Prieš kiek laiko britų tyrėjai atliko apklausą tarp tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikus, norėdami išsiaiškinti, kurių klasių moksleiviams jau galima pradėti kalbėti apie lytinį ugdymą ir auklėjimą. Dauguma atsakė, kad 7-8 klasėje, tačiau žinant šiuolaikinę jaunąją kartą, ne vienas iš gimdytojų pareiškė, kad lytiškai šviesti vaikus jau reikia pradėti nuo pirmos klasės.

Moko teisingai atpažinti seksualinio priekabiavimo požymius

Beje, pirmoji šalis pasaulyje, įvedusi privalomas lytinio ugdymo pamokas mokyklose, buvo Švedija. Ten mokymo disciplina „Seksualiniai ir asmeniniai santykiai“ tapo privaloma šalies mokyklose nuo 1955 metų. Tai yra jau 11–12 metų moksleiviai pradeda aptarinėti bendrą žmogaus anatomiją, jos sudėtį  ir funkcijas bei skirtumus tarp vyro ir moters.  Tuo tarpu 13-15 metų moksleiviams pravedami pokalbiai apie asmeninius ir intymius santykius tarp vyro ir moters. Panašaus pobūdžio aptarimai ir diskusijos įvyksta ne tik lytinio ugdymo, bet ir biologijos, religijos, istorijos, etikos, sociologijos, net  gimtosios literatūros pamokose.  O jau 16-19 metų paaugliai ir jaunuoliai konkrečiai supažindinami saugaus sekso temomis: kontracepcijos priemonėmis ir kaip išvengti ligų, perduodamų lytiniu keliu.

Tuo tarpu Danijoje „tik“ nuo 7 klasės lytinio švietimo pamokose pradedamos aptarinėti intymių santykių, seksualinių mažumų, tolerancijos, kontracepcijos priemonių temos ir patarimai. Pavyzdžiui, kaip elgtis, jei partneris nesinaudoja prezervatyvu lytinio akto metu. Taip pat daug kalbama per pamokas ir asmeninės higienos, menstruacijų, poliucijų temomis, „išmokstami“ genitalijų teisingi pavadinimai, taip pat kaip teisingai atpažinti seksualinio priekabiavimo požymius bei palaikyti tarpusavio pasitikėjimo kupinus santykius su tėvais.

Skandinavijos šalyse lytinio ugdymo pamokos labai įdomios, moksleiviai per jas nenuobodžiauja, nes mokytojai betarpiškai bendrauja su jais – pasisodina ir aiškina, kaip savo vaikams namuose.

Todėl per pamoką paaugliai elgiasi kaip suaugę – jaučiasi laisvai, nerausta, nekikena į saują. Žodžiu, jie sėdi lytinio ugdymo pamokose, tarsi tai būtų matematikos pamoka ir klauso bei priima kaip savaime suprantamą dalyką. Įdomiausia tai, kad pamokos pravedamos kaip nuotaikingi ir linksmi žaidimai. Pavyzdžiui, mokytoja atsistoja klasės viduryje ir klausia moksleivių: „Kaip manote, ar normalu zoofilija?“ (Seksas su gyvūnais – red.) Ir tie vaikai, kurie sako, kad tai -nenormalu, turi pereiti į vieną klasės pusę, o jei galvoja, kad normalu – į kitą klasės pusę. Bet iš vaikų, perėjusių į tą klasės pusę, galvojančių, kad zoofilija  –  normalu, niekas iš kitos grupės vaikų jų negėdino, nesijuokė ir nesityčiojo.

Jau pradinių klasių moksleivius supažindina su homoseksualizmo temomis

Japonijoje lytinio ugdymo pamokos  prasideda  3-4 klasių moksleiviams, kur vaikams pradedama aiškinti, kas yra menstruacijos ir ejakuliacija.

Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje prie lytinio švietimo temos nuspręsta prieiti kiek kitaip. Šioje šalyje pasirinktinai 14 pradinių mokyklų buvo įtrauktos ir dalyvauja vyriausybės programoje, supažindinančioje  pradinių klasių moksleivius su homoseksualizmo temomis.  Net buvo išleisti specialūs vadovėliai – pasakos, pavyzdžiui, pasakojančios apie tai, kaip princas atstūmė trijų princesių meilę ir įsimylėjo vienos iš jų brolį. Pasaka baigiasi dviejų jaunų vyrų vedybomis. Ir kaip jie ilgai ir laimingai gyveno.

Lytinio ugdymo pamokose nerūksta ir įvairių žaidimų. Pavyzdžiui, žaisdami žaidimą „Vakarėlyje“, išsirenka ir susipažįsta su patinkančiu „sekso partneriu“ ar partnere  ir aptaria iš anksto su juo (ja) saugaus sekso privalumus.

Tuo tarpu Rytų Europos šalių mokyklose dėstomos lytinio ugdymo disciplinos mokyklose greičiau imituojamos nei naudingos. Iš tikrųjų, nėra kam ir mokyti moksleivių, nes pedagogai tam reikalui nėra nei pasiruošę, nei ruošiami.

Anot tyrėjų, vaikams reikia nuo mažumės aiškinti, kodėl tėtis ir mama nori pabūti dviese, užsidarius miegamajame. Tada ir paūgėję vaikai ims suprasti, kad intymūs ryšiai tarp vyro ir moters, neatsiejami nuo meilės ir šeimos. Tada ir lytiniai santykiai jiems bus kaip ypatinga jausmų išraiška kitam, artimam žmogui – sekso partneriui ar partnerei. Tai bus  tarsi ir savaime suprantamas,   natūralus ir galutinis vaikų lytinio ugdymo tikslas: dar būdami vaikais supras, kas yra vyro ir moters draugystė, artimi santykiai, šeima ir santuokinio gyvenimo laimė.

Dauguma tėvų apskritai nekalba su savo vaikais lytinio gyvenimo temomis  

Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad tik nedaug tėvų sugeba teisingai organizuoti lytinį auklėjimą šeimoje. Bet didesnė dauguma amerikiečių moksleivių semiasi sekso žinių iš savo draugų ir interneto. Be to, per tyrimą paaiškėjo, kad 77 proc. suaugusių amerikiečių palaiko idėją įvesti mokyklose lytinio ugdymo discipliną ir 5 proc. tėvų draustų savo vaikams lankyti tokias pamokas.

Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atlikti. Todėl galima tik spėlioti, ar tėvai norėtų, kad su jų vaikais intymiomis temomis kalbėtų kiti – svetimi ar pašaliniai žmonės. Nes ko gero daug kas galvoja, kad tokiomis subtiliomis temomis turėtų būti kalbama tik šeimoje tarp keturių sienų – užsidarius ir kad niekas negirdėtų. Bet greičiausiai dauguma tėvų apskritai nekalba su savo vaikais lytinio gyvenimo temomis. Pradžioje atrodo, kad dar per anksti kalbėtis su jais apie tai, paskui negali atrasti tinkamo laiko, dar vėliau paprasčiausiai varžosi apie tai ir palieka viską likimo valiai.

Kai aš buvau paauglė, tėvai man taip pat nieko neaiškino apie seksą. Užtat mokykloje turėjome nuostabią klasės auklėtoją, sugebėjusią įtikinti, kad mums, besimokantiems šeštoje klasėje, tai turėtų būti įdomu ir ėmė kviesti į mokyklą ginekologę, kitus specialistus ir rengti atskirus užsiėmimus berniukams ir mergaitėms. Mums, 6 klasės moksleivėms, tokie pokalbiai buvo labai įdomūs. Būtent tada aš ir sužinojau, ką reiškia „kritinės dienos“ ir ką reikia daryti, prasidėjus mėnesinėms . Todėl vėliau įvykus šiems fiziologiniams pokyčiams, manęs neišgąsdino.

Įdomu tai, kad kai kurios mano bendraamžės iš kitų klasių, nieko negirdėjusios apie lytinį švietimą, vos baigusios vidurinę mokyklą ištekėjo ir tapo mamomis arba jau ruošėsi tam, bet nesukūrė šeimos. O štai mano bendraklasiai, ir praėjus 5 metams dar neturėjo šeimų, nes toliau mokėsi, studijavo aukštosiose mokyklose ir svajojo apie karjerą.

Vytautė Jogailaitė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą