Tyrimas: kodėl kai kurios kūno dalys yra tokios jautrios?

Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai atskleidė mechanizmą, kuris gali būti padidėjusio jautrumo tam tikrose odos vietose pagrindas. Atliktas tyrimas su pelėmis ir paskelbtas žurnale „Cell“ rodo, kad odos jautrumo padidėjimas atsiranda ankstyvoje paauglystėje ir gali būti nustatytas smegenų kamiene. Be to, jutimo neuronai, esantys jautriose odos vietose ir perduodantys informaciją į smegenų kamieną, sudaro daugiau jungčių nei neuronai mažiau jautriose kūno dalyse.

Nuolat renka išsamią informaciją apie jutimo neuronus

Kai kurios kūno dalys, pavyzdžiui, rankos ir lūpos, yra jautresnės už kitas, todėl jos yra būtinos priemonės, padedančios įžvelgti sudėtingiausias mus supančio pasaulio detales. Šis gebėjimas yra raktas į išlikimą, leidžiantis saugiai naršyti aplinką ir greitai suprasti bei reaguoti į naujas situacijas. Galbūt smegenys skiria daug vietos šiems jautriems odos paviršiams, kurie specializuojasi subtiliuose prisilietimuose ir nuolat renka išsamią informaciją apie jutimo neuronus.

Bet kaip ryšys tarp jutimo neuronų ir smegenų lemia tokią jautrią odą?

„Iš esmės šis mechanizmas padeda paaiškinti, kodėl žmogaus jautresnės tos kūno dalys, kurioms to reikia“, – sakė tyrimo autorius, neurologijos profesorius Davidas Ginty‘is.

Taro žinduolių taip pat pastebimas per didelis jautrių smegenų sričių vaizdas smegenyse, o tai rodo, kad šis mechanizmas gali būti išplėstas ir kitoms rūšims. Evoliuciniu požiūriu žinduoliai turi dramatiškai skirtingas kūno formas, todėl atsiranda įvairių odos paviršių jautrumas. Pavyzdžiui, žmonės turi labai jautrias rankas ir lūpas, o kiaulės pasaulį tyrinėja jautriu kulnu. Taigi šis mechanizmas gali suteikti lankstumo įvairioms rūšims. Be to, rezultatai, nors ir esminiai, bet kada gali parodyti lytėjimo sutrikimus, pastebėtus kai kuriuose žmonių vystymosi sutrikimuose.

Palygino ryšius tarp jutimo neuronų ir smegenų kamieno

„Tikiuosi, kad tai yra vienas iš daugelio tyrimų, kurie mechaniškai tiria pokyčius, kaip kūnas reaguoja jį liečiant, – sako neurologijos tyrinėtojas Brendanas Lehnertas. – Manome, kad tai gali padėti geriau suprasti tam tikrus neurologinio vystymosi sutrikimus“.

Mokslininkai jau seniai žinojo, kad tam tikros kūno dalys yra per daug atstovaujamos smegenyse.

Norėdami  tai išsiaiškinti, mokslininkai atliko daugybę eksperimentų su pelėmis, apimančiomis smegenų ir neuronų vaizdavimą, nes neuronai buvo stimuliuojami įvairiais būdais.

Norėdami dar labiau ištirti, mokslininkai palygino ryšius tarp jutimo neuronų ir smegenų kamieno neuronų skirtingų tipų letenų odai. Jie nustatė, kad šie ryšiai tarp neuronų buvo stipresni ir gausesni jautriai, be plaukų, nei mažiau jautriai, plaukuotai odai. Taigi tyrėjų komanda padarė išvadą, kad ryšių tarp neuronų stiprumas ir skaičius vaidina pagrindinį vaidmenį perteikiant jautrią smegenų odą. Galiausiai, net jei jautrios odos jutiminiai neuronai nebuvo stimuliuojami, pelėms vis tiek išsivystė išplėstinė smegenų reprezentacija – tai rodo, kad odos tipas, o ne prisilietimas laikui bėgant, sukelia šiuos smegenų pokyčius.