sniegopilys.lt
2007 metų rugsėjo 16 dieną ūkininkas lauke pjovė šieną. Šis apleistas žemės sklypas buvo Džefersono grafystėje, (Niujorko valstija, JAV), maždaug 7 km nuo Votertauno miesto. Po kurio laiko ūkininkas žolėje pastebėjo kažką panašaus į gulintį žmogų. Jis iš karto iškvietė policiją.
Įvyko tai, kas apvertė jo gyvenimą aukštyn kojomis
Kaip vėliau išsiaiškino teisėsaugos institucijos, tai buvo tų metų kovą įtartinomis aplinkybėmis dingusio jaunuolio kūnas. Tyrėjai, apieškoję kišenes, rado kreditines korteles ir karinį asmens dokumentą 24 metų seržanto Patricko Rusto vardu, kuris tarnavo netoliese esančiame dalinyje.
Patrickas Rustas gimė 1982 metais birželio 3 d. Ogdensburge, Niujorko valstijoje. Po kelerių metų jo šeima persikėlė į tos pačios valstijos Ruselo miestą, kur vaikinas lankė vidurinę mokyklą. Jis baigė ją 2001 metais ir iš pradžių planavo stoti į kolegiją.
Kai vaikinas mokėsi pirmame kurse, įvyko tai, kas apvertė jo gyvenimą aukštyn kojomis ir privertė palikti studijas – rugsėjo 11 diena. Patrickas, būdamas niujorkietis, suprantama, negalėjo likti abejingas šiai įvykusiai tragedijai, todėl nusprendė tarnauti kariuomenėje.
2002 metais gegužės mėnesį jis papildė amerikiečių ginkluotojų pajėgų gretas, o vasarą baigė pagrindinius mokymus Oklahomoje. Tų pačių metų rugsėjį jis buvo išsiųstas į „pažangias individualias treniruotes“ Fort Bliso mieste, Teksase. Baigęs mokymus, Rustas buvo paskirtas į 10-ąją kalnų diviziją, kuri buvo dislokuota Fort Drume, Niujorke. Beje, ši vietovė buvo netoli tos vietos, kur vaikinas gyveno prieš pradėdamas atlikti tarnybą, todėl šias vietas jis puikiai žinojo.
2003 metais balandžio 22 dieną Patrickas buvo išsiųstas į Iraką vykdyti pavestų užduočių. Tai buvo pirmoji kario komandiruotė į tolimą šalį, kur jis išbuvo iki 2004 metų lapkričio mėnesio. Bet jis daugiausiai atliko apsaugininko pareigas – turėjo apeiti ir patikrinti kariuomenės postus. Po metų jis buvo išsiųstas į Afganistaną. 2007 metais sausio mėnesį, grįžęs į Niujorką Rustas atostogavo 30 dienų. Po atostogų vasario mėnesį jis vėl išvyko į Fort Drumą.
2007 metais kovo mėnesį Patrickas nusprendė išsinuomoti butą su bendradarbiu Robertu Van Welsonu, kuris buvo apibūdinamas kaip atsiskyrėlis ir uždaras žmogus. Kovo 14 dieną Patrickas persikėlė į atskirą butą su Welsonu. Jie dirbo tuo pačiu grafiku, todėl dažnai į darbą važiuodavo Roberto automobiliu. Kovo 15 dieną apie 17 val., jie baigė tarnybą ir kartu išvyko namo.
Maždaug 18.30 val. Robertas susiruošė vykti į netoliese esantį prekybos centrą, kuris yra maždaug už 1,5 km nuo jų buto Sterlingo gatvėje. Patrickas nusprendė vykti su juo. Būdamas prekybos centre karys nusipirko keletą kompiuterinių žaidimų.
Vėliau paaiškėjo, kad 18.32 – 18.39 val., kai tik atvažiavo į prekybos centrą, jis trumpai pasikalbėjo su kitu kariu, vardu Dylanas Rastmeyeris. Be to, Patrickas trumpai pasikalbėjo ir su savo tėvu bei savo mergina, kuriai jis pasakė apie savo savaitgalio planus. Po to Rustas išsiėmė grynųjų iš bankomato prekybos centre „Salmon Run“. Po to tyrėjai išsiaiškino, kad tai buvo ketvirtas kartas per vieną savaitę, kai jis išsiėmė 200 JAV dolerius (didžiausia suma, leidžianti per dieną išsiimti). Ankstesni išsiėmimai buvo atlikti kovo 11, 12 ir 13 dienomis.
Galima daryti prielaidą, kad Rustas pinigus išsiėmė norėdamas finansiškai paremti tėvą, kuris tuo metu turėjo problemų su darbu. Tai vėliau taps ginčo tašku šioje istorijoje.
Patrikas ir jo kambariokas Robertas iš prekybos centro išėjo apie 19.50 val. Robertas nusprendė užsukti į netoliese esantį soliariumo centrą, nusprendęs kad jam reikia įdegio.
Patrickas nenorėjo laukti ir nusprendė eiti namo. Nuo soliariumo iki jų daugiabučio namo Sterlingo gatvėje buvo apie 1,5 km. Tą vakarą temperatūra buvo gana žema, apie 0 laipsnių. Rustas neturėjo šiltų drabužių.
Kariniai tyrėjai vėliau pranešė, kad karys Patrickas Rustas kiek daugiau nei prieš valandą kalbėjosi telefonu su Dylanu Rastmeyeriu, kuris po to atsitiktinai sutiko Patricką, einantį namo. Rastmeyeris sakė, kad tai įvyko apie 19.55 val. ir kad jų susitikimas buvo atsitiktinis. Tyrėjai išsiaiškino, kad kartu su Dylanu Rastmeyeriu buvo dar vienas žmogus – Scottas Grantas. Jis, kaip ir Rastmeyeris, taip pat tarnavo kariuomenėje. Vėliau šioje byloje jis taps kaltinamuoju.
Tai buvo ramus vakaras – be didžėjaus ar gyvos muzikos
Pasak Dylano Rastmeyerio, jis sutiko Patricką apie 20 val. ir parvežė jį namo. Vyras pasakė, kad jį išleido apie 20.10 val. ir iš karto nuvažiavo. Tuo metu, kai Robertas, Patricko kambariokas grįžo namo apie 20.30 val., pamatė, kad jo draugo nėra namuose. Robertas nuėjo miegoti apie 23val. ir pabrėžė, kad Patrickas tuo metu dar nebuvo grįžęs namo.
Liudininkų parodymais, tarp 21 val. ir 21.30 val. Rustas buvo pastebėtas „Clueless“ bare, kuris yra maždaug už 1 km. nuo daugiabučio namo Sterlingo gatvėje. Tą vakarą vadybininkas Billy‘is Ritzas dirbo barmenu. Jis buvo pažįstamas su vietiniais ir nuolatiniais baro lankytojais. Barmenas pasakojo, kad Patricką matė pirmą kartą, jaunuolis atrodė nervingas. Kovo 15 dieną bare buvo apie 10 žmonių. Anot Ritzo, tai buvo ramus vakaras – be didžėjaus ar gyvos muzikos.
Patrickas užsisakė išgerti, o tada barmenas pamatė, kad Rustas su kažkuo kalbasi. Paaiškėjo, kad jis sutiko savo buvusį klasės draugą Patricką Lowe‘ą. Bare jis buvo su savo draugu Walteriu, kitu kariu iš Fort Drumo.
Abu Patrickai ilgai kalbėjosi, papasakojo vienas kitam apie tai, ką veikė ankstesniais metais. Pokalbio metu jie nemažai gėrė. Kai kurie lankytojai Patricką Rustą įsidėmėjo dėl to, kad jis buvo labai susijaudinės. Vėliau Walteris išėjo, o Rustas ir Lowe‘as toliau šnekučiavosi ir gėrė.
Barui užsidarius, abu Patrickai nusprendė apsikeisti telefono numeriais, kad galėtų palaikyti ryšį, ir planavo netrukus vėl susitikti.
Vėliau kai kurie liudininkai teigė, kad Patrickas bare galėjo vartoti kažkokias medžiagas arba galbūt bandė jų gauti prie baro, tačiau barmenas Billy‘is Ritzas tvirtino nieko įtartino nepastebėjęs.
Apie 1 valandą nakties Patrickas Lowe‘as ir Patrickas Rustas išėjo iš baro. Vėliau jie išsiskyrė. Po kelių minučių, apie 1.03 val. nakties Rustas sulaukė telefono skambučio iš Lowe‘o. Po to, praėjus dar 11 sekundžių, vėl skambinta, o po mažiau nei pusės minutės, 1.04 val. skambinta trečią kartą, bet iš Patricko telefono. Šis skambutis truko apie 3,5 minutes. Po to vėl buvo trumpas, vos 6 sekundes trukęs pokalbis ir išeinantis skambutis iš Patricko Lowe‘o telefono.
Vėliau vyras tvirtino, kad Rustas norėjo su juo daugiau pasikalbėti, tačiau tuo metu Lowe‘as jau buvo pasiekęs namus ir ruošėsi eiti miegoti.
1:36 val. nakties buvo paskutinis išeinantis skambutis iš Patricko Rusto mobiliojo telefono. Kelias ateinančias dienas jo telefonas ir toliau gaudavo skambučius, nukreiptus į balso paštą. Tačiau jo „Verizon“ paskyra oficialiai tapo neaktyvi kovo 21 dieną, praėjus maždaug penkioms dienoms po to, kai jis išėjo iš „Clueless“ baro.
Patricko kambario draugas Robertas pabudo apie 2 val. Jis sakė, kad kiekvieną naktį keldavosi tokiu metu, norėdamas patikrinti savo el. paštą, ar nėra svarbių pranešimų. Tada pažvelgė į kitą kambarį ir pamatė, kad Patricko vis dar nėra.
Apie 5 valandą ryto Robertas vėl pabudo ir pradėjo ruoštis į darbą. Jis pamatė, kad Patrickas iki šiol negrįžo namo. Robertas tvirtino, kad bandė paskambinti kambario draugo mobiliuoju telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Tada Robertas parašė SMS savo viršininkui, štabo seržantui Revolino Sahai, kad Patrickas negrįžo namo ir 07.30 val. neateis į tarnybą.
Štabo seržantas vėliau sakė, kad žinutė jį nustebino – nedažnai jis gaudavo trumpąsias žinutes, informuojančias, kad rikiuotėje kas nors nedalyvaus likus daugiau nei dviem valandoms iki jos pradžios. Be to, šią žinutę atsiuntė ne pats Patrickas, o jo kaimynas. Tada Robertas apie 6 valandą ryto paskambino seržantei Melissai Errin ir pasakė jai tą patį, ką parašė ir vyriausiajam seržantui, kad „Rustas negrįžo namo praėjusią naktį ir praleis rikiuotę“.
Kai kurie ekspertai ir analitikai, taip pat privatūs tyrėjai, tyrę bylą vėliau, manė, kad Robertas net nebandė susisiekti su Patricku Rustu iki 6.22 val., kai jau buvo parašęs štabo seržantams Revolino. Sahai ir Melissai Errin. Jie tokį elgesį laikė keistu. Galbūt Robertas žinojo, kad kažkas atsitiko jo kambario draugui?
Negalėjo patikrinti, ar jo sąskaita buvo neseniai naudota
Kovo 19 dieną štabo seržantas Saha ir seržantas Doras nuvyko į Votertauno policijos departamentą pranešti apie seržanto Patriko Rusto dingimą. Po seržantų vizito policija susisiekė su dingusiojo šeima ir draugais, kad sužinotų, ar jie ką nors žino apie Rusto buvimo vietą. Tačiau tyrimas prasidėjo tik kitą dieną, kai abu Patricko tėvai pateikė pranešimą apie dingusį sūnų, kurio jau niekas nematė keturias dienas.
2007 metai kovo 20 diena. Nuo šio momento tiek vietinė Votertauno policija, tiek karo policija, atlikusi savo tyrimą, pradėjo žmonių, dirbusių ar bendravusių su Rustu, apklausą.
Savo rašytiniame paaiškinime seržantas Robertas Welsonas, Patricko kambario draugas, parašė: „Jei banke turėčiau 27 tūkst. JAV dolerių, būčiau Kanadoje, jei dar nebūčiau miręs“.
Šis paaiškinimas sukėlė įtarimų. Patrickas tuo metu dirbo kariniame dalinyje, todėl jo motina negalėjo gauti jokios sūnaus finansinės informacijos. Ji negalėjo patikrinti, ar jo sąskaita buvo neseniai naudota, ar kaimyno nurodyta suma tikrai egzistuoja.
Per ateinančius kelis mėnesius atliktas tyrimas nieko nedavė. Karo policija laikėsi nuomonės, kad Patrickas pažeidė savo pareigas. Kurį laiką kariniai tyrėjai ir toliau tikrino versijas, leidžiančias manyti, kad Rustas vis dėlto yra gyvas.
Kovo 30 dieną, praėjus maždaug dviem savaitėms po kario dingimo, vienas kareivis tvirtino matęs žmogų, „panašų į seržantą Rustą“.
„ Pašaukiau jį vardu, bet jis nusisuko ir greitai nuėjo gatve“, – tvirtino kareivis.
Ši gatvė yra maždaug už 700 metrų nuo tos vietos, kur Patrickas paskutinį kartą buvo matytas ankstų kovo 16-osios rytą. Kita liudininkė, moteris, kuri nepažinojo Patricko Rusto, tvirtino, kad „Paddock‘o“ klube, esančiame kiek toliau nuo Arsenalo gatvės, mačiusi į jį panašų vyrą.
Be šių liudininkų parodymų, karo policija turėjo dar vieną priežastį manyti, kad Patrickas vis dar gyvas. Mat nuo galimos jo dingimo dienos iki balandžio pabaigos kažkas prisijungė prie Rusto „MyPay“ paskyros ir bandė atlikti pakeitimus. („MyPay“ yra paslauga, kurią naudojant kariškiai gali pasiekti informaciją apie savo atlyginimą ir išmokas ir kur jie gali pakeisti paskyrą. Pavyzdžiui, pakeisti banko sąskaitos informaciją, adresą, kontaktinę informaciją).
Vėliau paaiškėjo, kad 2007 metais kovo 30-ąją, tą pačią dieną, kai kitas kareivis pastebėjo Patricką Votertaune, kažkas dėl nežinomos priežasties prisijungė prie jo „MyPay“ paskyros. Tada, beveik po mėnesio, 2007 metų balandžio 26 dieną, vėl kažkas prisijungė prie jo paskyros ir bandė pakeisti adresą. Vyresnysis „MyPay“ konsultantas policijai sakė, kad „bet kam, išskyrus seržantą Rustą, būtų buvę labai sunku gauti prieigą prie šios sąskaitos“.
Tačiau policija nurodė, kad nė viena iš Rusto banko sąskaitų nebuvo naudota nuo jo dingimo, o jo telefonas nuo kovo 19 d. nerodė jokių veiklos požymių. Jo „Verizon“ paskyra nustojo veikti kovo 21 dieną.
Kaip minėta straipsnio pradžioje, 2007 m. rugsėjo 16 d., praėjus šešiems mėnesiams po 24 metų Patricko Rusto dingimo, ūkininkas, pjaudamas šieną savo valdoje, aptiko nepažįstamo vyro palaikus. Ši vieta buvo maždaug už 7 km nuo baro „Clueless“, kuriame paskutinį kartą ir buvo matytas Patrickas Rustas.
Apžiūrėjus vyrą, jo drabužiuose buvo rastas karinis pažymėjimas, bankomatų kortelės, apie 80 JAV dolerių grynaisiais, ant rankos laikrodis, žiedas, pirštinės ir ant kojos vienas batas. Kitas batas buvo rastas už 20 metrų. Policija iš karto pastebėjo, kad dingo Patriko Rusto armijos žetonas. Daugelis kareivių nešioja armijos įsagas net būdami apsirengę civiliais drabužiais. Seržanto Rusto žetonas taip ir nebuvo rastas. Daugelis manė, kad jį galėjo paimti kas nors, kas buvo susijęs su jo mirtimi. Kadangi kūnas per ilgai gulėjo lauke, toksikologiniai tyrimai nebuvo atlikti. Skrodimas taip pat negalėjo nustatyti mirties priežasties ar būdo. Įkalčių, rodančių, kad buvo šaudoma, nerasta.
Ekspertai nustatė, kad mirties laikas yra 4–6 mėnesiai iki atradimo, o tai reiškia, kad mirtis įvyko nuo kovo vidurio, kai Rustas dingo, iki gegužės vidurio, kai neva Rustą matė liudininkai.
Pasamdė advokatą ir pasinaudojo teise tylėti
Tyrėjai buvo linkęs manyti, kad Patricko Rusto mirtis atsitiktinė arba nelaimingas atsitikimas. Buvo manoma, kad Patrickas, būdamas neblaivus, išėjo iš „Clueless‘o“ baro, išsiskyrė su draugu, išklydo iš miesto, pasiekė lauką, užmigo ir sušalo. 2007-ųjų kovo 16-osios ryto valandomis buvo apie –7 laipsnius šalčio, o Patrickas su savimi neturėjo nei palto, nei švarko. Pirštinės, kurias jis turėjo su savimi, buvo rastos jo kelnių kišenėje.
Tačiau tyrėjus glumino lauko, kuriame buvo rastas seržantas, vieta. Jis yra apie 7 km nuo baro „Clueless“, priešingoje namo, kuriame gyveno Rustas, pusėje, ir labai atokioje vietoje. Tiesa, netoliese yra pora įstaigų, biblioteka, taip pat pora bažnytėlių. Jei Patrickas ėjo šiuo keliu, mažai tikėtina, kad jis ėjo į kokią nors vietą, nes toliau nieko nėra. Seržantui nebuvo jokios priežasties eiti ta kryptimi, išsukti iš kelio ir eiti į lauką. Daugelis sakė, kad seržantas Rustas puikiai pažįsta šią vietovę, nes, galima sakyti, užaugo netoli šių apylinkių.
Jis tikrai žinojo vietovę, nepriklausomai nuo to, kad buvo neblaivus, todėl negalėjo nesuprasti, kad reikia eiti kita kryptimi. Darant prielaidą, kad Patrickas vis dėlto užklydo į šį lauką atlikti gamtinių reikalų, jam be šiltų drabužių būtų tekę nueiti beveik 7 km (apie 1,5 valandos neskubant). Pakeliui į lauką nebuvo nei namų, nei kitų pastatų, nei apšvietimo.
Taigi netrukus po Patriko Rusto palaikų atradimo byla buvo nutraukta, o jo mirtis buvo pripažinta nelaimingu atsitikimu. Kadangi palaikai buvo rasti už miesto ribų, byla iš Votertauno policijos buvo perduota Džefersono apygardos šerifo biurui.
Vienas iš pagrindinių šios istorijos liudininkų, Patricko kambario draugas Robertas Welsonas, išvyko iš šalies kai tik sužinojo, kad buvo atrasti Patricko Rusto palaikai. Iš pradžių Robertas pateikė rašytinį paaiškinimą, kad dabar jo dalinys yra dislokuotas Korėjoje (2007 metais antroje pusėje), o vėliau pasamdė advokatą. Tačiau grįžęs į Fort Drumą, jis atsisakė bendradarbiauti su detektyvais.
Nors niekas nepateikė kaltinimų seržantui Robertui Welsonui, tačiau ekspertai, ištyrę jo elgesį ir vienintelį jo paaiškinimą, nustatė, kad jis galėjo suklaidinti tyrimą kai kuriais klausimais ir galėjo žinoti daugiau, nei pasakė.
Tačiau arba įrodymų prieš Welsoną nebuvo rasta, arba jis tikrai nebuvo susijęs su Patricko Rusto mirtimi, nes policija jo nelaikė įtariamuoju.
„Nežinome, ar nusikaltimas apskritai įvyko. Yra daug žmonių, su kuriais kalbėjomės, bet daug ko ir nepavyko sužinoti“, – teigė detektyvas Dave‘as Pustizzi, padėjęs atlikti tyrimą.
Vėliau tyrėjai atkreipė įdėmesnį dėmesį į Dylaną Rustmeyerį. Būtent jis nuvežė Patricką į namus. Po to, kai Rustas dingo, policija mobiliajame telefone rado balso pranešimą, gautą iš Rustmeyerio:
„Aš negaliu tau padėti, žmogau, bet paskambink mano draugui ir jis tau pagelbės“.
Tyrėjai nusprendė išsikviesti Dylaną Rustmeyerį, kuris, kaip nustatyta, tą dieną, kai dingo Patrickas, gavo du jo pranešimus ir vieną kartą pats paskambino jam.
Paklaustas apie telefono skambučius, Rustmeyeris tyrėjams paaiškino, kad skambino ne jis, o jo draugas, kitas seržantas Scottas Grantas, su kuriuo Rustas palaikė artimus ryšius. Jis tyrėjams pasakė, kad tą dieną Granto mobilusis telefonas neveikė, todėl leido draugui naudotis savo telefonu.
Scottas Grantas, kaip ir Rustmeyeris, buvo karinę tarnybą atliekantis kareivis. Jis buvo apklaustas tyrėjų netrukus po Patricko dingimo, 2007 metais kovo mėnesį. Tada, kai buvo rastas Rusto kūnas, jis vėl buvo apklaustas. Abu kartus jis atsisakė duoti parodymus. Vėliau dalinys, kur tarnavo Grantas, buvo dislokuotas į Artimuosius Rytus ir grįžo tik 2008 metų birželį.
Grįžęs iš Artimųjų Rytų Grantas pasamdė advokatą ir pasinaudojo teise tylėti. Netrukus po to jis buvo paleistas iš armijos.
Bylai vadovavęs detektyvas Stephenas Cote‘as patvirtino, kad Scottas Grantas yra įtariamasis. „Panašu, kad jis gana daug žinojo apie tai, kas nutiko. Tačiau jis nenori su mumis kalbėtis. Kalbėjomės su jo žmona, bet ji nieko nekomentuoja“, – teigė detektyvas.
Scotto Granto žmona Christine iš pradžių nenorėjo kalbėtis su tyrėjais ar policija, nes moteris jau buvo padavusi pareiškimą skirtis ir ji tikriausiai nenorėjo būti įtraukta į šią painią istoriją.
Tačiau po kurio laiko ji vis dėlto papasakos, kaip jos buvęs vyras galėjo būti susijęs su Patricko Rusto dingimu ir mirtimi.
Dingo pinigai, kuriuos jis buvo išsiėmęs paskutinėmis savo gyvenimo dienomis
2010 metais Christine Grant kalbėjo apie buvusį vyrą Scottą Grantą ir atskleidė keistas aplinkybes, paskatinusias ją duoti parodymus prieš Grantą. Kai Patrickas Rustas dingo, ji gyveno Sirakūzuose, Niujorke, o Scottas gyveno armijos bendrabutyje.
Moteris tvirtino, kad penktadienį, 2007 metų kovo 16 – ąją, tą pačią dieną, kai pirmą kartą išgirdo, kad dingo Patrickas Rustas, su ja susisiekė buvęs vyras. Jis jai pasakė, kad ji turi pateikti alibi apie jo buvimo vietą kovo 15 dieną. Nurodė, kad jei kas nors į ją kreiptųsi ar užduotų kokių nors klausimų, pasakytų, kad buvo su ja išvakarėse.
Moteris taip pat teigė, kad Scottas jai sakęs, jog pardavė kažkokias psichotropines medžiagas Patrickui Rustui. Informacija apie narkotikus iš dalies paaiškintų Patricko telefono skambučius Dylanui Rustmeyeriui.
Christine Grant pareiškimai tik patvirtino tai, kad jos buvęs sutuoktinis galėjo prisidėti prie seržanto Rusto dingimo, o kiti kaltino moterį bandymu apšmeižti buvusį vyrą, nes tarp jų išliko finansiniai nesutarimai.
Negana to, kai Christine Grant bandė susisiekti su teisėsauga ir pranešti apie keistą savo vyro elgesį, vyriausiasis detektyvas Stephenas Cote‘as ją atmetė kaip „nepatikimą liudininkę“.
Kai kurie nepriklausomi ekspertai, peržiūrėję bylos medžiagą, kritiškai vertino vyriausiojo detektyvo Stepheno Cote‘o požiūrį į tyrimą.
2008 metais gruodžio 8 dieną, praėjus metams po Patricko palaikų radimo, ataskaitoje detektyvas įtraukė bylą į „neaktyvų sąrašą“.
Lynette Hubbard buvo Patricko mergina ir jie draugavo 2004–2007 metais. Mergina tyrėjams pasakė, kad Patrickas prasitaręs jai, jog nepatinka gyventi kariuomenės bazėje. Jis paskambino jai jau atlikdamas tarnybą ir merginai jis atrodė laimingas. Patrickas pasakė jai, kad kitą dieną planuoja vykti su tėvu į Sirakūzus. Po to Lynette niekada daugiau jo nematė.
Joanna Guardino buvo daugiabučio, į kurį Patrickas persikėlė dieną prieš dingimą, savininkė. Ji privatiems detektyvams pasakė, kad nežinojo, jog vienintelis nuomininkas Robertas Welsonas gyvena su kitais kambario draugais. Ji nežinojo ir apie Patricką Rustą.
Žmogaus teisių aktyvistas Danny Griffinas ne kartą bandė atnaujinti bylos tyrimą kariuomenės nusikaltimų tyrimo sistemoje. Jis daug kartų bandė susisiekti su JAV karo medicinos ekspertais, kad seržanto mirties priežastis būtų pakeista iš „nežinomos“ į „nužudymą“. Tai leistų tyrėjams iš naujo tirti bylą. Tačiau kiekvieną kartą jam buvo pranešama, kad tyrimą baigė kariuomenės kriminalinių nusikaltimų tyrimo departamentas.
Kai seržanto Rusto turtas vėliau buvo perduotas jo artimiausiems giminaičiams, tėvai išsiaiškino, kad dingo pinigai, kuriuos sūnus buvo išsiėmęs paskutinėmis savo gyvenimo dienomis, taip pat kompiuteriniai žaidimai ir kompaktinis diskas, kurį Rustas nusipirko tą vakarą.
Vyresnysis seržantas Revolino Saha, inventorizavęs Patricko daiktus, pareiškė, kad su juo niekada nesusisiekė civilinė teisėsauga ir kad kariniai detektyvai, su kuriais jis kalbėjo bylos tyrimo pradžioje, buvo labai jauni ir nepatyrę. Jis mano, kad jie neatliko kruopštaus darbo tirdami Patricko dingimą.
Šiuo metu nei civilinės, nei karinės teisėsaugos institucijos neatnaujino Patricko Rusto žūties bylos, todėl jo mirties paslaptis vis dar lieka neįminta.
parengė Vytautė Jogailaitė
“Facebook” nuotraukos
2malleable