Kodėl trečiajame dešimtmetyje Anglijoje vaikai dažnai būdavo laikomi „vištų“ narvuose?

Pradedant 1930-aisiais Anglijoje ir JAV buvo populiaru dėti kūdikius į tokius narvus namo išorėje.

Tose nuotraukose vaikai  užfiksuoti arba verkiantys, arba labai išsigandę. Tokia „rūpestingų“ tėvų iniciatyva jiems aiškiai nepatiko. Kodėl tokie narvai buvo populiarūs ir kuo vadovavosi tėvai, uždarydami savo mažylius?

Grynas oras „būtinas kraujo atnaujinimui ir valymui“

Idėja, kad vaiką reikia „vėdinti“, atsirado XIX amžiaus pabaigoje. Lutheris Emmettas Holtas buvo amerikiečių pediatras ir autorius, 1894 metais parašė knygą „Vaikų priežiūra ir maitinimas“.  Dr. Emmettas Holtas, dirbdamas Rokfelerio fonde, išleido knygą „Rūpinimasis vaikais ir jų jausmais“.

Viena iš Holto rekomendacijų buvo: „vėdinimas“. Gydytojas rašė, kad grynas oras „būtinas kraujo atnaujinimui ir valymui“, taip pat būtinas sveikatai ir augimui, kaip ir geras maistas“.

Dr. Holtas taip pat tvirtino, kad grynas oras ir saulės šviesa yra būtini vaiko vystymuisi. Vaiko oda turi kvėpuoti ir priprasti prie išorinės aplinkos. Be to, grūdina vaikus, ugdo jų imunitetą.

Gydytojas patarė kūdikį rengti „gobtuvu ir lengvu paltuku, kaip į gatvę“, o vaikas turėtų gulėti lopšyje ar vežimėlyje plačiai atidarytais langais.

Bet  kaip konkrečiai „vėdinti“ vaikus, gydytojas nesiūlė jokių konstrukcijų. Be to, Londone ne kiekviename gyvenamajame name buvo įrengti balkonai.

Įvairiais šaltiniais, pirmoji Holto idėjas ėmėsi įgyvendinti būsimo JAV prezidento Franklino Roosevelto žmona Eleonora.

Jos iniciatyva, netrukus po pirmojo vaiko gimimo 1906 metais  21 metų mergina nusipirko vielinį vištų narvą, pakabino jį ant savo Niujorko namų lango ir uždarė jame savo kūdikį.

Vištoms skirtas narvas buvo įrengtas šiaurinėje pusėje, kur visada buvo šalta ir tamsu. Vaikas vis rėkė ir verkė. Motina nereagavo, kol įsikišo kaimynė. Ji net pagrasino ją skųsti socialinėms tarnyboms.

Rekomendavo tokius „vaikų balkonus“ numatyti statant naujus pastatus

„Man tai buvo šokas, maniau, kad  mano labai moderni idėja ir ji prigis“, –  rašė atsiminimuose Eleonora Roosevelt. Tačiau ji buvo ne vienintelė dr. Holto pasekėja. Panašūs narvai ėmė vis dažniau atsirasti JAV.

Kol 1922 metais amerikietė Emma Reid užregistravo „kūdikio narvelio“ patentą. Projekto logika tokia, kad vaikas būtų gryname ore, bet ne sausakimšoje miesto gatvėje.

Iki to laiko amerikiečiai su šia idėja jau buvo pakankamai pažaidę ir patento parduoti nepavyko. Užtat 1930 metais Jungtinėje karalystėje prasidėjo tikras bumas! Labai išpopuliarėjo tokie narveliai vaikams.

1935 metais Karališkasis britų architektų institutas rekomendavo tokius „vaikų balkonus“ numatyti statant naujus pastatus.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šios praktikos buvo atsisakyta dėl bombardavimo.

Tačiau 1953 metais Anglija grįžo prie idėjos ir netgi išleido reklaminį lankstinuką. Tačiau paprasti britai nebebuvo linkę  realizuoti abejotinas idėjas. Viena iš priežasčių  – greitas automobilių plitimas. Išeina, kad oras gatvėse, priešais namą, tapo akivaizdžiai nenaudingas vaikų organizmams.

Commons Wikimedia nuotraukos