sniegopilys.lt
Sasha Rausch yra patyrusi zoopsichologė, šunų ir kačių elgesio specialistė, tinklaraščio @how_to_be_meow autorė sutiko atsakyti į mūsų klausimus…
Šį kartą kalbėjomės su gyvūnų psichologe Sasha Rausch apie tai, ar katės laiko mus savo tėvais, ar jos gali atkeršyti ir kaip išmokti suprasti jų “kalbą”.
- Kaip katė suvokia žmogų: kaip šeimininką, draugą, tėvą, didelę katę, savo gaujos narį? Ar katės apskritai mėgsta savo šeimininkus?
- Nei katės, nei šunys neturi „šeimininko“ sąvokos. Jie save laiko labiau jaunesniais šeimos nariais nei pavaldiniais.
Jei su kate užmezgami geri santykiai, žmogus tampa autoritetu, į kurio nuomonę reikėtų atsižvelgti. Katės puikiai supranta, kas jas maitina, kas atsakingas už jų kraiko dėžučių vietą ir kas atsakingas už jų maudymą bei šukavimą. Tuomet žmogus joms atrodo labiau kaip tėvas, bet kitaip.
Jos supranta, kad žmogus nėra didelė, keista katė.
Kalbant apie meilę, ši sąvoka yra labai abstrakti ir sunkiai apibūdinama, kalbant apie kates. Tačiau įrodyta, kad katės prisiriša prie žmonių ir rodo meilės bei švelnumo signalus. Jos taip pat rodo tuos pačius meilės ir švelnumo ženklus viena kitai, kai palaiko artimus santykius.
Pavyzdžiui, kai katės lėtai mirksi, tai yra meilės prisipažinimas. Kailio laižymas yra socialus šukavimas ir meilės ženklas.
Jas traukia artimieji ir nori praleisti su jais laiką. O jei žmogus dingsta, katės dažnai patiria tokį patį sielvartą ir netekties jausmą kaip ir žmonės.
- Ar įmanoma išmokti suprasti kačių kalbą? Ar katės miauksėjimas skiriasi priklausomai nuo to, ką katė bando perduoti?
- Kačių kalba neapsiriboja vienmiauksėjimu. Tai visavertė kalba, daugiausia sudaryta iš daugybės kūno signalų. Katės ją naudoja bendraudamos, ir galima išmokti suprasti, pavyzdžiui, ar gyvūnas prašo dėmesio, ar, atvirkščiai, ramybės. Mes taip pat galime atsakyti šiais signalais, ir katė juos supras. Pavyzdžiui, galite jai mirksėti – ir ji supras, kad tai meilės pareiškimas.
Yra daugiau gestų, bet štai keli pavyzdžiai. Kai katė trinasi į mūsų kojas, tai yra viena iš meilės išraiškų. O kai katės laižosi, jos nori sumaišyti savo kvapą su mūsų, nes „mes esame šeima“. O jų snukiuose yra liaukų, kurias jos naudoja savo kvapui platinti.
Atsukdamos nugarą į žmogų, jos taip pat dalijasi savo kvapu, nes katės turi kvapo liaukas ant sėdmenų. Tai atpažinimo forma. Atsakydami galite tiesiog lengvai pakasyti katę.
Žiovavimas ne visada reiškia tai, prie ko esame įpratę. Kartais katės jį naudoja stresui numalšinti ar kam nors nuraminti. Pavyzdžiui, kai žmogus ginčijasi, katė žiovauja, kad sumažintų įtampą. Galite atsakyti žiovuliu, kad parodytumėte, jog nieko rimto nevyksta ir kad ji gali atsipalaiduoti.
Katės nosies galiuko laižymas yra standartinis signalas, kuris taip pat rodo įtampą. Pavyzdžiui, jei pakeliate katę ir ji laižo lūpas, geriausia ją paleisti, nes jai greičiausiai nepatogu.
Kai katė nepasitraukia, o nusisuka, ji mandagiai parodo, kad nesidomi kontaktu. Ji nenori konflikto ir prašo palikti ją ramybėje.
Šios kalbos mokėjimas stiprina ryšį tarp žmonių ir gyvūnų, nes katės vertina tai, kad yra suprantamos ir joms užjaučiama.
Kalbant apie miauksėjimą, jis taip pat skiriasi. Katės turi daug balsų, kuriuos naudoja skirtingose situacijose. Nuo nusivylimo ir nevilties miauksėjimo iki pasisveikinimų ir meilės išraiškų. Šios kategorijos yra gana universalios, tačiau kačių miaukimo dažnis skiriasi: vienos yra balsingesnės, kitos – ne. Pavyzdžiui, viena katė gali miaukti tik tada, kai lieka viena namuose ir jai nuobodu, o kita skleidžia garsus bet kokia proga. Svarbu stebėti savo katę, kad išmoktumėte atskirti šiuos garsus.
- Ar katės gali atkeršyti? Ir kodėl jos šlapinasi į šeimininko šlepetes po bausmės?
- Ne, katės negali atkeršyti. Kerštas yra socialinis konstruktas. Kad katė sąmoningai atkeršytų, ji turi suprasti neteisybės sąvoką ir pripažinti, kad kažkas su ja elgėsi neteisingai.
Ji taip pat turi būti išsiugdžiusi abstraktų mąstymą, kad galėtų planuoti kerštą. Tai pernelyg sudėtinga logikos grandinė katei, todėl viskas, ką laikome kerštu, yra mūsų interpretacija.
Tačiau katės gali demonstruoti nukreiptą agresiją. Kai gyvūnas patiria stresą, neigiamas emocijas ir susikaupusią įtampą tam tikroje situacijoje, jis gali prarasti kontrolę ir norėti šias emocijas kažkur išlieti. Tada katė gali kandžiotis, draskyti ar kitaip „daryti išdaigas“, bet ne tam, kad tyčia ką nors įskaudintų. Kalbant apie šlapimą, yra dvi problemos. Pirmoji – netinkamai suprojektuota kraiko dėžutė. Katės yra labai švarūs gyvūnai – joms taip pat nepatogu šlapintis ant kilimo, kaip ir žmogui.
Tačiau jei katei nepatinka kraiko dėžutė, ji vis tiek gali šlapintis netinkamoje vietoje.
Tam gali būti kelios priežastys: kraikas ar tinklelis rėžia katės letenas, katei nepatinka kraikas, jis yra nepatogioje vietoje, kraiko dėžutė yra per didelė arba per maža, nestabili arba nešvari. Visa tai verta patikrinti. Net jei katė jaučiasi nepatogiai, ji gali toliau naudotis kraiko dėžute, jei yra rami. Tačiau jei ji patiria stresą, ji neturės pakankamai psichinių jėgų susidoroti su nepatogia, nešvaria kraiko dėže ir gali šlapintis netinkamoje vietoje.
Antra problema – mūsų neetiškas elgesys. Kai glostome katę be jos sutikimo ar galbūt net ją baudžiame, ji gali šlapintis ant daiktų ar lovos – dažniausiai ant to, kas skleidžia stipriausią žmogaus kvapą. Ji sieja šį kvapą su nerimu – tai signalas, kad tuoj nutiks kažkas nemalonaus. Todėl katė jį uždengia savo kvapu, kad susidorotų su nerimu.
Šiuo atveju svarbu ne bausti katę, o užmegzti su ja kontaktą. Kuo labiau ji mūsų bijo, tuo dažniau mūsų vengs.
- Kaip galiu pasakyti, ar mano katė jaučiasi blogai? Ar mano katė gali būti prislėgta?
- Katės gali sirgti depresija, nerimu, kompulsiniu sutrikimu ir net dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu. Žmonėms skirti antidepresantai naudojami šioms ligoms gydyti, nes kačių ir žmonių smegenų ir nervų sistemos chemija yra panaši.
Jei palaikome gerus santykius su savo kate, galime pasakyti, ar ji jaučiasi blogai, ieškodami bet kokių neįprastų elgesio pokyčių: iš aktyvaus į pasyvų, iš pasyvaus į aktyvų.
Jaudulys – gyvūnas, lakstantis po butą, negalėdamas nusiraminti, mėtantis daiktus, kandžiojasi, siautėja ar elgiasi siaubingai – signalizuoja, kad katė jaučiasi blogai. Tokiu atveju pirmiausia turime išsiaiškinti, kodėl katė patiria stresą. Antra, turime išmokyti ją atsipalaidavimo pratimų. Štai keli pavyzdžiai.
Skanėstų paieška gali padėti susikaupti ir sumažinti stresą. Galite paslėpti skanėstus kambaryje arba išbarstyti juos ant grindų, kad jūsų augintinis galėtų juos surasti ir paimti.
Kramtymas ramina, todėl galite duoti savo augintiniui džiovintų sausgyslių ar kramtomųjų žaislų, pagamintų iš saugių medžiagų.
Gyvūnai dažnai atsipalaiduoja laižydami save, todėl galite naudoti specialius laižymo kilimėlius, ant kurių išspaudžiate šlapią maistą.
Kai kurie gyvūnai stresą malšina naikindami. Mes negalime jų sustabdyti, bet galime pasiūlyti teisėtas alternatyvas, pavyzdžiui, leisti jiems plėšyti dėžes, popieriaus ritinėlius ar kitus daiktus. Svarbiausia – užtikrinti, kad jūsų katė neėstų popieriaus.
Tačiau geriausia, žinoma, kad jūsų augintinį apžiūrėtų gyvūnų psichologas.
Priešinga situacija: katė niekuo nesidomi, tik guli ir ėda, nežaidžia, o jos akyse liūdesys. Tokią katę reikia įtraukti, suteikti jai naujų dirgiklių, kad ji susidomėtų ją supančiu pasauliu. Normalu, kad katė būtų smalsi, bet neįprasta, kad ji miegotų 20 valandų ir keliasi tik pavalgyti.
Katei labai svarbu gauti naujos informacijos ir patirties, kurios nėra butuose. Ir tam yra daug gudrybių. Pavyzdžiui, galite jai nupirkti lavinamųjų žaidimų ir galvosūkių. Suteikite joms galimybę pačioms priimti sprendimus: pasiūlykite dviejų rūšių maisto arba kelis skanėstus, kad jos galėtų pasirinkti, ko nori.
Kvapas yra pagrindinis būdas katėms tyrinėti pasaulį. Taigi, galite atsinešti saugių daiktų iš lauko – žolės, lapų, akmenų – ir leisti joms juos pauostyti prižiūrint. Galite atsinešti kvapų iš kažkieno kito namo arba kartu peržiūrėti maisto produktus iš parduotuvės, kad katė galėtų viską tyrinėti ir pauostyti. Ant langų galite įrengti ne tik tinklelį, bet ir nedidelį aptvarą, kad katė galėtų išeiti ant palangės, pauostyti orą ir pasižvalgyti lauke.
Taip pat gera idėja išmokyti jas triukų. Dauguma kačių į dresūrą reaguoja taip pat, kaip ir šunys.
– Kodėl katės pradeda bėgioti prieš ir po tualeto? Ir net naktį?
– Jos taip elgiasi naktį, nes yra naktiniai gyvūnai, ir laukinėje gamtoje joms normalu medžioti naktį. Štai kodėl net bute katė gali pabusti ir pradėti bėgioti iš nuobodulio.
Kalbant apie bėgiojimą prieš ir po tualeto, tai susiję su klajoklio nervu. Kai išmatos praeina per žarnyną, jos sužadina klajoklio nervą, ir katė patiria euforiją.
- Kodėl katės judina letenas ir murkia?
- Tai vadinama „pieno žingsniu“. Katės jį naudoja nuo gimimo: jos minko motinos pilvą, kad paskatintų pieno gamybą. Tuo tarpu suaugusios katės tai daro, kai jaučiasi labai laimingos ir patogiai, atsipalaidavusios ir ramios. Galbūt joms labai patinka audinio gabalas, pavyzdžiui, mėgstama antklodė, ir jos ją minko. Arba, atvirkščiai, katė gali taip nusiraminti, kai patiria stresą. Tas pats pasakytina ir apie murkimą: jos gali murkti, kai yra laimingos ir ramios, arba kai jaučia skausmą ir nerimą. Norėdami atskirti šiuos du dalykus, turite stebėti savo katę.
- Ar katės murkimas tikrai naudingas žmonėms? Ar katės gali pajusti savo šeimininko ligas?
- Nėra jokių patikimų mokslinių tyrimų, rodančių, kad katės murkimas teikia kokią nors fizinę naudą žmonėms. Tai tiesiog malonu, guodžia ir ramina, o katės tikrai gali ateiti mūsų paguosti, kai jaučiamės prislėgti.
Tačiau katės iš tiesų gali pajusti ligas. Dėl savo aštrios uoslės jos gali aptikti mūsų išskyrų ir prakaito kvapo pokyčius ir pajusti hormonų lygio padidėjimą. Kartais gyvūnai netgi gali pajusti infekciją anksčiau nei mes.
Jos taip pat puikiai jaučia mūsų elgesį, kai kažkas negerai. Jei mes kiekvieną dieną buvome atsikėlę ir staiga atsigulame, katė supranta, kad kažkas negerai.
Jos taip pat gali pasakyti, ar žmogus yra nusiminęs ar įsitempęs. Katės turi aštresnį regėjimą nei žmonės. Jos gerai pastebi net ir mažiausius mūsų judesius ir kada mes nervinamės. Labai sunku nuslėpti savo emocinę būseną nuo katės.
O jei mes nervinamės ir verkiame, tai katei irgi yra stresas. Jei didelis, stiprus tėvas kenčia, tai reiškia, kad atsitiko kažkas blogo, yra pavojus. Ir katė taip pat gali tapti nervinga. Labai dažnai katės iš savo šeimininkų perima depresiją ir nerimo sutrikimus.
- Kaip katė žino, kad grįžo jos šeimininkas? Kaip ji girdi iš gatvės ar prieangio?
- Katės turi neįtikėtiną klausą. Joms mūsų tyla yra nuolatinis zvimbimas. Jos gali girdėti net ir subtiliausius namų garsus. O kai liftas pajuda, katė gali pasakyti, kad jis artėja mūsų link. Pagal garsą katės gali atskirti žingsnius ir suprasti, kad pareina jų šeimininkas.
- Kodėl katės mėgsta uostyti pažastis, kojines? Vartytis prieskoniuose ar nešvariuose skalbiniuose?
- Tai nauji kvapai, kuriuos katės labai nori tyrinėti. Jos turi specialų organą ant gomurio, kuris aptinka feromonus. O pažastų ar dėvėtų drabužių kvapai yra gausūs feromonų. Apskritai bet koks kvapas suteikia daug informacijos. Jei tai nėra kažkas pavojingo ar nuodingo, galite leisti savo katei jį pauostyti.
- Ar tiesa, kad turėtumėte šerti savo katę tuo pačiu maistu kiekvieną dieną?
- Duoti katei tą patį sausą maistą visą jos gyvenimą ir niekada neduoti jai šlapio maisto ar skanėstų nėra labai gerai. Taip, katės turi žymiai mažiau skonio receptorių nei žmonės, tačiau nauji skoniai ir kvapai joms vis tiek yra nepaprastai svarbūs. Jau aptarėme galimybę, pavyzdžiui, duoti katei kelis skirtingus tos pačios linijos ėdalo produktus.
Tačiau svarbu laikytis griežto maitinimo grafiko: pavyzdžiui, sausą ėdalą ryte ir šlapią vakare, kiekvieną dieną.
Nerekomenduojama kačių šerti bet kuo nuo stalo. Pavyzdžiui, jos beveik neturi fermentų, kurie skaido angliavandenius, todėl makaronai ir košė katėms kenkia. Pienas taip pat kenkia suaugusioms katėms.
Tačiau retkarčiais galite joms duoti vištienos ar kitų gyvūninių baltymų. Svarbiausia, kad tai būtų mažas, lengvai virškinamas gabalėlis. Kaulai, net ir maži, draudžiami.
“YouTube” vaizdo įrašas
