Moteris, pakeitusi lytį, bet padariusi atvirkštinį perėjimą: „Turėjau būti dešimt metų vyras, kad priimčiau savo prigimtinį moteriškumą“

Transseksualų  lyties keitimas ne visada lemia harmoniją su savimi. Grįžimo prie ankstesnės lyties procesas vadinamas detransformacija arba atvirkštiniu perėjimu. 30 metų Kirai, kuri dešimt metų gyveno kaip translytis vyras, buvo atliktos dvi operacijos, tačiau nusprendė grįžti prie moteriškos lyties, rašoma „Afisha Daily“.

 

Pirmuosius santykius su mergina užmezgė būdama penkiolikos

2015 metais  JAV Nacionalinis translyčių lygybės centras atliko 28 tūkst.  translyčių žmonių apklausą, iš kurių 8 proc. nurodė pagrindinę  lytie keitimo priežastį – tėvų spaudimą. Ir tik 0,4 proc. respondentų savo sprendimą paaiškino tuo, kad lyties keitimas buvo ne jiems.

2018 metais Pasaulio translyčių asmenų sveikatos asociacijos  specialistų duomenimis,  0,3 proc. operuotų translyčių žmonių  po kiek laiko kreipiasi dėl atvirkštinės operacijos.

Kira gimė 1990 metais Novosibirske. Kilo krizė, nebuvo pinigų, trūko maisto, tėtis ir mama labai daug dirbo ir skyrė jai mažai laiko. „Mano tėvai yra geri, supratingi, tolerantiški, malonūs, protingi, jie suteikė man pasirinkimo laisvę ir gerbia asmeninę erdvę, tačiau man visada atrodė, kad jie manimi nelabai domisi“, – sakė mergina.

Anot jos, būdama penkerių su draugais žaidė žaidimą: „Aš esu mergaitė“, kuri netrukus kažkur nuėjo, o jos vietoje atsirado „Aš esu berniukas“.  Kirai patiko žaidimai su  besikaitaliojančiais vaidmenimis. Tiesa, ji nesakė, kad yra berniukas, bet sakė, kad ne mergaitė, o katė. Ir tada kilo mintis, kad nelabai ir supratusi, ką reiškia būti mergina, kaip elgtis, kalbėti, rengtis. Negana to, bendraamžiai penktoje klasėje ėmė stipriai tyčiotis iš jos, nes atrodė per daug berniokiškai, negraži ir nepritapo prie jų.  O būdama dešimties metų pirmą kartą pamatė straipsnį apie lyties keitimą ir nusprendė, kad užaugusi  taps labai turtinga, turės daug pinigų ir tikrai tai padarys. „Kai būdama vienuolikos metų turėjau galimybę leisti laiką internete, pradėjau ten bendrauti vyrišku vardu, apsimečiau 20-mečiu vaikinu ir flirtavau su merginomis. Tuo metu net nesupratau, kodėl taip darau“, – sakė Kira.

Pirmuosius santykius su mergina užmezgė būdama penkiolikos: „atliko vaikino vaidmenį“, bet susikivirčijus, partnerė lygino  ją su kitais vyrais. Ypač dėl jos gana moteriškos išvaizdos ir žemo ūgio, grasino išeiti ir susirasti „normalų vyrą“.

„Mes buvome kartu dvejus metus – ir tai tik dar labiau  kėlė sumaištį mano galvoje“, – teigė Kira. Bendravimas su draugais buvo gana sunkus: ji stengėsi  atrodyti ir naivi, ir maloni, tarsi keisdama teatrinius įvaizdžius. Tuomet Kiros požiūris buvo gana seksistinis, ir  ji niekaip netilpo į moteriško portreto rėmus, nors ir vilkėjo moteriškus drabužius, atitinkamai elgėsi. Bet tai tik varė depresiją ir neapykantą sau. Buvo smulkaus sudėjimo mergina, gana plačių klubų ir suprato, kad jos kūnas visai gražus, tačiau norėjo jį kam nors padovanoti ir kitą paimti sau.

Tą patį gyvenimo laikotarpį Kira net mėgino pakelti ranką prieš save, nes negalėjo žiūrėti į tą merginą veidrodyje.

„Kartą internete kažkas paklausė: „Gal tu esi transas?“. Turėjau tokių minčių, bet perskaičiau, kad „pasaulyje yra tik vienas iš 50 tūkstančių translyčių žmonių“ ir nusprendžiau, kad negaliu būti toks „retas“. Man buvo pateiktos nuorodos į straipsnius apie translyčius žmones ir jų forumus, ir buvau priblokšta: „Taip, tai apie mane“. Tuo laikotarpiu atsirado ir fizinė disforija, (translyčio asmens galimybė atrodyti pagal savo lytinę tapatybę. – Red.), todėl stengiausi susikurti savo vyrišką įvaizdį, nes tai man labai padėjo ir bendrauti. Supratau, kad mano įpročiai yra normalūs, nes jie yra normalūs vyrams“, – atvirauja Kira.

 

Seksologas komisijai pateikė stereotipinę „tobulo perėjimo“ istoriją

Būdama šešiolikos  metų mamai pasakė, kad yra ne mergaitė, o berniukas. Jos ilgai nuoširdžiai kalbėjosi ir  verkė. Po to mama nuramino Kirą ir pasakė, kad ką nors sugalvos. Tačiau tada ši problema  taip ir liko neišspręsta, kol pati Kira to nepadarė. Kitą kartą,  jau būdama aštuoniolikos, Kita pasakė mamai, kad eina į komisiją dėl galimybės pasikeisti lytį ir dokumentus. „Ir tada prasidėjo skandalai. Tėvai man šaukė: „Jei taip padarysi, tu būsi mirusi mums“. Ir kuo labiau jie mane spaudė ir šaukė, tuo labiau norėjau įrodyti, kad viskas rimta“, – sakė Kira.

Apie komisiją  mergina sužinojo translyčių žmonių forume. Kalbėjo su jos vadovu, genetiku ir kitais specialistais. Psichiatras paklausė, ar vidinis balsas patarė jai pakeisti lytį, ir supainiojo translyčius su transvestizmu. Atlikus tyrimus, psichologė padarė išvadą, kad  Kira yra dar nesubrendęs žmogus. Tai yra nepakankamai išsivystęs kaip žmogus, tačiau tai nepakeitė merginos nusistatymo. „Seksologas komisijai pateikė stereotipinę „tobulo perėjimo“ istoriją: kad draugauju su berniukais, nors apie tai net neklausė. Dėl to man buvo suteiktas leidimas tapti translyčiu. 2009 -aisiais pradėjau hormonų terapiją. Tai buvo  savotiškas lūžis ir sau pasakiau: „Maniau, kad viskas  praeis, o dabar aš vartoju hormonus, žiūrėk, aš tikras transseksualus vaikinas“. Hormonų terapija buvo atliekama pagal instrukcijas, rastas internete, nes tuo metu išmanantys gydytojai dirbo tik Maskvoje ir Sankt Peterburge.

„Būdama 19 metų užsiregistravau mastektomijos  operacijai (krūties pašalinimui. – Red.), o dieną prieš  tai  tėtis pradėjo įtikinėti, kad kai norėsiu turėti kūdikį, tada tokios galimybės nebus. Jis pasakė: „Tu  dabar pagimdyk, o mes užauginsime“.  Dėl lyties disforijos buvo baisu net įsivaizduoti save nėščią“, – tęsia moteris savo istoriją.

Po mastektomijos paaiškėjo, kad tėtis, taip kalbėdamas, tik tikėjosi, jog  duktė atšauks operaciją, bet jiems  iš tikrųjų anūko nereikėjo, jie neketino nieko auginti. „Aš vis dar negaliu jiems atleisti už šią apgaulę, nes tą akimirką man pavyko nugalėti save, rasti privalumų, susilaukus vaiko, o jau dvylika metų ši tema manęs nepaleidžia: aš ir noriu, ir nenoriu vaikų“, – sakė Kira.

Mergina neslepia, kad po operacijos  jai labai patiko iki euforijos žiūrėti į savo vyrišką krūtinę,  valandas stovėjo prieš veidrodį.

Po to išsirinko sau Sergejaus vardą ir pradėjo keisti dokumentus. Turėjo kreiptis į teismą, kur teisėjas bandė įtikinti, kad  ji turėtų pintis kasas, užsivilkti  suknelę ir būtų  tiesiog „graži mergina“.  Bet vienas draugas sutiko ateiti į teismą ir paliudyti, kurio paklausė: „Ar Sergejus sugebės skaldyti malkas?“.

Po to teisėjas išdavė leidimą keisti dokumentus. Kira tada jau turėjo plokščią krūtinę ir kalbėjo gana žemu ir dusliu balsu. Ir pamažu  ėmė pamiršti, kad dar taip neseniai buvo mergina.

„Būdama 22 metų man buvo atlikta antroji operacija – histerektomija (moterų lytinių organų pašalinimas. – Red.), kadangi prasidėjo problemos su kiaušidėmis. Ir po to kilo abejonių, kad esu šimtaprocentinis vyras. Po operacijos disforija atslūgo, nes pereinamojo laikotarpio pradžioje buvau labai moteriška dėl disforijos, nekenčiau visko moteriško savyje ir aplinkui. O kai buvo pašalinta gimda ir kiaušidės, man tai reiškė, kad aš nebe moteris ir niekam  daugiau nereikėjo nieko įrodinėti“, – sakė Kira.

Jos teigimu, po to ėmusi save  įvardinti kaip translytį asmenį (neturėdamas omenyje nei vyrų, nei moterų. – Red.), nes pastebėjusi, kad  jai taip pat patinka vyrai, nors anksčiau tai atrodė neįsivaizduojama. Ir  pati jautėsi vyru tik 60-70 proc. „Apėmė jausmas, kad tau ilgai skaudėjo, buvai persekiojamas, jauteisi nesaugus,  o paskui užsivilkai vyrišką lytį kaip metalinius šarvus ir tai tapo puiku. Ir tada aplink save pradedi kurti naują visuomenę. Bet ilgai būnant šiuose šarvuose, jie pradeda spausti ir trinti. Nenorėjau visiškai atsisakyti stereotipiškai moteriško įvaizdžio: drabužių, perdėtu charakterio švelnumu, interesu auginti vaikus, makiažu. Kalbant apie seksualumą, moters vaidmuo taip pat jaučiasi organiškesnis nei translyčių. Vyriška lytis man suteikė saugumo jausmą, tačiau po kurio laiko pasidarė ankšta“, – dalijasi Kira savo išgyvenimais.

 

Jautė didelį nusivylimą  dėl praleistų galimybių

Kira su savo antrąja puse susipažino 2014 metais. Sudarė oficialią santuoką, persikėlė į Žemutinį Naugardą ir ten nusipirko butą. Šeimoje nebuvo lyčių vaidmenų ir ribų. Bet Kira vis labiau juto moters socializacijos poreikį, nusprendusi tai kompensuoti šokiruojančiu pomėgiu. „Visi žinojo, kad esu vyras, bet kuriu moteriškus įvaizdžius. Mes nuvykome į „Cosplay“ festivalį, kuriame pamačiau gražių merginų, ir man kilo mintis, kad galėčiau atrodyti taip pat, bet negaliu. Tuo metu vienas mano pažįstamas translytis vaikinas pradėjo atvirkštinį perėjimą, ir pirmą kartą supratau, kad tai taip pat įmanoma, – pasakoja pašnekovė. – Aš verkiau savo antrajai pusei ant peties ir prisipažinau, kad galiu jaustis kaip mergina. Jaučiau didelį nusivylimą dėl praleistų galimybių. Man atrodė, kad sutuoktinę (taip pat translytis žmogus, iš vyro perėjusi į moterį. – Red.) pastačiau į nepatogią padėtį. Ji priprato prie manęs kaip vyro, o tada staiga sakau, kad esu moteris. Galiausiai psichoterapeutas man padėjo apsispręsti dėl nukrypimo – jis atskleidė, kad turiu lengvą ribinį asmenybės sutrikimą, ir kad šiame etape pats galiu sąmoningai pasirinkti man labiau tinkančią lytį“.

Anot jos, maždaug tuo pačiu laikotarpiu sutuoktinė priėmė save kaip translytį vyrą. Ir kai Kira pradėjo kalbėti apie atvirkštinį perėjimą, jis nusprendė taip pat pradėti transseksualų perėjimą. Tai yra pasiūlė tai padaryti kartu.

„Galvoju, kad mano translytiškumas galėjo turėti įtakos jo sprendimui. Jis iš mano pavyzdžio sužinojo  daug įdomaus. Aš jį pastūmėjau, bet ne tam, kad išsivystytų lyties disforija, o norėdama išspręsti šią problemą“, – sakė Kira.

Jos tvirtinimu, perėjimas atgal buvo daug lengvesnis, nes pradėjo dirbti su išvaizda be jokio įsikišimo. „Pincetu atsikračiau ūselių, nusidažiau plaukus šviesia spalva, pasidariau makiažą. Prieš daugiau nei mėnesį pradėjau atvirkštinę hormonų terapiją, kurią kontroliavo nuotoliniu būdu endokrinologas. Kadangi buvo pašalinti mano reprodukciniai organai,  nesigamino ir hormonai. Taip pat  buvo atliekama elektrolizė kas savaitę –  padedanti atsikratyti veido plaukų“, – aiškino Kira savo transformacijos ypatumus.

Kitas žingsnis vėlgi buvo gauti leidimą keisti dokumentus – kaip ir visiems transseksualiems žmonėms, nepriklausomai nuo perėjimo krypties. Vadinasi, reikia vėl pereiti komisiją. Kol kiti tai gali padaryti per vieną ar dvi dienas, visi translyčiai asmenys  sugaišta tam pusantrų ar  net dvejus metus. Bet Kira nenuleidžia rankų, nes įsitikinusi, kad labiau nori gyventi su moteriškais dokumentais.

„Mano krūtys auga nuo hormonų, matyt, jos nebuvo visiškai pašalintos. Kadangi jų forma nėra visiškai teisinga, todėl galvoju apie mažus silikoninius implantus. Daugiau nieko neplanuoju iš operacijų. Turiu privalumų: moteriškas veidas, žemas ūgis, platūs klubai, todėl aš lengvai „praeinu“ kaip moteris“, – teigė ji.

Anot jos, o jei vėl norėtų būti vyriška, tam nebereikės medicininio perėjimo. Užtenka trumpai nusikirpti ir  ji vėl bus vaikinas, nes hormonai padarė savo darbą. Žemo tembro balsas taip pat niekur nedingo.

 

Atsikratė seksistinių pažiūrų ir pagerino psichologinę sveikatą

„Neseniai buvau susitikusi su draugus, tiesiai pasakiau, kad gimiau mergina, dešimt metų gyvenau kaip vyras, o dabar noriu grįžti. Jie neteko žado, nes matė mane kaip barzdotą dėdę. Aš ilgai atidėliojau  prisipažinti  šį savo virsmą tėvams, bijojau, kad jie man pasakys „mes tau sakėme“, ir iš esmės jie buvo teisūs. Kai vis dėlto prisipažinau, ką ruošiuosi daryti, tėtis reagavo ramiai, bet mama buvo labiau nusiminusi“, – atvirauja moteris.

Anot jos, apgailestaujanti, kad iki pereinamojo laikotarpio neturėjo galimybės naudotis aukštos kokybės psichoterapija. „Galbūt, jei  būčiau turėjusi šią prieigą,  būtų nereikėję ir to perėjimo. Norėčiau turėti vaikų. Išgyvenu, kad  tiek daug plaukų  ant veido užaugo. Tuo pačiu perėjimas man davė daug, nes be perėjimo negalėjau tapti ta moterimi, kokia tapau dabar, – įsitikinusi Kira. – Kol buvau vyras, susitvarkiau  su savo seksistinėmis pažiūromis, pagerinau savo psichologinę sveikatą ir savigarbą. Man reikėjo būti vyru dešimt metų, kad galėčiau savyje priimti moteriškumą, nustoti spjaudytis ir keiktis“.

Gyvenimas yra vienas ir  moteris džiaugiasi, kad jai pavyko įgyti tokią skirtingą dviejų socialinių lyčių patirtį. Be to,  moteriai labai patinka  ir jos figūra bei raumenys. Nors ir neneigia nuėjusi šiek tiek toliau, nei turėtų, o dabar turi grįžti. Tai  labai brangiai kainavo ir  kankinamai  skaudėjo, bet  ne mirtina.

„Deja, nėra nė vieno patikimo būdo, galinčio patvirtinti, kad žmogui reikia  keisti savo lytį. Visada yra rizika, kad  gali tekti grįžti, kaip atsitiko mano atveju. Lygiai taip pat kaip neturėtumėme skubėti  nerti į baseiną  stačia galva arba atlikti abortą. Šis sprendimas taip pat gali būti neteisingas, priimtas dėl neurozių ar problemų. Bet kuriuo atveju kompetentingas psichoterapeutas labai padeda suprasti save, ir aš patarčiau pirmiausia su juo susisiekti, – patikino Kira.- Svarbiausia, nesigėdykite ir nesigėdykite savo patirties“.

Anot jos, pakeitę dokumentus su partneriu, vėl  ketina susituokti. Be to, planuoja įvaikinti vaiką.