Kas yra diskriminacija dėl amžiaus arba kodėl moterys slepia savo amžių?

Gyvuoja nuostata, kad 20 metų mergina vis dar per jauna karjerai ir a priori nepatyrusi,  25–30 metų – nėra paaukštinama, nes gali bet kada išeiti motinystės atostogų, o būdama 40 metų, jau užsimena  apie artėjančią senatvę ir taip toliau. Žodžiu, bet kuriame amžiuje moteris gali susidurti su diskriminacija vien dėl nugyventų ar dar nenugyventų metų, rašo „Psychology Today“.

Buvo sunkiausia psichologiškai

Remiantis 2006–2007 metais Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa, paklausus „Ar su jumis kada nors buvo elgiamasi nesąžiningai?“, 43 proc. respondenčių teigė patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Šio tipo diskriminacija lenkė visas kitas! 27 proc. respondenčių teigė  patyrę diskriminaciją dėl lyties, 11 proc. – dėl rasės ir tik 6 proc. apklausos dalyvių patyrė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.

Visos Europos sociologiniame tyrime amžiaus diskriminacija taip pat užėmė pirmąją vietą: 35proc.  respondentų buvo įžeisti dėl savo amžiaus. Socialiniuose tinkluose susibūrė net žmonių grupės, patiriančios diskriminaciją dėl amžiaus.

„Mano viršininkas pokalbio metu nuoširdžiai pasakė, kad nenori samdyti studentų ar universitetų absolventų, nes jaunos moterys yra paviršutiniškesnės, neturinčios patirties ir nenuspėjamos. Jaučiausi antrarūše piliete ir galvojau: jei jie neįdarbins žmogaus be patirties, tai kaip aš ją įgysiu? Turėjau įtikinti jį mane įdarbinti, sutikdama su mažiau palankiomis darbo sąlygomis, o tada įdėdama daugiau pastangų į darbą ir įrodydama, kad nesu tokia. Dabar suprantu, kad tai buvo gudrybė ir manipuliacija. Turėjau visišką teisę nedelsdama pradėti gauti „nusipelnytas“ darbo sąlygas ir atlyginimą tik po pusantrų metų, kai atidaviau viską įmonės labui. Įrodyti, kad nesu tokia, kad esu verta šio darbo, buvo sunkiausia psichologiškai. Dabar labai pykstu ant to žmogaus ir ant savęs“, – pasidalijo savo karčia patirtimi viena grupės dalyvė.

„Patyriau diskriminaciją dėl amžiaus, kai pasikeitė skyriaus vadovas. Man buvo pasakyta, kad jaunesnė moteris turėtų būti jo sekretore ir kad turėčiau ieškotis kito darbo. Buvo įžeidu tai girdėti: būdama 42 metų atrodau gerai, puikiai susitvarkiau su savo pareigomis, turiu didelę darbo biure patirtį. Tai buvo šokas! Ką mano amžius ir darbas turi bendro su tuo?“, – parašė kita grupės dalyvė.

Taip, yra objektyvių amžiaus apribojimų  ir visi jie įrašyti įstatymuose. Pavyzdžiui, vairuoti leidžiama tik nuo 18 metų. O baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik nuo 16 metų. Tačiau yra daugybė nerašytų amžiaus stereotipų, kuriais nesąmoningai vadovaujamės ir kurie labai apkrauna mūsų socialinį gyvenimą papildomomis baimėmis, gėda ir nerimu.

Amžiaus stereotipai yra patogus įrankis galios dinamikoje

Pirma, amžiaus stereotipai, visa savo įvairove ir prieštaravimais, yra introjektai –  tam tikri įsitikinimai, kurie skamba gana griežtai ir yra internalizuojami kaip aksioma. Jei paprašysite ko nors iššifruoti šį įsitikinimą ir paaiškinti, kodėl jis taip galvoja, jis negalės to padaryti.

Pavyzdžiui, kažkas sako, kad visos jaunos moterys yra neatsakingos ir jomis negalima pasitikėti. Jei pabandysite rimtai su jais aptarti šį įsitikinimą, prašydami pateikti neatsakingų jaunų moterų pavyzdžių, vargu ar jiems pavyks tą padaryti. Introjektai į mūsų psichiką patenka iš autoritetų kaip tam tikros gyvenimo taisyklės, kurių reikia besąlygiškai laikytis. Tai vyksta kaip psichikos gynybos mechanizmo dalis. Kuo daugiau baimės ir nerimo patiria žmogus, tuo dažniau jis griebiasi tokių introjektų gyvenime, vadovaudamasis stereotipiniais vertinimais.

Antra, amžiaus stereotipai yra patogus įrankis galios dinamikoje. Jie gali būti naudojami norint kontroliuoti ir manipuliuoti kitais. Vienos grupės narės istorija iliustravo būtent tai. Ir jos viršininko požiūris buvo gana subtilus, nes dažniau tokios manipuliacijos yra negražios ir įžeidžiančios.

„Mano draugė kartą papasakojo apie vyrą, kuris per pirmąjį pasimatymą nusprendė išlieti ant jos savo nesaugumo jausmą, pasitelkdamas amžiaus stereotipus. Jis pasakė kažką panašaus į: „Akivaizdu, kad tavo amžiuje tavo šansai sutikti normalų vyrą yra menki.“ Tarsi norėdamas užsiminti, kad jai pasisekė jį sutikti ir kad tai paskutinė jos galimybė. Jis pasąmoningai tikėjosi, kad ji ims panikuoti ir pasiduos jo manipuliacijoms. Tačiau ji nelaikė savo 38 metų tokiu kritiniu asmeninei laimei amžiumi – netgi priešingai. Taigi, ji tiesiog atsikėlė ir išėjo. Savo amžiuje ji leido sau laisvai rinktis, kas jai patinka, o ne tai, kas jai daro spaudimą“, – rašo dar viena grupės narė.

Gyvenimo kokybė ir trukmė smarkiai pasikeitė

Trečia, diskriminacija dėl amžiaus kartais veikia kaip atrama. Kai apie žmogų mažai informacijos, kiekviena detalė tampa iškalbinga. Amžius svarbus bendraujant per atstumą: atrodo, kad geriau supranti kažką apie žmogų, jei žinai jo amžių. Tačiau galiausiai tai liks tik fantazija apie tai, koks žmogaus gyvenimas tokiame amžiuje, kas jam svarbu, dėl ko jis nerimauja ir panašiai.

Šiais laikais labai pasikeitė suvokimas apie tai, kaip žmonės gyvena skirtingame amžiuje. Taip yra dėl to, kad per pastaruosius porą dešimtmečių gyvenimo kokybė ir trukmė smarkiai pasikeitė, o kartu su tuo pasikeitė ir pasaulis. O dabar ypač sunku suprasti ką nors apie žmogų vien dėl jo amžiaus.

Kaip apsisaugoti nuo diskriminacijos dėl amžiaus? Pirmiausia turėtumėte susitaikyti su skaičiais savo pase. Nelaukite, pavyzdžiui, kol jums sueis 28 metai, kad leistumėte sau save įrodyti, laikyti save brandžia, protinga ir pakankamai nepriklausoma. O jei leisite kitiems save globoti, laikydama tai tinkamu, nes jūs juk „dar visai jauna“, galite ir nieko nepasiekti. Tačiau, kai keliais metais jaunesnė mergina nusprendė pradėti jai duoti patarimų, ji patyrė kognityvinį disonansą. Tada ir  nusprendė nebelaukti iki 28 metų, kad pasakytų: „Ačiū, bet aš tai žinojau ir neprašiau patarimo“.

Tai svarbus procesas – priimti savo amžių ir save tokį, koks jis yra.

Mėgaukitės tuo, ką jums duoda jūsų amžius, ir nepriimkite įsivaizduojamų apribojimų. Atminkite, kad visi tikri apribojimai yra įrašyti įstatymuose. O visa kita yra tik stereotipai, nes realiame gyvenime viskas klostosi visai kitaip.

Kai tik nustosite gėdytis savo amžiaus, laikyti jį nepakankamu ar per dideliu kažkam ir pradėsite jį suvokti kaip normalų amžių normaliam gyvenimui, iš karto atpažinsite į jus nukreiptą manipuliaciją.

Ir jūs galėsite lengvai tai paneigti tokiais klausimais kaip: „Kas jums tai pasakė? Kas privertė jus taip manyti?“ Bet koks su amžiumi susijęs introjektas (ir nesusijęs su amžiumi) pakimba ore ir subyrėjo po šio klausimo. Tai gali paskatinti diskusiją ir net įdomų pokalbį šia tema, bet tai nebebus aksioma, kuriai privalote paklusti.