Mokslininkai išsiaiškino, kaip žmonės elgiasi, stovėdami ilgose eilėse

Žmonių elgesio prekybos centruose stebėjimai padėjo mokslininkams prieiti prie išvados, kad pirkėjai pradeda elgtis neracionaliai ir skubėti, nes nesąmoningai nemėgsta stovėti paskutiniai eilėje, rašoma žurnale SSRN publikuotame straipsnyje.

Šie stebėjimai atskleidė keletą kurioziškų ir netikėtų dalykų

Izraelio mokslininkai įrodė, kad žmogus, greičiausiai, neturi įgimto „skaičiaus pojūčio“ ir nesugeba intuityviai atskirti didesnių žmonių grupių nuo mažesnių.

„Elgtis iracionaliai, stovint eilėje, yra visiška beprotybė, nes tai, kiek žmonių stovi už jūsų, neturi įtakos tam, kaip greitai vieną iš jų aplenksite. Tačiau ši psichikos ypatybė turi įtakos žmogaus elgesiui. Paprastai priešpaskutinis eilėje stovintis žmogus yra maždaug 20 proc. labiau patenkintas  nei paskutinis“, – sako  Harvardo universiteto (JAV) mokslininkas Ryanas Buellas.

Pastaraisiais metais psichologai ir daugelis kitų mokslininkų pradėjo aktyviai domėtis, kaip žmogus elgiasi kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, renkantis prekes parduotuvėje ir stovėdamas eilėje prie kasos. Šie stebėjimai atskleidė keletą kurioziškų ir netikėtų dalykų.

Pavyzdžiui, Izraelio mokslininkai praėjusiais metais išsiaiškino, kad žmonės eilių greitį sprendžia ne pagal žmonių ar jo turimų prekių skaičių, o pagal tai, kiek vietos jos užima ant juostos eilėje prieš kasą. Dėl to jie dažnai elgiasi neracionaliai, pasirenka „mažą“ eilę, kurioje yra daug smulkių prekių.

Mokslininkas Buellas ir jo kolegos atskleidė kitus neracionalaus elgesio parduotuvėse atvejus, stebėdami, kaip žmonės elgėsi eilėse prie prekybos centrų ir virtualioje erdvėje, kurias mokslininkai dirbtinai sukūrė apklausos svetainėje.

Buellas pabrėžė, kad tiek pirkėjai, tiek savanoriai nežinojo, kad juos stebi mokslininkai. Pavyzdžiui, antruoju atveju jie tikėjo, kad dalyvauja apklausoje, kuri turėjo trukti minutę, bet iš tikrųjų užsitęsė daug ilgiau.

Tokio keisto elgesio šaknys glūdi žmogaus psichologijoje

Savanoris, nuėjęs į mokslininkų sukurtą svetainę ir įvedęs slaptažodį bei prisijungimo duomenis, pateko į virtualią „eilę“, kurioje buvo rodoma jo padėtis ir laukimo laikas. Jei vartotojui nepatiko esama eilė, jis galėjo iš jos išeiti ir įvesti naują eilę, prarasdamas esamą poziciją.

Šie stebėjimai atskleidė keistą efektą – dažniausiai tai darė ne žmonės, kurie stovėjo ilgiausioje ar lėčiausioje eilėje, o tie, kurie buvo paskutiniai eilėje. Pavyzdžiui, iš 72 tokį sprendimą priėmusių parduotuvių pirkėjų 67 buvo paskutinėje vietoje, o likę 5 – priešpaskutinėje.

Tokie sprendimai daugeliu atvejų, kaip nustatė Harvardo universiteto psichologai, buvo neracionalūs – tokie žmonės prie kasos vidutiniškai praleisdavo 10 proc. daugiau laiko nei kantresni pirkėjai. Jei tarp klientų srautų buvo daugiau blaškymosi, tai yra bestovint vienoje eilėje, netikėtai pereidavo į kitą, prarasto laiko kiekis tapo dar reikšmingesnis.

Tokio keisto elgesio šaknys, kaip parodė pati apklausa, glūdi žmogaus psichologijoje. Tiek savanoriams, tiek pirkėjams nepatiko likti paskutiniais eilėje,  nes jų savivertė ir savijauta tokiais atvejais buvo daug žemesnė nei tada, kai jie buvo eilės viduryje.

Mokslininkų teigimu, savivaldybės, restoranai, parduotuvės ir kitos viešosios vietos, kuriose dažnai nusidriekia eilės, galėtų pasinaudoti jų išvadomis ir apsaugoti savo klientus nuo šio nemalonaus pojūčio, kuris leis aptarnauti daugiau žmonių ar uždirbti daugiau pelno.