Anneliese paprašė savo tėvų surasti kunigus, kurie padėtų jai susidoroti su jos demonišku apsėdimu. Wikipedia nuotr.

Anneliese Michel gimė 1952 metais rugsėjo 21 d. Vokietijoje. Ji užaugo pamaldžioje katalikų šeimoje. Paauglystėje darytose nuotraukose matome gražią merginą juodais plaukais ir žaviai  šypsena. Po 5 metų buvusios gražuolės neliks nė pėdsako. Anneliese įtikėjo, kad ją apsėdo demonai, su kuriais ji kovojo aštuonerius metus, kol pralaimėjo kovą su blogiu. Vėliau jos mirtis buvo pripažinta žmogžudyste dėl neatsargumo, o ceremoniją atlikę kunigai buvo nuteisti, rašo „Dark Tales“.

 

Pradėjo vartoti vaistus nuo epilepsijos

Anneliese Michel užaugo Bavarijoje, Vakarų Vokietijoje. Ji du kartus per savaitę lankydavo mišias, dalyvaudavo religinio pobūdžio teatro spektakliuose, studijavo Bibliją. Būdama 16 metų mergina staiga nualpo mokykloje. Nors Anneliese to įvykio neprisiminė, jos draugai ir šeima sakė, kad ji buvo tarsi transo būsenoje. Sulaukus 17 metų viskas pasikartojo. Be to, prisidėjo traukuliai. Anneliese apsilankė pas neurologą, kuris jai diagnozavo smilkininės skilties epilepsiją – sutrikimą, sukeliantį traukulius, atminties praradimą ir regos bei klausos haliucinacijas. Temporalinės skilties epilepsija taip pat gali sukelti  vadinamąjį „Geschwindo“ sindromą – sutrikimą, kuriam būdingas perdėtas (fanatiškas)  religinis tikėjimas.

Po diagnozės Anneliese pradėjo vartoti vaistus nuo epilepsijos. Nepageidaujami simptomai nemažėjo ilgą laiką. 1973 metais mergina įstojo į Viurcburgo universitetą. Tačiau laikui bėgant vaistai nustojo padėti. Po metų merginos būklė dar labiau pablogėjo. Anneliese pradėjo tikėti, kad ją apsėdo demonas ir kad jai reikia rasti ne medicininį sprendimą.

Anneliese  pradėjo aiškinti, kad matanti velnio atvaizdą, kad ir kur eitų. Demonas kažką šnabždėjo jai į ausį, sakė, kad  mergina yra  „prakeikta“ ir „pateks į pragarą“. Mergina meldėsi be perstojo, bet niekas nepadėjo.  Ji nustojo vartoti vaistus ir  lankytis pas gydytojus. Anneliese paprašė savo tėvų surasti kunigus, kurie padėtų jai susidoroti su jos demonišku apsėdimu. Visi dvasininkai, į kuriuos kreipėsi Anneliese, atmetė jos prašymus, sakydami, kad ji turėtų kreiptis į medikus. Taip pat, kad jiems bet kuriuo atveju reikia vyskupo leidimo.

Tuo metu Anneliese būklė tik blogėjo. Ji nusiplėšdavo drabužius, per dieną be tikslo atlikdavo iki 400 pritūpimų, lįsdavo po stalu ir dvi dienas lojo iš ten kaip šuo. Ji taip pat valgė vorus ir anglis. Galiausiai Anneliese motina surado kunigą Ernstą Altą, kuris tikėjo demonišku apsėdimu. Vėliau jis pareiškė, kad „mergina neatrodė kaip epileptikė“.

Altas kreipėsi į vietos vyskupą Josefą Stanglą, kuris patenkino jo prašymą ir suteikė kitam kunigui Arnoldui Rencui leidimą atlikti piktųjų dvasių egzorcizmo apeigas, atliekant tam tikrą ritualą, kuris turėjo būti vykdomas visiškai slaptai.

Egzorcizmo apeigos įvairiose kultūrose ir religijose gyvavo tūkstantmečius, tačiau tokia praktika ypač išpopuliarėjo Katalikų bažnyčioje 1500-aisiais, kai kunigai vartojo lotynišką frazę „Vade retro satana“ („Išeik, šėtone“), norėdami išvaryti iš žmonių demonus.

 

Su žmonėmis bendravo per riksmus ir urzgimą

Katalikų egzorcizmo praktika pirmą kartą aprašyta XVI amžiaus knygoje „Rituale Romanum“. 1960-aisiais egzorcizmų beveik nebuvo, tačiau pasirodžius filmams „Egzorcistas“ (1973 ir 1977 metais), susidomėjimas šia praktika atgijo.

Per ateinančius 10 mėnesių kunigai Altas ir Rencas  merginai atliko 67 egzorcizmo seansus, trukusius iki keturių valandų. Per užsiėmimus Anneliese sakė, kad, jos nuomone, ją užvaldė šeši demonai: Liuciferis, Kainas, Judas Iskariotas, Adolfas Hitleris, Neronas ir Fleishmanas (maždaug 1552–1575 metais Valentinas Fleishmanas buvo Frankonijos kunigas, vėliau buvo apkaltintas priklausomybės nuo vyno ir nušalintas. Po to kunigas nusižudė).

Visos šie demonai įsitvirtino Anneliese kūne ir su žmonėmis bendravo per riksmus ir urzgimą (garso įrašai yra „Youtube“). Demonai ginčijosi tarpusavyje, o Hitleris šaukė: „Žmonės kvaili kaip kiaulės. Jie galvoja, kad po mirties viskas baigta. Viskas tęsiasi“. Tuo tarpu Judas sakė, kad Hitleris buvo ne kas kita, kaip „kalbėtojas“, kuris „neturėjo balso“ pragare. Per vėlesnes apeigas Anneliese pradėjo kalbėti apie „mirtį, kuri išpirks už klaidinančios jaunystės nuodėmes“. Tada merginai plyšo kelių sausgyslės dėl to, kad ji nuolat melsdavosi klūpėdama.

1976 metais birželio 30 dieną, per paskutinį egzorcizmo seansą, Anneliese buvo per silpna ir išsekusi, kad pati atsiklauptų, todėl tėvai jai padėjo. Iki to laiko ji  jau nustojo valgyti ir galiausiai mirė 1976 metais liepos 1 d.

Remiantis skrodimo ataskaita, Anneliese Michel mirė nuo sunkios dehidratacijos ir prastos mitybos. Mirties metu ji taip pat sirgo plaučių uždegimu ir buvo aukšta temperatūra. Jai buvo tik 23 metai.

 

Savo elgesį priėmė kaip demoniško apsėdimo formą

Po Anneliese Michel mirties, jos istorija tapo nacionaline Vokietijos sensacija. Jos tėvai ir du kunigai Arnoldas Renzas ir Ernstas Altas, kurie atliko egzorcizmo seansus, buvo apkaltinti žmogžudyste dėl neatsargumo. Jie buvo teisiami, tačiau teisiamieji parodė apeigų įrašus, siekdami  pateisinti savo veiksmus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Anneliese pradėjo atsisakyti maisto ir gėrimų likus savaitei iki mirties. Traukuliai grįžo, tačiau tėvai medikų nekvietė. Teismo metu ekspertai tvirtino, kad jei keturi kaltinamieji būtų pradėję priverstinai maitinti Anneliese, ji būtų likusi gyva. Viena iš Anneliese seserų teisme sakė, kad sesuo nenorėjo vykti į psichiatrinę ligoninę, kur, anot jos, „buvo maitinami tabletėmis ir verčiami valgyti“.

Teismo metu liudiję psichiatrai teigė, kad Annelise savo elgesį priėmė kaip demoniško apsėdimo formą. Be to, ir patys egzorcistai jai pritarė ir su kiekviena apeiga sustiprino jos idėjų teisingumą. 1984 metais Vokietijos vyskupai paprašė popiežiaus pakeisti egzorcizmo apeigas. Jie priėjo prie išvados, kad tiesioginis ar „privalomas“ kreipimasis į velnią, tai yra: „Aš tau įsakau, nešvari dvasia…“ ir panašiai, tik patvirtina pacientui, kad jis neabejotinai yra apsėstas. Savo knygoje „Anneliese Michel egzorcizmas“ mokslininkė Felicitas Goodman pripažįsta galimybę, kad neurologų mergaitei skirti vaistai buvo neteisingi ir tik sustiprino jos haliucinacijas.

Galiausiai dvasininkas Arnoldas Renzas ir pastorius Ernstas Altas buvo pripažinti kaltais dėl žmogžudystės ir nuteisti šešiems mėnesiams kalėti ir trejiems metams lygtinai. Michel tėvai buvo atleisti nuo bet kokios bausmės, nes jie „jau pakankamai prisikentėjo“. Nors tai buvo rimtas argumentas skirti bausmę pagal Vokietijos įstatymus.

Williamo Friedkino režisuotas filmas „Egzorcistas“ buvo sukurtas Vokietijoje 1974 metais, likus dvejiems metams iki incidento su Anneliese Michel. Per apeigas pasiklausius merginos balso garso įrašų, iš pradžių tai atrodo gana bauginamai, tačiau įsižiūrėjus jos balsas stulbinamai panašus į Lindos Blair urzgiančius ir lojančius garsus iš Friedkino filmo. Tai paskatino kai kuriuos tyrinėtojus spėti, kad Anneliese tiesiog imitavo tai, ką matė filme.

Filmas „Egzorcistas“ sukėlė savotišką paranormalią isteriją, kuri apėmė šalį. Psichiatrai pranešė, kad tarp jų pacientų padaugėjo apsėstų. Tačiau Anneliese sveikatos problemų paaiškinimas nebuvo pateiktas iki 1974 metų.

2005 metais buvo sukurtas garsusis siaubo filmas „Emilio Rouzo egzorcizmas“, pagal Anneliese Michel istoriją. Filmas pasakoja apie advokatą, kuris imasi neatsargaus žmogžudystės bylos, kurioje dalyvavo kunigas, atlikęs egzorcizmo seansą mergaitei, vardu Emily Rose (jos vaidmenį atliko aktorė Jennifer Carpenter).

Tačiau Anneliese mama nepritarė šio filmo kūrimui. „Nenoriu žiūrėti ir nieko apie tai nežinau“, – sakė ji, kuriai tuo metu buvo 80 metų. Anneliese tėvas Josefas mirė likus 6 metams iki filmo pasirodymo.

„YouTube“ stopkadrai, Wikipedia nuotr.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą