sniegopilys.lt
2003 metais paslaptingas žmogus slapyvardžiu „Puolęs angelas“ („Fallen Angel“) išsiuntė du laiškus, adresuotus Baltiesiems rūmams – oficialiai JAV prezidento rezidencijai. Ant vokų buvo buteliukų su ricino – vieno toksiškiausių gamtinių nuodų pasaulyje.
Tikėjosi reikalavimus išspręsti pagamintais nuodais
2003 metais JAV transporto departamentas paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad kasmet nuo 200 iki 500 žūčių keliuose įvyksta dėl pavargusių sunkvežimių vairuotojų kaltės. Siūlomi pakeitimai dėl vairuotojams leidžiamų vairuoti valandų skaičiaus. Buvo manoma, kad pakeitus susisiekimo taisykles kasmet būtų išvengta daugiau nei 1000 nelaimingų atsitikimų. Taip pat buvo įtraukta nemažai kitų nuostatų, visų pirma, vilkikų vairuotojai nebegalėjo važiuoti kelias dienas be poilsio. Daugelis vairuotojų buvo nepatenkinti šiais pokyčiais. Pagal naujas taisykles krovinių iškrovimo ir pakrovimo į automobilį laikas buvo įskaičiuojamas, kurį vairuotojas praleisdavo ir prie vairo. Kartais toks iškrovimas užtrukdavo kelias valandas ir gerokai sumažindavo vairuotojų uždarbį už laiką, praleistą kelyje.
2003 metais spalio 15 d. vokas su laišku buvo išsiųstas į Grinvilio, Pietų Karolinos pašto apdorojimo centrą. Šis laiškas buvo perduotas federalinėms institucijoms, nes jame nebuvo adreso ar pašto antspaudo. Ant voko buvo atspausdinta: „Atsargiai, ricino nuodai yra sandariame inde. Neatidarykite be tinkamos apsaugos“.
Voko viduje pareigūnai rado laišką ir mažą metalinį buteliuką. Jame buvo nedidelis kiekis ricino, o laiške buvo rašoma: „Susisiekimo departamentui. Esu autocisternų įmonės savininkas. Jei mano reikalavimas bus atmestas, gaminsiu riciną. Mano reikalavimas paprastas: 2004 metais sausio 4 d. įsigalioja nauji sunkvežimių priežiūros nuostatai, kurie vairuotojams suteikia tik 10 darbo valandų per dieną. Reikalauju atšaukti. Aš jus įspėjau. Puolęs angelas“.
Federaliniai tyrėjai pradėjo vykdyti teismo ekspertizę, tikėdamiesi rasti laišką išsiuntusio asmens DNR. Bet jokių pėdsakų nerasta. Tačiau nei vienam iš pašto darbuotojų nepasireiškė apsinuodijimo ricinu simptomų. Nepaisant to, paštas buvo uždarytas „detalesniam tyrimui“.
Nors dėl šio laiško niekas nenukentėjo, į šį reikalą buvo žiūrima rimtai. Valdžios atstovai suprato, kad laišką išsiuntęs asmuo ne tik žinojo, kaip gaminti riciną, bet ir sėkmingai jį užantspaudavo, išsiųsdamas paštu su rašytiniais reikalavimais. Kas atsitiks, jei jo reikalavimai bus ignoruojami? Laiškas nebuvo pažymėtas pašto antspaudu, todėl pareigūnai negalėjo nustatyti, iš kur jis atkeliavo. Federaliniai tyrėjai apklausė ir poligrafavo pašto darbuotojus, tačiau ryšio tarp jų ir laiško nustatyti nepavyko. Tyrėjai nuogąstavo, kad laiško autorius gali išpilti ricino į vandentiekį, jei nebus įvykdyti jo reikalavimai panaikinti naujas vežimo gabenimo sistemoje taisykles.
Galų gale valdžios institucijos priėjo prie išvados, kad laiškas su ricinu buvo tuščias grasinimas, nes nuodų kiekis, reikalingas bet kokiam vandens šaltiniui apnuodyti, negali būti pagamintas dideliais kiekiais ne specialioje laboratorijoje.
2003 metais lapkričio 6 d. pašto skyriuje Vašingtone buvo aptiktas kitas laiškas, „beveik identiškas pirmajam“. Šį kartą laiškas buvo skirtas Baltiesiems rūmams. Kaip ir pirmame laiške, voke taip pat buvo mažas buteliukas, pripildytas baltos miltelių pavidalo medžiagos. Bandymai patvirtino, kad „labai tikėtina“, jog milteliai yra ricinas. Laiške buvo rašoma: „Transporto departamentui. Jei iki 2004 metų sausio 4 d. nepakeisite darbo valandų, paversiu miestu vaiduokliu. Ant laiško pudros pavidalu yra ricinas. Geros dienos“.
Laiškas buvo išsiųstas 2003 metais spalio 17 d. Čatanugoje, Tenesyje, praėjus vos kelioms dienoms po pirmojo laiško išsiuntimo. Valdžia negalėjo paaiškinti, kodėl tiek ilgai užtruko, kol šis laiškas atkeliavo. Gavėjo adresas voko priekinėje pusėje buvo parašytas ranka, manoma, laiško autoriaus, kuris neteisingai įvedė pašto kodą.
Maždaug po savaitės FTB įspės visuomenę apie galimą apnuodijimo ricinu grėsmę. Iki 2004 metų vasario mėn. tyrėjai nusprendė nepranešti apie antrąjį laišką, kuris buvo laikomas apgaule ar „pirmojo laiško“ imitacija.
Apibūdino buvusią darbovietę kaip korumpuotą
2004 metais vasario 2 dieną Senato administracinių pastatų pašte buvo rasta baltų miltelių. Tyrimas patvirtino, kad miltelius daugiausia sudarė popieriaus dulkės su nedideliu kiekiu ricino.
Valdžios institucijos negalėjo susieti ricino poveikio, gauto 2004 metais vasario mėnesį su laiškais, gautais prieš kelis mėnesius, tačiau neatmetė, kad tai gali būti tam tikras ryšys. Siekdami tai išsiaiškinti, tyrėjai patikrino vienintelį rašysenos pavyzdį iš laiškų – antrojo laiško voką, kuris buvo adresuotas Baltiesiems rūmams.
„Ricinas nėra užkrečiamas, tai ne bakterija, ne grybelis, nesidaugina ir neplinta kaip gripas nuo žmogaus žmogui. Tai labiau psichologinė ataka, o ne reali grėsmė“, – sakė Kalifornijos universiteto profesorius dr. Taregas Bey.
Gali būti, kad valdžia tyčia sumenkino laiškų reikšmę, suprasdama, kad vargu ar jų autorius savo grasinimus įgyvendins praktiškai. Ir, tiesą sakant, nuo tos akimirkos daugiau laiškų negauta.
Praėjus kelioms savaitėms po antrojo laiško aptikimo, tyrėjai teigė kol kas neturintys įtariamųjų, tačiau toliau ieško įrodymų dėl kai kurių sunkvežimių vairuotojų. Jie taip pat sakė žurnalistams, kad jiems skambino keli žmonės, tarp jų žmonos ir draugės, kurios gali ką nors žinoti apie „Puolusio angelo“ veiklą. Įtariamųjų ratas susiaurėjo ir galiausiai tyrėjai sulaikė Danielį Somersoną.
Vyras gyveno Džeksonvilyje, Floridoje ir anksčiau dirbo sunkvežimio vairuotoju „Mail Contractors of America“ kompanijoje. Per tą laiką, kai buvo siunčiami laiškai, vyras išėjo iš darbo sunkvežimių įmonėje ir tapo politiniu aktyvistu prieš sunkvežimių pramonę, kurią savo „TruckingSolutions“ svetainėje jis atvirai apibūdino kaip „korumpuotą“.
Somersonas kritiškai vertino krovinių gabenimo pramonę apskritai, taip pat nepritarė naujoms taisyklėms, kurios, jo teigimu, „neišsprendė problemos“.
2003 metų spalį Danielis Somersonas buvo apklaustas FTB. Savo ankstesniame darbe jis gabeno paštą į objektą, kuriame buvo rastas pirmasis laiškas, netoli Grinvilo-Spartanburgo tarptautinio oro uosto. Tyrėjai nustatė, kad Somersonas pateikė keletą skundų prieš savo buvusią darbovietę, kuriuos Transporto departamentas nedelsiant atmetė.
Po to jis ir išėjo iš darbo bei įkūrė savo svetainę, kuri, pasak Somersono, tapo „asmeniniu kryžiaus žygiu prieš jo buvusį darbdavį ir jo verslo modelį“.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad pirmasis „Puolusio angelo“ laiškas buvo išsiųstas praėjus vos kelioms savaitėms po Somersono atleidimo. Jie tada pamanė, kad tai paprasčiausias atsitiktinumas.
Po kelių mėnesių Danielis Somersonas interviu pasakė:
„Neturiu su tuo nieko bendra, ir žinau, kad galiausiai būsiu išteisintas. Kalbant apie žalą, padarytą mano geram vardui, dar bus nustatyta“, – sakė Danielis Somersonas viename savo interviu.
Vėlesniais metais Somersonas ir toliau neigė bet kokį ryšį su „Puolusiu angelu“ ne tik interviu įvairiems leidiniams, bet ir savo interneto svetainėje.
Deja, pateikus kaltinimus, Somersono gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Jis išsiskyrė su žmona, negalėjo gauti darbo ir tapo bedarbiu nevykėliu. Jis persikėlė į nedidelį namą, kuriame gyveno vienas ir retai išeidavo į lauką.
Jo pavardė naujienų kanaluose vėl sušmėžavo 2011 metais, kai per buitinį kivirčą buvo rasta nužudyta jo tuometė draugė. Tačiau dėl žmogžudystės Danieliui Somersonui nebuvo pateikti kaltinimai.
Daugelis privačių tyrinėtojų atkreipė dėmesį, kad Somersonas galėjo būti susijęs su laiškais, tačiau mažai tikėtina, kad jis būtų galėjęs savarankiškai gaminti riciną be jokios patirties ir įrangos.
Tie patys milteliai buvo siųsti ir dviem JAV prezidentams
Kitas galimas įtariamasis buvo dar 2004 metų antroje pusėje, kai federalinės valdžios institucijos pradėjo nagrinėti galimą vyro, Steveno Aubrey vardu, dalyvavimą. Aubrey taip pat buvo sunkvežimio vairuotojas iš Ilinojaus.
Policija suėmė vyrą, 2016 metais nužudžius garsią Dalaso teisininkę Irą Tobolowsky.
68 metų Tobolowsky buvo rasta negyva 2016 metais gegužės 13 dieną, kai ugniagesiai užgesino gaisrą jos namuose Šiaurės Dalase. Stevenas Aubrey buvo apklaustas po nužudymo.
Atlikus kratą Aubrey namuose, buvo aptiktos didžiulės ginklų, sprogmenų ir cheminių medžiagų atsargos. Policija iškvietė išminuotojus, kad jie nukenksmintų ir susprogdintų medžiagas netoliese esančiame lauke, evakavusi dvidešimt namų rajone. Aubrey namuose policija taip pat rado cheminių medžiagų ir įrankių, reikalingų ricinui pagaminti. O tai buvo labai keista, nes atrodė, kad vyras neturėjo motyvo gaminti nuodus.
Aubrey žmona sakė pastebėjusi jo psichikos pablogėjimą 2003 metų gruodį, praėjus vos kelioms savaitėms po „Puolusio angelo“ laiškų išsiuntimo. Per šį laikotarpį Aubrey susidūrė su darbo vietų mažinimu dėl naujų pramonę reglamentuojančių įstatymų ir galbūt jautė, kad jam reikia ką nors padaryti.
2004 metų birželį dešiniojo sparno ekstremistas Michaelas Crookeris buvo suimtas Bostone, Masačiusetso valstijoje, po to, kai per kratą jo namuose pareigūnai aptiko namų laboratoriją, kurioje buvo ricinos sėklos, kurios anksčiau buvo naudojamos ricinui gaminti. Vėliau Crookerio svetainėje buvo rasta miltelių pavidalo ricino atsargos, kurios, kaip pranešama, buvo „pakankamai stiprios, kad nunuodytų šimtus žmonių“.
Laukdamas teismo, Crookeris prisipažino kaliniui gebantis sukurti riciną, o tada parašė laišką federaliniam prokurorui, atsakingam už jo bylą, grasindamas išsiųsti riciną paštu. Tačiau jis neigė siuntęs laiškus. Vėliau jis prisipažino esąs kaltas dėl neteisėto ricino laikymo ir 2011 metais buvo nuteistas kalėti 15 metų.
Tačiau po dvejų metų, 2013 metais balandžio mėnesį vokai buvo išsiųsti keliems pareigūnams Vašingtone, įskaitant senatorių Rogerį Wickerį ir prezidentą Baracką Obamą, iš nenustatyto asmens. Abiejuose laiškuose buvo ricino.
Tuo tarpu 2019 metais kanadietė Pascal Ferrier išsiuntė vokus su ricinu JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Teksaso teisėsaugai. Ji savo kaltės neprisipažino, o tyrimas tęsiamas.
Nepaisant to, kad praėjo beveik du dešimtmečiai nuo tada, kai teisėsauga gavo laiškų iš paslaptingojo „Puolusio angelo“, tyrėjams nepavyko nustatyti jų kilmės bei nusikaltėlio tapatybės. Dėl to ši byla iki šiol neišnagrinėta.
