Tyrimas: kaip neigiamos emocijos ir prasta nuotaika daro mus nejautrius kitų skausmui

Mūsų emocijos turi vieną pavojingą savybę,  į kurią dažnai nekreipiame dėmesio. O be reikalo. Mat ji lemia, kaip mes reaguojame į kažkieno skausmą, rašo bbc.com.

Kai patys jaučiamės blogai, taip pat elgiamės ir su kitais

Ženevos universiteto (Šveicarija) mokslininkės Emilie Qiao-Tasserit tvirtinimu, kai matome ką nors kenčiantį, mūsų smegenys iš karto tai susieja su mūsų pačių patirtu skausmu. Kita vertus, mūsų emocinė būsena turi įtakos  ir empatijos lygiui. Mūsų emocijos tiesiogine prasme keičia tai, kaip mūsų smegenys reaguoja į kitų patirtį ir kančias.

Visų pirma, kai esame blogos nuotaikos, kai patys jaučiamės blogai, skirtingai elgiamės  ir su kitais žmonėmis.

Akivaizdu, kad mūsų nuotaika gali paveikti mūsų elgesį milijonu skirtingų būdų – nuo ​​maisto pasirinkimo vakarienės metu (kai jaučiamės blogai, renkamės mažiau sveiką maistą) iki santykių su šeima ir draugais.

Kai mūsų draugai dėl ko nors būna nusiminę ir niūrūs, jų būsena gali būti užkrečiama ir paveikti mūsų nuotaiką. Blogos nuotaikos gali plisti ir per socialinius tinklus, rodo vienas dar 2017 metais mokslininkų atliktas tyrimas.

Tiesą sakant, mūsų emocijos yra toks galingas ginklas, kad, pavyzdžiui, jei esame puikios nuotaikos, tai gali net sumažinti jaučiamą skausmą. Anot mokslininkų, teigiamos emocijos turi analgezinį poveikį. Ir atvirkščiai: jei nuotaika prasta, skausmas jaučiamas dar stipresnis.

Be to, tyrimas parodė, kad kai jaučiamės blogai, tai turi įtakos mūsų prigimtiniam gebėjimui reaguoti į kažkieno skausmą. Tai tiesiogine prasme slopina mūsų empatiją.

Mokslininkė Emilie Qiao-Tasserit ir jos kolegos atliko eksperimentą per kurį siekė suprasti, kaip mūsų emocijos veikia mūsų atsaką į kitų skausmą.

Eksperimento dalyviai pajuto skausmą, kai specialus prietaisas, pritvirtintas prie kojos, pakeldavo temperatūrą toje vietoje. Dalyviams taip pat buvo rodomos ištraukos iš skirtingos nuotaikos filmų (įskaitant tuos, kuriuose kiti žmonės patiria skausmą), skenuojant jų smegenis.

Paaiškėjo, kad tiems, kuriems buvo rodomi „skausmingi“ fragmentai, o vėliau – tikrą skausmą patiriančiam žmogui, už skausmingus pojūčius atsakingų smegenų sričių veikla buvo silpnesnė nei įprastai.

„Kitaip tariant, neigiamos emocijos gali užgožti mūsų smegenų gebėjimą jausti kitų skausmą“, – aiškino Emilie Qiao-Tasserit.

Šio tyrimo rezultatai labai iškalbingi. Jie parodo, kad emocijos gali tiesiogine prasme pakeisti mūsų smegenų būseną, o tai, savo ruožtu, turi įtakos tam, kaip mes suvokiame kitų žmonių jausmus.

Bloga nuotaika neleidžia mums suprasti kitų jausmų.

Kitas Qiao-Tasserit ir jos kolegų tyrimas parodė, kad žmonės, žiūrėję filmo klipą, pabloginusį jų nuotaiką, visiškai neutralią veido išraišką linkę suvokti kaip priešišką.

Ką tai reiškia realiame gyvenime? „Kai valdžią turintis žmogus, tarkime, viršininkas patiria tai, kas neigiamai veikia jo emocijas ir mintis (net jei tai būtų tik filmas ar knyga), jis tampa daug mažiau imlus kolegų problemoms darbe ir netgi pradeda nerimauti, patirti neigiamų emocijų jų atžvilgiu“, – teigė mokslininkė.

Anot jos, mūsų bloga nuotaika neleidžia mums suprasti kitų jausmų. Be to, empatijos stoka gali turėti ir kitų pasekmių. Tyrimai rodo, kad  to rezultatas gali būti, pavyzdžiui, aukų labdarai sumažėjimas.

„Smegenų skenavimo rezultatai rodo, kad mažiau jaučiame empatiją tiems, kurie nėra iš mūsų artimiausios aplinkos, tarkime, pažįstami, bet ne artimi draugai“, – pridūrė ji.

Kodėl neigiamos emocijos mažina gebėjimą užjausti? Galbūt tokiose situacijose atsiranda specifinis empatijos tipas – emocinis pervargimas?

Emocinis stresas gali sustiprinti agresyvumą

Kitos Ženevos universiteto mokslininkės Olgos Klimecki aiškinimu, tada atsiranda jausmas, kad negali susitvarkyti su emocijomis, kai kam nors nutinka kas nors blogo. Todėl žmogus stengiasi  instinktyviai apsisaugoti, atsiriboti nuo kitų neigiamų emocijų.

„Mat tokios emocijos mūsų smegenyse pasireiškia visiškai kitaip, palyginti su įprasta empatija. Toks emocinis pervargimas natūraliai sumažina empatijos lygį“, – tvirtino mokslininkė.

Anot jos, jausti empatiją nevykėliui yra gerai. Taip pat gali būti, kad bet kokia situacija, sukelianti neigiamas emocijas, skatina mus pirmiausia susitelkti į save ir savo problemas.

„Pacientai, kenčiantys nuo nerimo ir depresijos, užvaldyti neigiamų emocijų, labiau linkę susitelkti ties savo problemomis ir vis labiau izoliuotis nuo visuomenės“, – pabrėžė Emilie Qiao-Tasserit.

Jos kolegės Olgos Klimecki ir bendradarbių komandos 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad emocinis stresas gali sustiprinti agresyvumą.

Eksperimentų metu dalyviams buvo pateiktos konkurencinės situacijos, kai jie buvo įvertinti neteisingai, o tada buvo suteikta galimybė nubausti arba atleisti savo oponentus.

Tiesa, prieš eksperimentą visų dalyvių buvo paprašyta atlikti asmenybės testą. Klimecki pastebėjo, kad tie, kurie iš pradžių buvo labiau empatiški kitiems, eksperimento metu buvo mažiau linkę užjausti ir suprasti.

„Tai daug ką pasako,  – sakė Olga Klimecki. – Atlikus plačios apimties empatijos tyrimą, buvo įrodyta, kad galima ugdyti žmonių gebėjimą užjausti.

Anot mokslininkės, tokius jausmus galima  net lavinti, kadangi mūsų emocinės reakcijos į kitų būseną nėra tai, kas susiformuoja kartą ir visiems laikams.

„Galime vėl suaktyvinti savo giliai įsišaknijusį empatijos gebėjimą – net jei kieno nors kančia mums atrodo per didelė“, – sakė Olga Klimecki.

Jos tvirtinimu, normalūs santykiai tarp žmonių yra pagrindinis pasitenkinimo gyvenimu veiksnys.

O kai mąstome pozityviau, tai padeda mums būti dėmesingesniems kitų poreikiams.

Taigi, kai kitą kartą būsite prastos nuotaikos, pagalvokite, kaip tai paveiks aplinkinius, su kuriais bendraujate visą dieną.