
Svogūnai, sviestas, jautiena, pomidorai, žmogaus placenta, prieskoniai, pienas – tai lazanijos ingredientai. Nieko nesupainiojome – toks receptas egzistuoja. Pats laikas sužinoti, kodėl žmonės valgo savo organus ir ar jau laikas rikiuotis į eilę šviežiai placentai.
Savo struktūra šiek tiek panaši į kepenis
Placenta yra vienintelis laikinas žmogaus organas, būtinas nėštumui. Po gimdymo placenta atskiriama ir paprastai lieka gimdymo namuose. Tačiau tai nėra būtina. Pirma, ji vis dažniau parsinešama namo. Antra, moterys, gimdančios namuose, gali su placenta daryti ką nori. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, daugelis žmonių nori ją valgyti (ir ne tik moterys).
Placenta savo struktūra šiek tiek panaši į kepenis ir yra valgoma labai panašiai. Sakoma, kad šie du organai taip pat turi panašų skonį. Mes nežinome, kiek teisingi organų pyragų ir kotletų receptai, ar kas nors bandė juos pasigaminti, nors tokių istorijų internete sklando. Šioje temoje absurdo pakanka, todėl sunku atskirti netikras naujienas ir pasityčiojimą nuo tikros patirties ir tikrų placentos sausainių su kokosų aliejumi pavyzdžių, rašo bbc.com straipsnyje „ Why do people eat placentas?“.
Buvo net moterų, kurios gamino kokteilius iš žalios placentos, nes būtent tokia forma ji turėtų suteikti motinos organizmui maksimalų maistinių medžiagų kiekį.
Dažniausiai viešai apie placentą kalba tos įžymybės, kurios išdžiovino savo placentą, supakavo ją į kapsules ir suvalgė. Šį požiūrį propaguoja Kim Kardashian, Alicia Silverstone ir keliolika kitų pasaulio įžymybių.
Taip, placenta gaminama į tabletes. Tam ji išvaloma ir nuplaunama, pašalinamos membranos, išdžiovinama dehidratoriuje, susmulkinama ir supakuojama į želatinos kapsules kaip ir kiti vaistai. Tai daro iniciatyvios dulos (asistentės, kurios priima gimdymus namuose) arba akušerės, kurios lydi gimdymus namuose. Abi turi fizinį gebėjimą paimti placentą ir greitai ją išsiųsti perdirbti. Juk ji greitai genda.
Iš principo visą procesą galima atlikti savarankiškai, įsigijus tuščias želatinos kapsules (be problemų) ir išdžiovinus placentą įprastoje orkaitėje. Išsamų receptą galima rasti dulų, kurios tai daro, tinklaraščiuose. Rašoma, kad pakavimo kaina prasideda nuo beveik 100 Eurų (tačiau viskas priklauso nuo individualių doulos įkainių). Galite pasirinkti pigesnį variantą: užsisakyti placentos tinktūros ir gauti dovanų virkštelės amuletą.
Tiki stebuklingomis galiomis
Placenta yra atsakinga už maistinių medžiagų pernešimą iš motinos į vaisių, atliekų šalinimą ir vaisiaus apsaugą nuo tam tikrų infekcijų (nors daugelis jų prasiskverbia pro placentos barjerą). Placenta taip pat atskiria kraujotaką tarp nėščiosios ir vaisiaus.
Placentoje yra hormonų, vitaminų, fermentų ir kraujo. Todėl daugelis nusprendžia, kad placentos nereikėtų atiduoti, o verčiau panaudoti motinos ir kūdikio labui. Žmonės, kurie brangina placentą, į ją žiūri emociškai, įkvepia jai ypatingos energijos ir tiki stebuklingomis galiomis, kurios gali neturėti nieko bendra su jos sudėtimi.
Placenta yra nuostabi dovana, magiškas organas, suteikiantis vaisiui gimdoje apsaugą, kvėpavimą ir mitybą. Jei kūdikiui kažko trūksta vystymuisi, pati placenta tai paims iš motinos kūno; net jei mama badauja, kūdikis nenukenčia. Placenta, jo natūralus angelas sargas, rūpinasi juo ir jo sveikata!
Be to, tikima, kad placenta padeda atkurti hemoglobino kiekį kraujyje po kraujo netekimo. Taip pat suteikia vitaminų ir hormonų dozę, kuri skatina tinkamą laktaciją (motinos pieno gamybą). Dėl savo hormoninių savybių manoma, kad placenta gydo ir užkerta kelią pogimdyminei depresijai bei sukuria ypatingą ryšį tarp motinos ir vaiko. Teoriškai tai veikia ir tėvams, ir kitiems šeimos nariams: placentos valgymas turėtų suartinti visus ir sukelti švelnius jausmus naujagimiui.
Su placenta susiformavo daug ritualų. Placenta iš gimdymo namų paimama ir palaidojama švarioje vietoje: paimama ir palaidojama miške arba, kraštutiniais atvejais, bent jau miesto parke.
Placenta laidojama gėlių vazonuose, kuriuose vėliau sodinami medžiai, specialiai tam, kad juos augintų ir atiduotų vaikui. Placenta perrišama sunkiu svoriu ir siunčiama į jūros ar upės dugną, nes taip ir turėtų būti.
Placentos atspaudai daromi ant popieriaus, vadinamo „Gyvybės medžiu“, ir pakabinami rėmelyje ant sienos.
Tai audinys, kuriame yra vaisiaus DNR
Po gimdymo namuose organo galima ir visai neišmesti: jis dedamas į atskirą krepšelį, paliekamas mumifikuotis ir pats nukristi – tai vadinama „lotoso gimdymu“.
Kai negali nuspręsti, ką su juo daryti, laikinai jį laiko šaldiklyje, kur jis laukia sprendimo kartu su koldūnais ir šaldytomis mėlynėmis.
Taigi, keptos placentos vakarienė nėra vienintelis variantas, nors jis ir vienas keisčiausių, nes mes paprastai nevalgome žmonių ar jų dalių (nebent skaičiuotume mūsų įprotį kramtyti nagus).
Techniškai placenta nėra motinos, o kūdikio dalis. Tai audinys, kuriame yra vaisiaus DNR. Jos ląstelės turi tas pačias chromosomas kaip ir kūdikis, viena pusė jų yra motinos, kita pusė – tėvo. Taigi, placentos valgymas nėra tas pats, kas dalies savęs valgymas. Kiekvienas nusistato savo ribas, bet placentos valgymas primena kanibalizmą.
2015 metais JAV Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai išanalizavo 49 straipsnius apie placentofagiją (mokslinį placentos valgymo terminą), paskelbtus nuo 1950 iki 2014 metų. Jie padarė išvadą: „Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas placentos vartojimas siekiant palengvinti gimdos susitraukimus, atkurti normalų estrogenų ciklą ir skatinti pieno gamybą, nėra galutiniai.“
Iš tiesų, placentoje yra hormonų ir geležies. Tačiau niekas tiksliai nežino, kiek jos liks po apdorojimo – užšaldymo ar džiovinimo. Placenta paprastai džiovinama žemoje temperatūroje, kad išsaugotų visas naudingas medžiagas. Tačiau išlieka ir kenksmingų medžiagų. Placenta nėra sterili – ji veikia kaip apsauginis barjeras vaisiui ir, be naudingų komponentų, kaupia kenksmingus, tokius kaip gyvsidabris, švinas ir kadmis. Joje gyvena bakterijos, kurios, patekusios į motinos pieną, gali sukelti infekcijas net naujagimiams, todėl gydytojai nerekomenduoja valgyti placentos.
Suvalgiusios placentos, jaučia nuotaikos pagerėjimą
Tyrėjai taip pat paneigė mitą, kad placentafagija yra sena tradicija, egzistavusi visose visuomenėse. Išanalizavus 179 kultūrų tradicijas, nustatyta, kad tik trys naudojo placentą ritualams. Daugelis placentos naudojimo šalininkų mėgsta cituoti kinų tradicinę mediciną, kur žinomi džiovinti placentos milteliai. Tačiau šiems tradiciniams metodams taip pat trūksta veiksmingumo ar pagrįstumo įrodymų.
Kai kurias teorijas apie placentos naudą skausmo malšinimui ir motinos bei naujagimio ryšiui šiek tiek patvirtino tyrimai su žiurkėmis, tačiau mokslininkai padarė išvadą, kad žmonių atveju situacija yra daug sudėtingesnė, todėl placentafagija mums nepadės ir nepagerins pieno gamybos. Vienintelis 1954 metais atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas placentos poveikis laktacijai, neatitinka mokslinio pagrįstumo kriterijų: jame buvo per mažai dalyvių ir nebuvo atsižvelgta į svarbius objektyvius veiksnius.
Gyvūnai ėda savo placentą, nes tai būtina atšiauriomis sąlygomis, kuriomis jie gyvena. Jiems nuolat trūksta maisto, ypač nėščioms patelėms: jos fiziškai negali persekioti grobio ar pasiekti skaniausių lapų. Žmonėms, ypač šiuolaikiniams, daug lengviau subalansuotai maitintis viso nėštumo metu ir susikurti sveiką mitybą pogimdyminiam laikotarpiui, nei bandyti kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą ir kraujo netekimą abejotinais metodais.
Internete gausu istorijų apie moteris, kurios po pirmojo gimdymo patyrė pogimdyminę depresiją, o po antrojo gimdymo prarijo placentą ir nepranešė apie jokius neigiamus simptomus. Tyrimas parodė, kad dauguma šių moterų pačios diagnozavo pogimdyminę depresiją.
Teiginiai, kad moterys jaučiasi geriau suvalgiusios placentos, nebuvo patvirtinti. Tačiau apklausos rodo, kad moterys, suvalgiusios placentos, jaučia nuotaikos pagerėjimą. Žinoma, to negalima išmatuoti ar patikrinti, ir niekas negali pasakyti, ar tai specialios medžiagos, ar suvokimas, kad moteris daro kažką „naudingo“. Be to, tokias apklausas atliko organizacijos, gaminančios placentos produktus – pavyzdžiui, tas kapsules.
Tendencija link visko, kas natūralu, kartais įgauna keistų formų, ir placentafagija yra vienas iš tokių pavyzdžių. Kai jums žadamas stebuklingas vieno produkto poveikis, pagalvokite apie tai, kas jame yra, ir ar verta eksperimentuoti su savimi. Juk jei manote, kad pasaulis eina iš proto, galite būti teisūs.
Pasidalykite savo pastebėjimais komentaruose apie tai, kas vyksta aplink jus ir ką norėtumėte sužinoti.
sniegopilys.lt




