sniegopilys.lt
Už ilgos formuluotės „nukentėjo pėsčiasis“ arba „įvyko dviejų automobilių susidūrimas“ dažnai slepiasi visa eilė natūralių veiksmų, nutikusių nukentėjusiajam. Taigi, per avariją pėsčiąjį nutrenkia ant kelio automobilis. Yra ir dar vienas labai svarbus rizikos veiksnys: jei vairuotojas būna 1,5 promilės neblaivus, tikimybė patekti į avariją išauga daugiau nei šimtą kartų.
Viena dažniausių eismo įvykių priežasčių yra vairavimas išgėrus
Įdomu tai, kad pirmasis mirtinas autoavarijos atvejis buvo oficialiai užregistruotas 1896 metais Didžiojoje Britanijoje. Tačiau saugaus eismo ekspertų bendruomenėje ne visi su automobiliais susiję atvejai laikomi traumomis. Pavyzdžiui, jei ant vairuotojo užkrito koks nors daiktas nuo stipraus vėjo, moksliškai tai būtų kvalifikuojama kaip „buko daikto smūgis“. Pagrindinis principas yra toks: nejuda transporto priemonė – nėra eismo įvykių.
Tuo tarpu visos traumos, gautos dėl avarijos, yra susijusios su transportu. Įsivaizduokite, kad Jungtinėse Valstijose per mažiau nei dvidešimt metų avarijos nusinešė dagiau nei 360 tūkst. žmonių gyvybių. Palyginimui: per šimtą metų visuose karuose, kuriuose dalyvavo Amerika, žuvo apie 300 tūkst. Žmonių.
Viena dažniausių eismo įvykių priežasčių yra vairavimas išgėrus. Vairuotojas, kurio kraujyje yra mažas alkoholio kiekis (iki 0,5 promilės), jau nesugeba teisingai orientuotis ir priimti sprendimų sudėtingoje eismo situacijoje. Esant 1 ppm, avarijos rizika padidėja 17-20 kartų.
Dažniausiai pėstieji yra partrenkiami įvairiomis aplinkybėmis. Tačiau tokių nelaimingų atsitikimų mechanizmas yra maždaug toks pat. Mažai kas įsivaizduoja, kas nutinka žmogui per tokius incidentus.
Susidūrimo su pėsčiuoju momentas dažniausiai skirstomas į kelias fazes. Pradinio smūgio metu (pirmoje fazėje) suaugęs žmogus dažniausiai susižaloja blauzdos kaulus, vaikas – kelius ir klubus. Ekspertai tyrimo metu turi nustatyti, kuri automobilio dalis sukėlė traumą. Kuo aukščiau buferis yra virš važiuojamosios dalies, tuo sunkesnis sužalojimas.
Tuo pačiu yra didelė tikimybė pervažiuoti pėsčiąjį
Vienoje iš konferencijų Čilės ekspertas didelius visureigius šia prasme pavadino itin pavojingais automobiliais. Kiek teisingas šis teiginys?
Akivaizdu, kad visureigis yra pavojingesnis pėstiesiems nei sedanas. Net jei žmogus skrenda virš automobilio, jis vis tiek turi galimybę išgyventi. O susidūrimo su visureigiu atveju tokia galimybė smarkiai sumažėja: spręskite patys, radiatoriaus grotelės yra maždaug kėbulo svorio centro lygyje arba virš jo. Tuo pačiu yra didelė tikimybė pervažiuoti pėsčiąjį. Todėl maža tikimybė išgyventi po tokio dalyko.
Sunkiausius sužalojimus pėsčiasis paprastai patiria užkritus ant variklio dangčio ir atsitrenkus į kelio dangą. Tada dažniausiai lūžta dubens kaulai, šonkauliai, stuburas, viršutinių galūnių kaulai, lūžta kaukolė, atsiranda vidaus organų plyšimai, kartu su vidiniu kraujavimu (kepenų, blužnies, inkstų, plaučių). Gydytojai tai vadina kombinuotu kelių kūno vietų sužalojimu.
Žodžiu, žmogus patiria maždaug tokias pačias traumas, kaip ir krisdamas iš aukščio. Ne be reikalo saugaus eismo ekspertai pateikia analogiją, paminėdami greičio apribojimų svarbą.
Kartais teismo medicinos ekspertų laukia sunkiausia užduotis. Pavyzdžiui, įvyko dvigubas susidūrimas su pėsčiuoju, tada reikia išsiaiškinti, kuris iš automobilių mirtinai sužalojo pėsčiąjį. Ne mažiau sudėtingas tyrimas yra susijęs su vairuotojo identifikavimu. Pasitaiko, kad tie, kurie avarijos metu buvo automobilyje, kaltina vieni kitus ar net žuvusįjį. Tada paskiriama visapusiška ekspertizė ir tiesa nustatoma pagal menkiausias smulkmenas. O teismo medicinos ekspertų užduotis – pagal sužalojimų pobūdį išsiaiškinti, kokias vietas keleivių salone užėmė žmonės.
Saugokite save ir savo artimuosius. Būkite atidūs kelyje.
„YouTube“ vaizdo įrašas
