Berniukai iš visos SSRS pamilo Samanthą ir rašė jai laiškus. Kai kuriems ji net atsakė. Tačiau 1985 metais rugpjūčio 25 d. Samantha ir jos tėvas Arthuras Smithas žuvo lėktuvo katastrofoje. "YouTube" stopkadras

Praėjusio šimtmečio aštuntajame visa Sovietų Sąjunga pažinojo amerikiečių moksleivę Samanthą Smith, o vyresnio amžiaus žmonės ją puikiai prisimena iki šiol. Jauna amerikietė, parašiusi laišką Andropovui, o vėliau atvykusi į SSRS taikos misijos, užkariavo sovietų piliečių širdis savo nuoširdumu ir atvirumu.

 

Viešniai buvo parinkta geriausia uniforma

Samantha puikiai prisimenama  ir Rusijos vaikų centre „Artek“ – būtent čia mergina ilsėjosi 1983 metais. Samanthos patarėja buvo Olga Sachatova, kuri 2000-ųjų pradžioje davė interviu šalies spaudai, kur papasakojo apie jaunos amerikietės poilsį, apie sąlygas Arteke ir apie jos įspūdžius bendraujant su garsia mergina.

Olgai Sachatovai pionierių pamaina 1983 metais buvo pirmoji Arteke. Tuo metu mergina jau buvo perskaičiusi laikraštyje „Pionierskaja pravda“ apie amerikietę, kuri parašė laišką Andropovui, tačiau nesitikėjo, kad likimas greitai ją ir suves su Samantha.

Pionierių stovyklos viršininkas Valentinas Saveljevas  Olgą iškvietė į savo kabinetą ir pasakė, kad ji dirbs su Samantha Smith. Olga pasirinkta neatsitiktinai – ji laisvai kalbėjo angliškai.

Samanthą buvo nuspręsta įkurdinti stovyklos Mėlynajame pastate – ten buvo geriausios sąlygos. Šalia amerikietės lovos  įsikūrė  iš Leningrado atvykuisi paauglė Nataša Kaširina, kuri taip pat kalbėjo angliškai. Vėliau Nataša ir Samantha susidraugavo.

Samanthai buvo parinkta geriausia „Artek“ uniforma. Mergina su dideliu malonumu ją nešiojo, o paskui kreipėsi į Olgą su prašymu uniformą pasiimti į JAV. Mergina sutriko. Mat „Artek“  darbuotojai buvo finansiškai atsakingi už kiekvieną vaikų prarastą daiktą. Darbuotojai turėjo iš savo kišenės sumokėti už pamestas kepures, šortus, marškinėlius… O čia visas komplektas, ir net toks brangus ir kokybiškas.

Bet kad nepadarytų gėdos „Artek‘ui“ prieš svečią, Olga atsakė: „Žinoma, galite“. Ir nubėgo pas direktoriaus pavaduotoją.

„O, aš nežinau, Sachatova, kaip tu sumokėsi už tą uniformą“, – papurtė galvą direktoriaus pavaduotoja. Olga jau buvo pasiruošusi, kad suma bus išskaičiuota iš atlyginimo, tačiau greitai uniformos klausimas išsisprendė kuo puikiausiai: drabužiai liko Samanthai, o Olga nepatyrė jokių finansinių išlaidų.

Samantha į Arteką atvyko ne viena, o su mama ir tėčiu. Mergina buvo paklausta, kur ji nori gyventi – su tėvais viešbutyje ar su vaikais stovykloje. Samantha vienareikšmiškai pasakė, kad su vaikais. Ponai Smithai tam neprieštaravo, tačiau paprašė stovyklos vadovybės apsaugoti jų dukrą nuo erzinančių žurnalistų.

Taip ir prasidėjo nuostabus gyvenimas „Arteke“. Samantha gyveno su Nataša Kaširina, Olga Sachatova ir dar keliomis merginomis atskirame name. Amerikietė pasirodė be galo draugiška, smalsi ir maloni mergaitė. Samanthos šypsena buvo kerinti, nuoširdi – be apsimetinėjimo pėdsako.

Samantha Smith, kurią tuo metu žinojo visas pasaulis, „žvaigždžių liga“ nebuvo būdinga nė trupučio. Atvirkščiai, merginai atrodė visada šiek tiek gėda dėl jai skiriamo didžiulio dėmesio.

Stovykloje Samantha gyveno taip pat, kaip ir kiti vaikai. Rytais darė mankštą, maudėsi jūroje, deginosi saulėje, žaidė įvairius lauko žaidimus.

 

Mama prisiminė su kokiu entuziazmu jos dukra buvo sutikta

Olgą Sachatovą nustebino Samanthos reakcija į pirmąjį plaukimą Juodojoje jūroje.

„Olga, o kaip vanduo? Jis sūrus! Mes turime gėlo vandens Meino ežere“, – pasakė viešnia.

Paaiškėjo, kad mergina jūroje niekada nesimaudė, tik ežere. Tačiau netrukus Samantha priprato prie sūraus vandens ir apsitaškė kaip delfinas.

Žurnalistas paklausė Olgos Sachatovos, ar tiesa, kad Samantha tokia graži mergina, kaip nuotraukoje. Olga vienareikšmiškai atsakė: nuotraukos nemeluoja, o gal net sumažino natūralų jaunos amerikietės žavesį.

Samantha buvo nepaprastai gražus vaikas, jos veidas  buvo labai ryškių bruožų.  O jei prie to pridėsime jos nuolatinį polinkį šypsotis  – ir ne grynai amerikietiškai, dėl formalumo, o iš pilnatvės,  gyvenimo džiaugsmo, kad esi, ir viskas su tavimi gerai, tada neįmanoma buvo atitraukti nuo jos akių.

Žinoma, berniukai iš visos SSRS pamilo Samanthą ir rašė jai laiškus. Kai kuriems ji net atsakė.

Tačiau 1985 metais  rugpjūčio 25 d. Samantha ir jos tėvas Arthuras Smithas žuvo lėktuvo katastrofoje. Daugeliui sovietinių piliečių tai buvo asmeninė, gili tragedija. Ypač nuliūdo „Arteke“ tuo metu su ja poilsiavę pionieriai.

Olga Sachatova prisiminė, kad po Samanthos mirties jos mama Jane Smith atvyko į Arteką kartu su kitais pagerbti dukters atminimo. Olga buvo tikra, kad moteris jos neatpažins, bet vos priėjusi prie amerikietės ji sušuko: „Olga! – ir verkdama puolė merginai į glėbį. Samanthos mama viską prisiminė. Ji prisiminė, su kokiu entuziazmu jos dukra buvo sutikta SSRS, kaip ja rūpinosi, kaip džiaugėsi, matydami ją nuolat besišypsančią…

Po kelerių metų, žlugus Sovietų Sąjungai, Olga Sachatova, Jane Smith kvietimu, išvyko į JAV, dirbo Samanthos Smith vardo stovykloje. Sunkiais laikais tai buvo didelė pagalba Olgai. Gėris nedingsta be pėdsakų.

parengė Vytautė Jogailaitė

Nuotraukos: Twitter, en.wikipedia.org

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą