sniegopilys.lt
Čikagos universiteto mokslininkų teigimu, gimimo mėnuo gali turėti įtakos ne tik mūsų gyvenimo trukmei, psichinei sveikatai, bet ir regėjimui. Todėl astrologų sudarinėjami horoskopai nėra visai nenaudingi skaitiniai.
Pradėjo pripažinti, kad žmogaus likimą iš tikrųjų gali lemti gimimo mėnuo
„Gimiau spalio viduryje ir, vertinant pagal horoskopą, esu teisingas, subalansuotas, drąsus, bet linkęs neapsispręsti žmogus. Horoskopuose atrandu net savo išvaizdos aprašymus. Pasak vieno XIX amžiaus astrologų Raphael‘io, aš esu „simpatiškos išvaizdos, apvalaus veido, bet švelnių, gana moteriškų bruožų“, – taip viename savo interviu pasakojo žinomas amerikiečių aktorius ir dainininkas Zacas Efronas.
Žinoma, moksliniuose sluoksniuose tokios prognozės jau seniai laikomos fikcija. Nors dar 1970 metais vieno psichologinio tyrimo rezultatais buvo nustatyta, kad tam tikri Zodiako ženklai gali būti labiau susiję su tam tikrais charakterio bruožais. Bet vėliau mokslininkai padarė išvadą, kad rezultatas beveik neabejotinai susijęs su autosugestija (savitaiga). Jei žmogui nuo vaikystės sakoma, kad jis užaugs teisingas, užsispyręs, atkakliai siekiantis savo tikslų, jis ir pradeda judėti ta kryptimi. Mokslininkų tvirtinimu, žmonės, nežinantys savo Zodiako ženklo, neatitinka jame pateiktų aprašymų. Nors ir neneigia, kad horoskopuose gali būti ir šiek tiek tiesos. Nepaisant to, kad astrologai irgi klysta, pateikdami konkrečias prognozes.
Vienaip ar kitaip, bet per pastaruosius kelerius metus mokslininkai pradėjo pripažinti, kad žmogaus likimą iš tikrųjų gali lemti gimimo mėnuo.
Vienas įrodymų – mokslininkų atliktas tyrimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių. Mokslininkai išsiaiškino, kad vaikams, gimusiems mokslo metų pabaigoje (gegužės-birželio mėnesiais), sekasi šiek tiek prasčiau mokytis nei gimusiems metų pradžioje (sausio-vasario mėnesiais). Tiesa, ši tendencija ilgainiui tapo nebe tokia akivaizdi.
Tačiau yra ir kitų, labiau stebinančių faktų, kuriuos paaiškinti nėra lengva.
Pavyzdžiui, dar praėjusio amžiaus pabaigoje vyresnysis Čikagos universiteto bendradarbis Leonidas Gavrilovas, atlikęs tyrimą, priėjo išvadą, kad rudenį gimę žmonės paprastai gyvena ilgiau. Vėliau jis patvirtino šį savo atradimą, remdamasis daugybės šimtamečių tyrimų rezultatais. Tai yra, kad rudenį gimę vaikai 40 proc. dažniau gyvena ilgiau, nei tie, kurie gimė pavasarį, pavyzdžiui, kovo mėnesį. Tuo tarpu žiemos mėnesiais gimę vaikai paprastai turi mažiau regos problemų
„Žmonės, kurie nėra susipažinę su naujausių šios srities mokslinių tyrimų rezultatais, vis dar yra skeptiški – jie mano darbą sieja su astrologija“, – sako mokslininkas Gavrilovas.
Tuo tarpu Oksfordo universiteto mokslinis bendradarbis, dr. Sreeramas Ramagopalanas pabrėžė, kad daugelio gerokai ankstesnių tyrimų respondentų skaičius buvo gana mažas, todėl sunku teigti, jog jų rezultatai nėra vien sutapimai. „Didelio masto kompleksiniai tyrimai pradėti vykdyti gana neseniai, tik per pastaruosius 4-5 metus“, – sako jis.
Bet mokslininkas neneigia, kad kai kurios naujausios išvados yra padarytos atlikus tyrimus, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Pavyzdžiui, paties dr. Ramagopalano vadovaujama mokslininkų grupė atliko didžiulį mokslinį darbą – išanalizavo beveik 60 tūkst. žmonių medicinos dokumentų išrašus ir padarė išvadą, kad gimę žiemą ir pavasarį dažniau kenčia nuo šizofrenijos, depresijos ir bipolinio afektinio sutrikimo.
„Pavasario vaikai“ dažnai būna talentingi šachmatininkai
Kiti rodikliai, kurie priklauso nuo gimimo laiko, yra regėjimas. Pavyzdžiui, gimusiems žiemą, rečiau išsivysto trumparegystė, o gimusiems vasarą, retai pastebimas polinkis į alergines ligas. „Reikia pripažinti, kad cikliniai infekcinių ligų protrūkiai gali turėti įtakos žmogui, gimusiam atitinkamą mėnesį. Net ir jo sugebėjimui žaisti beisbolą. Atkreipėme dėmesį, kad profesionalus beisbolininkas, gimęs rudenį, o ne, pavyzdžiui, pavasarį, daug dažniau pasiekia geresnių rezultatų. Tai galima paaiškinti tuo, kad „rudens kūdikių“ sveikatos būklė paprastai būna geresnė nei tų, kurie gimė pavasarį“, – tvirtino mokslininkas.
Anot jo, užtat „pavasario vaikai“ dažnai būna talentingi šachmatininkai.
Be to, skirtingais metų laikais veikia skirtingi alergenai. Gali būti, kad vienas veiksnių yra tiesiog dienos ilgumas. Tyrimai parodė, kad tamsusis paros laikas padeda reguliuoti akies rainelės funkcijas.
Mokslininkai neatmeta ir vitamino D, susidarančio veikiant saulės spinduliams, svarbos. „Jau seniai žinoma, kad šio vitamino trūkumas silpnina kaulinį audinį ir gali sukelti įvairias ligas. Be to, nustatyta, kad jis turi didelę reikšmę imuninei sistemai, daro įtaką jautrumui ir nervų sistemos ligoms. Atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, kad kai motinos vitamino D suvartojimas nėštumo metu yra ribotas, kūdikis gali neišvengti sunkių neurologinių sutrikimų“, – teigė dr. Ramagopalanas.
Todėl pagrįstai manoma, kad sumažėjus vitamino D kiekiui, gali keistis smegenų funkcijos, o tai neretai lemia žiemą gimusių žmonių padidėjusį polinkį į psichine ligas, pavyzdžiui, depresiją.
Mokslininkas neatmeta, kad tai vis dar yra hipotezė, bet vieną jos patvirtinimų jau rastas Danijoje. Išanalizavę kraujo mėginius žmonių, gimusių skirtingais metų mėnesiais, mokslininkai išsiaiškino, kad tiems, kuriems gimus buvo nustatytas žemas vitamino D lygis, vėliau atsirado didesnis polinkis į psichinio pobūdžio negalavimus – stresą, nerimą, depresiją.
Šių tyrimų rezultatai bent jau padeda mums geriau suprasti, kad įvairūs veiksniai daro įtaką žmogaus charakteriui ir sveikatai. Vis dėlto akivaizdu, kad genai, paveldėjimas ir vaikų auklėjimas yra pagrindiniai veiksniai, bet jei „atsitiktiniai“ dalykai, pavyzdžiui, gimimo mėnuo, gali lemti psichinę sveikatą ir gyvenimo trukmę, tai kokie dar kiti veiksniai galėtų daryti įtaką žmogui?
parengta pagal scientificamerican.com/article/is-astro
