sniegopilys.lt
Narcizai taip pat skiriasi vienas nuo kito ir gali įvairiai demonstruoti save visuomenėje – viskas priklauso nuo charakterio pažeidimo laipsnio. Šiuo metu yra keletas narcizų kategorijų, kurių mažiausiai trys, rašo psichologytoday.com.
Tai tuščias ir lėkštas žmogus
Tačiau pagrindinis narcisizmo formavimosi principas, nesvarbu, kokio tipo, neišvengiamai yra paremtas paties Narcizo nepilnavertiškumu – jo savigarba nestabili, todėl nuolat reikia patvirtinimo iš išorės – žavėjimosi juo ir besąlygiškas priėmimo.
Viduje bet kuris Narcizas yra tuščias ir lėkštas kaip žmogus, be galo siekiantis atrasti vis naujus jį garbinančius žmones, patenkinančius jo nepasotinamus poreikius ir reikalavimus, galinčius suteikti išskirtinio dėmesio jo personai. Pavyzdžiui, prestižinį statusą visuomenėje.
Vaikystėje vieno tipo narcizams paprastai trūksta pritariančio ir priimančio motiniško dėmesio, o kiti – priešingai – būna apgaubti „nepaprasta“ meile, kuri pasireiškia tėvų lepinimu, viskam leidimu ir nebaudžiamumu.
Taigi, jūsų dėmesiui trys narcizų tipai:
Atviras Narcizas
Nuo pat vaikystės jis paprastai būna daugiau apdovanotas motiniška meile: jam buvo daug leidžiama, o vaikystės išdaigos ir nebaudžiamumas ilgainiui prisidėjo prie perdėto išlepinimo. Mama matė jame savo „atspindį“, mėgavosi juo. Bėgant laikui, užaugęs, jis pradėjo jaustis išskirtiniu, o likusieji – laikomi „antros klasės“ žmonėmis. Toks vaikas su didele tikimybe dažniau užauga pasiturinčioje šeimoje, o ateityje, jau paauglystėje, eksponentiškai naudojosi savo tėvų statusu tarp pažįstamų. Toks vaikas niekada nejautė ko nors stygiaus, nes jam dovanojo dovanų, išpildydami bet kokią užgaidą. Iš tikrųjų, kaip savarankiška asmenybė, jis nesusiformavo, o visiškai išliko priklausomas nuo savo tėvų. Ir toliau mėgaudamasis gyvenimu, labai nerūpestingai žiūri į savo gyvenimo tikslų generavimą ir įgyvendinimą, nematydamas tam reikalo.
Tikėdamasis sau nepelnytų pagyrimų, entuziastingų žvilgsnių ir kalbų, neabejotino paklusnumo, jis siekia dar labiau padidinti savo grandiozinį „Aš“ – taip sustiprindamas pranašumo prieš kitus poziciją.
Uždaras Narcizas
Jis augo griežtai kontroliuojamas reiklaus, emociškai šalto, abejingo mamos jausmams ir poreikiams žmogus. Kadangi motina beveik iš karto atstūmė jį dėl kitoniškumo (nepanašumo). Viską, ką jis darė, kad ir kaip stengėsi, ji visada kritikuodavo ir nuvertindavo, o dar blogiau – išjuokdavo. Mama jam diktavo savo sąlygas, kurios, jos požiūriu, buvo vienintelės teisingos. Norėdamas užsitarnauti motinos meilę, jis padarė viską, kas įmanoma, nuolat „mokydamas“ iš jos. Žvelgiant iš šalies, toks žmogus atrodys tobulai ir nepriekaištingai, tačiau giliai viduje jis yra labai nelaimingas dėl savo paties mamos atstūmimo ir stipraus teigiamų atsiliepimų stygiaus iš jos pusės vaikystėje. Jis nežino, kokie yra tikrieji jo paties jausmai, niekada negalvojo apie savo asmeninius norus ir poreikius, nes visada buvo tėvų svajonių „įsikūnijimas“. Mama neleido jam būti savimi, bet naudojo jį savo interesams. Jei staiga jo gyvenime ateina nesėkmingas laikotarpis, tada ji nutolsta nuo jo ir gėdijasi jo silpnybių ir nesėkmių.
Uždaras narcizas iš vidaus yra labai nepasitikintis ir visada siekia savo nepriekaištingumo ir tobulumo, kad užsitarnautų dar vieną teigiamą kitų dėmesį patvirtinantį jo reikšmingumą.
Iškrypėlis Narcizas
Iš lotynų kalbos “pervertere” – pasirodyti, iškrypėlis. Tai labai pavojingas žmogus, skleidžiantis reikšmingą blogį ir juodo pavydo jausmas kitiems, sėkmingesniems. Vaikystėje jis buvo negailestingai lyginamas su kitais, statant jį kaip pavyzdį tų, kurie kažkuo pranašesni už jį. Taip pat smarkiai gėdinamas ir žeminamas už bet kokią klaidą, fiziškai baudžiamas.
Išlipęs iš šio „pragaro“ ir kažkada užsidėjęs padorumo, kultūringumo ir mandagumo kaukę, dabar jis neigia savo paties blogybę, kažkada jam tolimoje vaikystėje primestą tėvų.
Tiesa, sunku atpažinti tokį be tam tikrų pastangų. Teikdamas pagalbą kitiems, jis vėliau pareikalaus neįmanomo, nustatydamas savo griežtas sąlygas. Negailestingai ir be sąžinės graužaties išnaudodamas kitus iki galo, jis vėliau nepatiria nė lašo kaltės ir sąžinės graužaties.
Iškrypėliško Narcizo auka paprastai yra įdomus ir charizmatiškas žmogus arba asmuo, užimantis ypatingą reikšmingą statusą visuomenėje. Naudodamas jį kaip pirminį savo poreikių ir reikalavimų tenkinimo šaltinį, visuomenėje pasirodydamas absoliučiai nepriekaištingai, jis įtikina kitus nė sekundei tuo neabejoti.
Jei kartais nepavyksta to padaryti, trykšta nenugalimu pykčio jausmu, kuris neišvengiamai nukreipia ieškoti naujo šaltinio.
