kelių banginių grupių, kurios per pastaruosius keturis dešimtmečius, per sezonines migracijas sugavo daugiausiai lašišų prie Kanados ir JAV krantų, judėjimą.

 

Neišgyventų be nuolatinės mamos ar močiutės priežiūros

Ištyrę kelių dienų vaizdo įrašus, didžiulį kiekį tekstinių duomenų ir kitos informacijos, straipsnio autoriai priėjo prie išvados, kad banginių šeimų gyvenime pagrindinį vaidmenį atlieka vyresnio amžiaus patelės, kurios ypač pasireiškia stipriai tais laikotarpiais, kai lašišų labai sumažėjo, o maisto tapo sunkiau rasti.

Anot Brento ir jo kolegų, tokiais laikais „močiutės“ banginių patelės tapo tikrais šeimų lyderiais, kadangi jos, anot mokslininkų, atliko savotiškos šeimos maitintojos vaidmenį, padėdamos mažiau patyrusiems šeimos nariams sugauti lašišą ir  tuo pačiu juos išmokė medžioklės įgūdžių.

Įdomu tai, kad pirmiausia „močiutės“ padėdavo savo sūnums ir anūkams, o ne dukroms ar anūkėms. Mokslininkai tai sieja su tuo, kad vyriškosios lyties atstovai, tai yra patinai, turi kiek didesnę galimybę perduoti savo genus palikuonims nei patelės. Tam galimas ir kitas paaiškinimas – prieš dvejus metus ta pati okeanologų grupė išsiaiškino, kad banginiai patinai tiesiogine to žodžio prasme yra „mamos sūnūs“, kurių šansai išgyventi be nuolatinės mamos ar močiutės priežiūros yra artimi nuliui.

„Kalbant apie žmones, visos močiutės turi vieną didelį bendrą pranašumą – didelius informacijos išteklius“, – padarė išvadą Ekseterio universiteto  mokslininkas Darrenas Croftas.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą