sniegopilys.lt
„Paauglystėje į mūsų klasę atėjo vaikinas, kurio tėvai tos pačios lyties atstovai. Nebuvo jokių patyčių ir užgauliojimų. Visi su juo elgėsi kaip su paprastu žmogumi. Iš tiesų, jis ir buvo paprastas žmogus. Jo tėvai pakaitomis dalyvavo tėvų susirinkimuose. Pats jis sakė apie savo šeimą: „Net jei galėčiau rinktis, net jei man pasiūlytų ką nors labai vertingo mainais, niekada savo šeimos neiškeisčiau į kitą“. Jis buvo mylimas, jam buvo rodomas dėmesys, juo buvo rūpinamasi. Kaip pats sakė, tai ir yra svarbiausia šeimoje. Jei tave myli ir tu myli, nesvarbu, kas yra tavo tėvai“, – kalbėjo viena laidos dalyvė, pakviesta į televizijos įžymybės Oprah Winfrey (dabar Network televizijos kanalo savininkės) programą apie homoseksualiose šeimose auginamus ir auklėjamus vaikus.
Daugeliui atrodo, kad tos pačios lyties šeimoje augęs vaikas yra potencialus gėjus ar lesbietė
Kokia įprasta yra šeimos samprata? O ar du meilėje ir santarvėje gyvenantys tos pačios lyties žmonės gali vienodai gerai auginti ir auklėti savo vaikus, kaip ir tradicinėse šeimose? Juk per akis heteroseksualių porų, kurios blogai elgiasi su savo vaikais, kur tėvai geria, muša vaikus, moraliai ir fiziškai skriaudžia juos. Bet yra tos pačios lyties porų, kurios augina vaiką puikiomis sąlygomis, apgaubti meilės, dėmesio ir rūpestingumo, kuris supranta, kad gali mylėti bet ką, o lytis neturi jokios reikšmės. Taip jie paruošia vaiką gyvenimui, kuris supranta, kad ir kas benutiktų, kiekvienas turi teisę mylėti ką tik nori. Ir nereikia visų prilyginti ir vertinti pagal vienodą dydį, nes visi žmonės yra skirtingi!
Bet taip yra tik Vakaruose, nes Rytų Europos šalyse draudžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos ir juo labiau įsivaikinti vaikus. Nes daugeliui atrodo, kad tos pačios lyties šeimoje augęs vaikas yra potencialus gėjus ar lesbietė. Nes kai vaikas užauga šeimoje, kur, tarkime, dvi motinos, jame formuojasi tam tikra moralė bei požiūris į gyvenimą. Nepaisant to, kad motinos jį myli, juo rūpinasi ir vaikas galvoja, kad taip ir turi būti. O užaugus jo nuomonė gali ir nepasikeisti. Atitinkamai jis tikės, kad tos pačios lyties poros ir šeimos yra normalus ir priimtinas reiškinys.
Kai kuriems atrodo, kad auginti vaiką homoseksualioje šeimoje, tai beveik tas pats, kas auginti nepilnoje šeimoje, tai yra motina be vyro-tėvo arba tėvas be žmonos-motinos.
Bet yra apstu pavyzdžių, kai vaiką augina viena mama, o jai padeda vaiko močiutė. Tai yra vaikas auga tos pačios lyties šeimoje, bet kažkodėl niekam tas neužkliūva?!
Net senovės Spartoje žinojo, kad viena moteris niekada negali užauginti normalaus vyro, kario. Todėl mirusio kario našlė, jei turėjo sūnų, buvo išvežamas į sukarintą stovyklą. Ir jie elgdavosi teisingai, nes infantilus vyras, vargu, ar gali būti geras savo šalies, miesto, genties, šeimos, židinio gynėjas!
Užtat dabar merginos yra sumišusios ir nustebusios, kad kaip pasikeitė vaikinai! Nenori prisiimti atsakomybės už save, nesugeba įkalti vinies, įsukti elektros lemputę! O kiek dabar suaugusių jaunų vyrų, kurie gyvena su motinomis ir net nebando kurti šeimos…
Tuo tarpu tradicinės šeimos šalininkai tvirtina, kad vaikui labai svarbus tėvo ir motinos vaidmuo iki pat pilnametystės. Tėvo buvimas ir dalyvavimas yra svarbus ne tik berniukui – būsimam vyrui, bet ir mergaitei – būsimai žmonai ir motinai.
Prieš kiek laiko Teksaso universitete Ostine (JAV), vadovaujant sociologijos mokslų daktarui, profesoriui Markui Regnerusui, buvo atlikti tyrimai, kurio rezultatai nėra palankūs homoseksualams.
Respondentų manymu, kaip vaikui paaiškinti savo bendraamžiams, kad jis neturi tėčio ar mamos, bet turi du tėčius ar dvi mamas. Juk vaikai kartais būna labai žiaurūs. Todėl tokiam vaikui gyvenimas nebus mielas net itin „civilizuotoje“ ir „išsivysčiusioje“ šalyje. Net jei jo homoseksualūs tėvai yra labai išsilavinę ir intelektualūs. Apklausos dalyviai galvoja, kad galima vaikui padovanoti
laimingą vaikystę tik kur yra mama ir tėtis!
Bet netenka girdėti apie vaikų „blogą gyvenimą“ šeimose, kuriose yra vienos lyties tėvai.
2005 metais Amerikos psichologų asociacija išleido 67 tyrimų apžvalgą (59 paskelbti straipsniai ir 8 nepaskelbtos tezės), kuriose nagrinėjamos galimos neigiamos pasekmės homoseksualių tėvų auginamam vaikui. Remiantis šių tyrimų analize, padaryta išvada, kad nė vienas iš jų neparodė, jog gėjų ar lesbiečių tėvų užauginti vaikai yra blogesni, palyginti su heteroseksualių tėvų užaugintais vaikais.
Tyrė vaikų ir tėvų santykius, vaikų sveikatos būklę, streso lygį tarp tėvų
Be to, dar 2004 metais Amerikos psichologų asociacija savo oficialiais pareiškimais palaikė tos pačios lyties porų įvaikinimą ir auklėjimą. Amerikos medicinos asociacija paskelbė panašų pareiškimą, kuriame palaikė tos pačios lyties porų vaikų įvaikinimo praktiką ir paragino jos narius stengtis panaikinti šių vaikų sveikatos skirtumus.
2007 metais Amsterdamo universiteto (Nyderlandai) sociologai atliko 100 heteroseksualių ir 100 lesbiečių porų tyrimą, kuriame 4-8 metų vaikai buvo auginami nuo pat gimimo. Tiriamose grupėse berniukų ir mergaičių buvo maždaug tiek pat. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad neįmanoma rasti skirtumo tarp vaikų gerovės lygio šiose šeimose.
2016 metais Amsterdamo universiteto mokslininkai, dirbdami su Kolumbijos universitetu (JAV), paskelbė naują tyrimą, kuriame palygino 95 lesbiečių šeimas su 95 heteroseksualiomis šeimomis, kuriose augo vaikai nuo 6 iki 17 metų.
Mokslininkai tyrė vaikų ir tėvų santykius, vaikų sveikatos būklę, streso lygį tarp tėvų, vaikų mokyklos lankomumą ir emocinius vaikų sunkumus. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik visiškai nėra skirtumų tarp lesbiečių šeimų ir tradicinių šeimų rodiklių. Vienintelis skirtumas buvo streso lygis, kuris buvo šiek tiek didesnis lesbiečių šeimose.
Išskirtinis šio tyrimo bruožas buvo vaikų, išgyvenusių tėvų skyrybas, ir vaikų, gimusių ankstesniuose santuokose, pašalinimas, todėl buvo lyginami tik tie vaikai, kurie buvo auginami pastoviuose partnerių santykiuose. Homoseksualių vyrų poros, auginančios vaikus, taip pat nebuvo įtrauktos į tyrimą dėl jų labai mažo skaičiaus.
2009 metais Vokietijos Federacinės teisingumo ministerijos prašymu, Bavarijos valstybinio Bambergo universiteto šeimos tyrimo institutas Vokietijoje atliko išsamų vaikų, augančių tos pačios lyties asmenų šeimose, gyvenimo sąlygų tyrimą.
Tokį pat tyrimą atliko ir Valstybinis ankstyvosios pedagogikos institutas Miunchene, kur buvo pateiktos panašios išvados apie vaikų raidos skirtumų nebuvimą tos pačios ir priešingos lyties atstovų šeimose.
2009 metais taip pat buvo paskelbtas Arlingtono ir Rytų Kalifornijos universitetų tyrimas, kuris parodė, kad tėvų seksualinė orientacija neturi įtakos įvaikintų vaikų emocinių problemų vystymuisi.
Tuo tarpu 2014 metais Australijos šeimos tyrimų instituto ataskaita parodė, kad tokių šeimų vaikai yra tiek emociniai ir socialiai išsivystę, kiek ir jų bendraamžiai, augantys heteroseksualiose šeimose. Tyrėjai padarė panašias išvadas, atsižvelgdami į vaikų mokymosi gebėjimų raidą. Be to, kai kurie tyrėjai padarė išvadą, kad lesbiečių porų vaikai auklėjami kokybiškiau, nei jų bendraamžiai, auginami priešingos lyties porų ir tos pačios lyties vyrų porų.
2010 metais Stanfordo universiteto mokslininkas Michaelas Rosenfeldas paskelbė savo tyrimo rezultatus: nei viename iš 45 anksčiau publikuotų mokslinės literatūros straipsnių homoseksualių tėvų klausimu nerasta statistiškai reikšmingų homoseksualių tėvų vaikų skirtumų, palyginti su kitais vaikais. Tyrimų rezultatai dar kartą patvirtino, kad tos pačios lyties porų vaikai neturi vystymosi sutrikimų.
Mūsų šalyje ko gero apie trečdalį visų vaikų augina „tos pačios lyties šeimos“ – motinos ir močiutės.
Kai mokykloje vyksta visokios šventės ir renginiai, tėvų susirinkimai, ateina beveik vien mamos arba močiutės.
Todėl paaiškinti bendraamžiams, kad, pavyzdžiui, bendraklasis auga nepilnoje šeimoje ar tėvai išsiskyrę, ir jį užaugino mama ar močiutė, nėra jokio reikalo. Viskas priklauso nuo bendro mikroklimato klasėje ir nuotaikos.
Žinoma, daug kas priklauso nuo kitų vaikų tėvų išminties. Ir jei jie yra tiesiog sveiko proto žmonės, neiškyla jokių problemų tuo klausimu.
