Pavojingas įprotis ar būdas užmegzti ryšius: kodėl mėgstame apkalbinėti ir ar turėtume liautis?

Psichologai teigia, kad maždaug 60 proc. savo socialinio laiko praleidžiame kalbėdami apie kitus. Ekspertai mano, kad apkalbos klaidingai įgavo neigiamą atspalvį, nes jos taip pat atlieka ir teigiamas funkcijas. Ar tai tiesa? Išsiaiškinkime, rašo „Psychology Today“.

Padeda prisitaikyti prie pokyčių ir nenumatytų aplinkybių

Pasirodo, diskusijų metu galite susidaryti įvaizdį apie vos pažįstamą žmogų, kuris vėliau gali padėti užmegzti su juo santykius. Pavyzdžiui, jei išgirsite, kad kažkas jūsų grupėje dažnai meluoja ir jo melas buvo patvirtintas ne kartą, pasąmoningai būsite atsargesni. Taip pat manoma, kad gandai padeda nustatyti bendruomenės lyderį ir silpniausią, labiausiai pasekėją. Paprastai tariant, jie skatina kultūrinį mokymąsi – nuolatinį vidinį tobulėjimą, kuris padeda mums greitai prisitaikyti prie pokyčių ir nenumatytų aplinkybių.

Keista, bet apkalbos gali mus apsaugoti, įspėdamos apie galimas grėsmes. Pavyzdžiui, sužinome, kurių vietų neturėtume lankyti, apie naujas sukčiavimo schemas ir kitus svarbius faktus. Gandai taip pat gali pakeisti mūsų įpročius. Apsisukę ratu, jie grįžta prie šaltinio apversta forma, aiškiai paaiškindami, kodėl kita šalis mūsų nemėgsta.

Psichologai taip pat atrado, kad žmonės, kurie mėgsta apkalbas, greitai pagerina savo prefrontalinę žievę. Ši žievė yra atsakinga už planavimą, sprendimų priėmimą, savikontrolę, dėmesį ir logiką. Nuolatinis šių įgūdžių tobulinimas leidžia mums lengvai orientuotis sudėtingame socialiniame elgesyje – suprasti kažkieno veiksmų priežastis ir motyvus.

Bet ar apkalbos iš tiesų yra tokios naudingos, kaip mano ekspertai, ar jos iš tikrųjų turi daugiau trūkumų nei privalumų? Kodėl žmonės mėgsta apkalbinėti kitus ir ar svarbu atsikratyti šio įpročio.

Geriausias būdas užkariauti žmogaus simpatijas

Anot psichologų, žmonės apkalba dėl daugelio priežasčių. Tai mūsų prigimties ir elgesio dalis. Apkalbos paprastai padeda mums užmegzti ryšį su kitais. Dalijimasis žiniomis apie ką nors leidžia mums jaustis pasitikintiems vienas kitu. Tai yra tvirtų santykių pagrindas.

Apkalbos taip pat suteikia galimybę išreikšti emocijas. Jei pykstame ar pavydime kam nors, kalbėjimas apie tai padeda atsipalaiduoti ir pasijusti geriau. Tai taip pat leidžia mums pasijusti svarbiems, pavyzdžiui, dalijantis naujomis žiniomis. Žinojimas išskirtinių naujienų leidžia atrodyti šaunesniam ir protingesniam nei kiti. Ir, žinoma, gandai yra tiesiog įdomūs, kaip filmas. Žavi klausytis kitų žmonių istorijų.

Vis dėlto apkalbos yra geros, ar blogos? Pradėkime nuo teigiamų apkalbų įpročio aspektų. Naujausių įvykių aptarimas padeda užmegzti draugystę, mažina stresą, atskleidžia skirtingas žmonių puses, moko ryžtingumo, atpalaiduoja ir gyvenimą paverčia smagesniu. Senovėje tai netgi padėjo žmonėms išgyventi. Šią idėją pirmą kartą iškėlė evoliucijos psichologė Robin Dunbar, kuri pokalbius palygino su piršlybomis. Pasirodo, aptarimas su kitais ar svarbios informacijos perdavimas yra geriausias būdas užkariauti žmogaus simpatijas. Gandai atliko ne tik linksmą funkciją, bet ir teikė informaciją apie artėjančius plėšrūnus, uogų buvimo vietą ir saugių vietų buvimą. Jie taip pat prisidėjo prie stiprių socialinių grupių formavimosi.

Apkalbos taip pat gali būti naudojamos švietimo tikslais. Vertingos informacijos gavimas padeda orientuotis sudėtingoje socialinėje aplinkoje, išmokti neišsakytų taisyklių ir nustatyti elgesio normas socialinėse grupėse.

Svarbiausia vengti fanatizmo

Deja, apkalbos turi ir neigiamų pusių. Jos gali sugadinti reputaciją, sukelti ginčus, pasipiktinimą, patyčias, draugų praradimą, problemas darbe ar net ieškinius dėl šmeižto. Gandų, ypač melagingų ir nepatikrintų faktų, skleidimas mažina pasitikėjimą kitais.

Ar turėtumėte atsikratyti apkalbų įpročio? Sunku visiškai mesti, nes tai žmogaus prigimties dalis. Tačiau viskas priklauso nuo jūsų noro. Jums nereikia visiškai susilaikyti nuo kitų žmonių ar svarbių įvykių aptarimo. Svarbiausia vengti fanatizmo ir atviros agresijos pokalbio temos atžvilgiu.

Tačiau yra keletas sveikų apkalbų taisyklių. Stenkitės sakyti tik tiesą, neišgalvokite faktų. Geriau dalinkitės informacija apie save arba girkite kitus (kai tik įmanoma). Jei apkalbos jus vargina, turėtumėte pasikalbėti su psichologu. Svarbiausia rasti pusiausvyrą, kad niekam nepakenktumėte.

Kaip nustoti apkalbinėti? Jei nerimaujate dėl apkalbų ar girdėdami gandus iš kitų, psichologas gali padėti jums tai suprasti. Jo tikslas – padėti suprasti, kad nesate kalti. Apkalbos nebūtinai turi būti siejamos su kažkuo blogu, tačiau tai gali būti žalingas įprotis. Štai keli ekspertų patarimai, padėsiantys jums nuo jų atsiriboti:

Išmokite atskirti neigiamas apkalbas nuo kitų apkalbų. Jei jaučiate, kad kažkas neigiamai kalba apie kitus arba suprantate, kad tai, ką girdėjote, gali sugadinti kažkieno reputaciją, išsakykite komentarą arba tylėkite, bet nedalyvaukite diskusijoje.

Paklauskite savęs: kokia prasmė dalintis išgirsta informacija? Svarbu suprasti, ar pasijusite geriau, jei toliau plėtosite istoriją.

Išanalizuokite savo elgesį: kokios problemos slypi už jūsų noro apkalbinėti. Išsiaiškinkite: ar pavydite apkalbų objektui? Ar jus įžeidžia informacija, kurią apie jį girdėjote? Ar jie norėtų tokios šlovės savo artimiausiuose (ar ne tokiuose artimuose) ratuose?

Pasikalbėkite su apkalbinėtojais akis į akį

Nustatę problemą, imkitės veiksmų jai išspręsti. Pirmas variantas: pasikalbėkite su apkalbų objektu asmeniškai, jei tarp jūsų yra neišspręstas konfliktas. Antras variantas: pašalinkite apkalbų temą iš savo gyvenimo ir, kai tik panorėsite apie ką nors kalbėtis, prisiminkite teigiamus faktus iš savo gyvenimo.

Nustatykite laiko limitą. Pradėkite nuo mažų dalykų. Apkalbinėkite 5–10 minučių per dieną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo sunkių užduočių ar neigiamų minčių. Svarbu: nešvaistykite skirto laiko keliems žmonėms. Geriau tas minutes skirkite konkrečiai temai.

Jei nustojote apkalbinėti, bet vis tiek esate įtraukti į diskusijas, būkite tvirti. Aiškiai pasakykite kitam asmeniui, kad nenorite aptarinėti kitų žmonių už jų nugaros. Štai kaip tai padaryti nesukeliant rimto ginčo su draugais ar kolegomis:

Pasikalbėkite su apkalbinėtojais akis į akį. Aptarkite jų elgesio priežastį su kiekvienu asmeniu asmeniškai. Paaiškinkite jiems, kad jie gali dalytis nepatikrinta informacija ir taip pakenkti savo apkalbų objektui.

Pakeiskite temą. Jei nepavyksta susitarti draugiškai, nutraukite bet kokius bandymus apkalbinėti. Pavyzdžiui, pasakykite: „Nenoriu apie šį asmenį kalbėti neigiamai; pakalbėkime apie ką nors įdomesnio.“; „Man nepatogu apie jį kalbėti.“ Tai ne grubumas – tai asmeninių ribų gynimas.

Arba paklauskite tiesiai šviesiai: „Kodėl tiek daug kalbi apie šį žmogų?“

O jei negalite pakeisti temos, pasakykite, kad turite skubių reikalų, ir palikite žmogų vieną su savo mintimis. Tačiau atminkite, kad ne jūsų kaltė, jog aplinkiniai jus apkalba. Žmogaus prigimtis yra dalintis informacija tuo metu.