Sėkmės psichologija: 3 bruožai, skiriantys išskirtinius lyderius nuo vidutiniškų

Autoritarinių lyderių, kurių balsas biure buvo garsiausias, era pagaliau tampa praeitimi. Žinia, būti lyderiu nėra lengva. Šiandien lyderystė – tai ne tik strategija ir intelekto koeficientas. Per ilgai buvo manoma, kad laimi tas, kurio balsas garsiausias. Tačiau psichologai paneigė šį mitą. Organizacinės psichologijos tyrimai rodo, kad įgūdžiai, kurie tiksliausiai prognozuoja tikrąją lyderystės įtaką, yra labai žmogiški: emocinis intelektas, gabumai, nuolankumas ir gebėjimas susikurti psichologinį saugumą.

Šie bruožai lemia, ar žmonės jumis pasitiki, ar jie meta jums iššūkį ir galiausiai, ar jie dirba jums. Tai ne „minkštieji įgūdžiai“. Tai našumo daugikliai. Pasak „Forbes“, yra trys bruožai, kuriuos psichologija labiausiai sieja su vadovavimo sėkme.

Emocinis intelektas: įgūdis, kuris padeda talentui dirbti

Emocinis intelektas yra efektyvumo variklis – ir tie, kurie jį turi, gali atpažinti, reguliuoti ir veiksmingai reaguoti į emocijas – tiek savo, tiek kitų. Psichologijos eksperto Danielio Golemano darbas, padėjęs įdiegti emocinį intelektą į vadovavimo mokslą, aiškina, kad „vadovavimas yra ne dominavimas, o menas įtikinti žmones siekti bendro tikslo“ – įgūdis, pagrįstas emociniu suvokimu ir reguliavimu. Ir tyrimai tai patvirtina.

Lyderiai, turintys aukštą emocinį intelektą, kuria tvirtesnius santykius, geriau valdo konfliktus ir buria labiau įsitraukusias komandas, palikdami savo konkurentus nežinioje.

Nuolankumas: lyderystė, kuri skatina prisidėti

Dešimtmečius nuolankumas vadovavimo sluoksniuose buvo klaidingai laikomas silpnumu – ir tai nepagrįsta. Pasak Bafalo universiteto tyrėjo Bradley Owenso, tyrinėjančio nuolankią lyderystę, šią vadovavimo supergalią apibrėžia trys elgesio modeliai: gebėjimas pripažinti klaidas, pripažinti kitų stipriąsias puses ir išlaikyti gebėjimą mokytis. Šie elgesio modeliai tiesiogiai veikia komandų veiklą.

Žurnale „Academy of Management Journal“ paskelbtame tyrime nedviprasmiškai nustatyta, kad nuolankūs lyderiai sukuria saugią mokymosi aplinką, nes darbuotojai jaučiasi saugiai dalydamiesi idėjomis ir prisiimdami riziką. Kitaip tariant, nuolankumas nemažina galios ar autoriteto. Jis plečia erdvėje esantį intelektą. Harvardo lyderystės tyrėja Amy Edmondson pažymi, kad lyderiai, kurie turi drąsos pasakyti „aš galiu klysti“, priima geresnius sprendimus, nes žmonės labiau linkę jiems pasakyti skaudžias tiesas.

Psichologinis saugumas: drąsos kultūra

Jei emocinis intelektas reguliuoja, o nuolankumas skatina dalyvauti, tai psichologinis saugumas lemia, ar žmonės iš tikrųjų prabils. Vienas didžiausių pavojaus signalų lyderiui yra tada, kai jis baigia kalbėti ir kambaryje nutyla. O koks didžiausias pavojaus signalas? Kai žmonės, kurie anksčiau prabildavo, užduodavo klausimus ar ginčydavo idėjas, nustoja tai daryti.

Harvardo verslo mokyklos profesorė Amy Edmondson psichologinį saugumą apibrėžia kaip „įsitikinimą, kad žmogus nebus nubaustas ar pažemintas už idėjų, klausimų, rūpesčių ar klaidų išsakymą“. Kitaip tariant, kai jo nėra, žmonės tyli – net ir tada, kai mato artėjančias problemas. Štai kodėl komandos, pasižyminčios aukštu psichologiniu saugumu, nuolat lenkia kitas inovacijų, mokymosi ir finansinių rezultatų srityse. Kiekvieną dieną lyderiai nustato „klimato temperatūrą“ savo tonu, smalsumu ir tuo, kaip reaguoja, kai kas nors meta iššūkį idėjai.

Kodėl tai svarbu? Lyderystės ateitis priklauso ne nuo to, kas dominuoja patalpoje. Svarbu, kas ją stabilizuoja. Lyderiai, kurie derina emocinį intelektą, nuolankumą ir psichologinį saugumą, sukuria aplinką, kurioje žmonės mąsto aiškiau, atviriau meta iššūkį idėjoms ir greičiau sprendžia problemas. Kitaip tariant, jie ne tik valdo žmones. Jie atskleidžia jų potencialą.