sniegopilys.lt
Vasara jau prasidėjo – maudynių sezonas, kuris netrukus įgaus pagreitį. Kuriuose vandens telkiniuose saugu maudytis? Paprasčiausia ir veiksmingiausia saugos taisyklė – maudytis specialiai įrengtuose paplūdimiuose. Ir geriausia tose vietose, kur nuolat dirba gelbėtojai. Tačiau vasarą daugelis žmonių dažnai išvyksta iš miesto, į kaimą, maudytis miško ežere ar upėje. Šiose vietose, paprastai, nėra įrengtų maudymosi vietų.
Įsitikinkite, kad dugne nėra aštrių akmenų
Vandens telkinį, kurį matote pirmą kartą, reikėtų atidžiai tyrinėti. O norint užtikrinti malonų poilsį, verta prisiminti keletą taisyklių.
Atsistokite ant kranto su švelniu nuolydžiu žemyn. Geriausia vengti maudytis ežeruose ar upėse su stačiais krantais. Saugus vandens telkinys turėtų būti skaidrus ir su aiškiai matomu dugnu.
Rinkitės vandens telkinį su lygiu dugnu, sudarytu iš smėlio, dirvožemio ar akmenukų. Venkite sustoti prie ežero, kuriame po vandeniu yra storas dumblo sluoksnis. Tai apsunkins gylio įvertinimą ir galite įstrigti dumble. Venkite maudytis vandens telkiniuose, kuriuose gausu dumblių, nes lengva įsipainioti į šiuos augalus.
Stenkitės vengti užterštų upių ar ežerų. Įsitikinkite, kad dugne nėra aštrių akmenų, betoninių sijų su atvira armatūra, kliūčių, metalo laužo ir kitų šiukšlių, kurios galėtų kelti pavojų. Net jei gerai pažįstate vandens telkinį ir niekada nematėte nieko pavojingo dugne, situacija gali pasikeisti. Pavyzdžiui, kažkas gali palikti sudaužytą butelį prie kranto dieną prieš tai. Arba įmesti į vandenį nereikalingą armatūrą ar spygliuotos vielos kamuolį. Deja, taip nutinka. Todėl prieš maudantis patikrinkite net ir pažįstamą vietą. Maudykitės vandens telkiniuose be stiprių srovių ar sūkurių. Sportininkai gali specialiai rinktis sraunias upes organizuotoms treniruotėms. Tačiau poilsiaujantiems geriau vykti prie ežero ar ramios upės. Venkite maudytis šalia tiltų atramų ar kitų panašių konstrukcijų. Ten srovė gali būti stipresnė, o tai gali būti nemaloni staigmena.
Apsvaigus nuo alkoholio maudytis itin pavojinga
Rinkitės ežerą ar upę su šiltu vandeniu. Suaugusiesiems maudytis saugu, jei vandens temperatūra yra bent 18 °C (64 °F), o vaikams – bent 19–20 °C (65–68 °F). Jei neturite termometro ir vanduo atrodo per šaltas, venkite ilgų maudynių. Tai gali sukelti mėšlungį. Dažnai kyla panika, kuri yra pavojingiausias dalykas, kuris gali nutikti.
Beveik kiekvienas gali atsipalaiduoti prie vandens. Tačiau maudytis nerekomenduojama visiems. Štai keletas būklių, dėl kurių geriausia vengti maudytis.
Gydytojai dažnai draudžia maudytis sergantiems reumatu, epilepsija, tam tikromis širdies ligomis ir kitomis sunkiomis ligomis. Todėl, jei turite kokių nors sveikatos sutrikimų, verta pasikonsultuoti su gydytoju prieš prasidedant paplūdimio sezonui. Geriau iš anksto įsitikinti, kad viskas gerai, nei atostogų metu staiga paūmėtų. Maudytis taip pat draudžiama tiems, kurie turi ūminių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, karščiuoja ar turi apsinuodijimo simptomų.
Apsvaigus nuo alkoholio būsena pavojinga, nes net ir po dviejų ar trijų taurių vyno žmonės gali neteisingai įvertinti aplinką. Jie linkę perdėti savo sugebėjimus. Pavyzdžiui, išgėręs žmogus gali manyti, kad gali lengvai nuplaukti į kitą ežero pusę, nors blaivus niekada nebandytų tokio azarto. Tačiau pusiaukelėje ežero jam gali pritrūkti energijos. Todėl geriausia iš anksto pasirinkti: arba alkoholį, arba maudynes.
Daugeliui atrodo, kad vanduo atgaivins ir nuplaus nuovargį. Tai tiesa, bet kai esate pervargę, taip pat galite pervertinti savo jėgas. Greitas panardinimas prie kranto gali būti teisingas sprendimas. Tačiau bandymas ilgai maudytis gali išsekinti energiją ir sukelti problemų.
Pagrindinė taisyklė – vadovautis savo pojūčiais ir maudytis, kai jums tai patinka.
Po ilgos dienos saulėje pirmiausia reikėtų nusišluostyti vandeniu arba bent jau pasitaškyti ir pažaisti seklumose. Šokinėjimas tiesiai į ežerą ar upę, jau nekalbant apie nardymą, gali sukelti šoką. Dėl tos pačios priežasties neturėtumėte netikėtai įstumti žmogaus į vandenį.
Geriausia laikytis atokiau nuo tokių vietų
Dabar pasiaiškinkime, ko neturėtumėte daryti upėje ar ežere. Štai kelios taisyklės, kurias reikia atsiminti.
Venkite plaukioti arti valčių, garlaivių ir kitų vandens transporto priemonių. Kai kurie žmonės stengiasi priplaukti kuo arčiau upės laivo, kad galėtų pasiplaukioti bangomis. Tai pavojinga, nes prie laivo šonų susidaro srovės ir sūkuriai, kurie gali įtraukti plaukiką į sraigtą. Be to, nežinote, kaip reaguos laivo vairininkas. Pastebėjus pavojingai arti prie laivo esantį asmenį, jis gali pasimesti, susinervinti ir net atlikti pavojingus manevrus.
Venkite sūkurių. Kai kurie plaukikai bando varžytis, matydami, kas gali priplaukti kuo arčiau sūkurio, prieš apsisukdamas ir pabėgdamas nuo srovės. Tai pavojinga, nes nežinote, kaip toli negalėsite atsispirti srovės jėgai. Geriausia laikytis atokiau nuo tokių vietų.
Nenerkite, jei nežinote dugno būklės. Atrodo, kad net moksleiviai žino šią taisyklę. Suaugusieji, žinoma, nešoktų į vandenį iš nepažįstamo kranto. Tačiau daugelis žmonių pamiršta, kad nardyti iš valties ar plausto – net ir ežero viduryje – nėra gera mintis. Po savo vandens transporto priemone galite aptikti pavojingą objektą ar seklumą, apie kurį nežinojote.
Prieš šokdami į vandenį įsitikinkite, kad nesusidursite su niekuo. Jei upėje ar ežere yra skirtas paplūdimys ir šokate nuo nardymo platformos, jums negresia pavojus dėl pavojingų objektų. Tačiau galite susižeisti susidūrę su kitais žmonėmis. Todėl nešokite, jei apačioje yra plaukikų.
Nebūkite vandenyje, jei jaučiate drebulį. Pirmą pusę minutės vanduo visada atrodo šaltas, bet vėliau tampa gana malonus. Jei ir toliau jaučiate šaltį arba vėl jaučiate šaltkrėtį, išlipkite iš vandens.
Neplaukiokite toli nuo kranto, jei nesijaučiate gerai. Galite būti sveiki, tačiau galite perkaisti nuo tiesioginių saulės spindulių arba tiesiog būti pavargę. Tokiu atveju verta maudytis arčiau kranto, kad galėtumėte grįžti, jei pasijustumėte blogai.
Jei nemokate plaukti, neplaukite nuo kranto su plūdėmis ar žiedais. Galite pakliūti į srovę ir jums bus sunku grįžti į krantą. O jei plūdė staiga išsileis arba sprogs, jums grės pavojus. Plaukite tik tiek, kiek galite patogiai įveikti be pagalbos.
Taip pat geriausia neplaukioti nepažįstamuose vandens telkiniuose ar užsiimti ekstremaliais maudynėmis vienam, net ir pažįstamuose vandenyse. Geriausia, kad šalia būtų žmonių, kurie prireikus galėtų padėti.
Ką daryti, jei vandenyje kas nors nutiktų? Pagrindinis pavojus yra panika, vandens nurijimas ir įkvėpimas. Todėl svarbiausia išlikti ramiam. Atminkite, kad žmogus visada gali plūduriuoti ežero ar ramios upės paviršiuje. Jei nepanikuosi, nenuskęs.
Pavojingose situacijose elkitės taip:
Jei pakliūsite į stiprią srovę, pabandykite pasitraukti į šoną. Nesipriešinkite srovei ir neplaukite prieš ją – tai tik švaistysite savo energiją. Geriau plaukti pasroviui, stengiantis palaipsniui judėti įstrižai nuo jos. Pasirinkite kryptį, kuri palaipsniui judintų jus artimiausio arba patogiausio kranto link, ir taupykite energiją.
Atsidūrus netoli sūkurio, pirmiausia leiskite srovei jus įtraukti į sūkurį, o tada pasitraukite į šoną. Per pirmąsias kelias sekundes, kol dar esate paviršiuje, giliai įkvėpkite. Tada, patekę į sūkurį, nerkite į vandenį ir staigiai trūktelėkite į šoną. Stenkitės aktyviai naudoti rankas ir kojas, kad pasitrauktumėte nuo pavojingos zonos. Tada plaukite į paviršių.
Jei įklimpote į jūros dumblius, venkite staigių judesių. Dėl to galite dar labiau įsipainioti ir prarasti jėgas. Atsigulkite ant nugaros ir švelniai nuvalykite jūros dumblius nuo rankų ar kojų. Jei tai nepadeda, švelniai juos nuimkite rankomis. Visada laikykite galvą virš vandens ir stenkitės kvėpuoti tolygiai.
Jei pametėte kryptį ir negalite pasakyti, kur yra paviršius, išleiskite šiek tiek oro pro burną. Taip gali nutikti, jei įkrisite į vandenį arba blogai nėrėte ir akimirksniu prarasite sąmonę. Tokioje situacijoje trumpai sustokite ir iškvėpkite. Oro burbuliukai visada kyla į viršų, kur turėtumėte plaukti.
Jei jus traukia mėšlungis, stipriai bakstelėkite nagu į tą vietą. Taip pat galite pabandyti stipriai sugnybti arba įkąsti, jei ranką traukia mėšlungis. Tai lengviausias ir greičiausias būdas sau padėti. Jis tinka tiek patyrusiems plaukikams, tiek tiems, kurie mažiau pasitiki savimi vandenyje. Stenkitės neįtempti kitų raumenų labiau nei būtina, kad išvengtumėte dar didesnių mėšlungio priepuolių.
Jei kažkas nesuveikia, išbandykite plūduriavimo pozą. Norėdami tai padaryti, giliai įkvėpkite, tada pritraukite kelius prie krūtinės ir sugniaužkite juos rankomis. Plūduriuosite aukštyn kojomis, siūbuodami vandenyje kaip plūduras. Šioje pozoje visada išliksite paviršiuje ir nenuskęsite – fizikos dėsniai to neleidžia. Galite sulaikyti kvėpavimą, tada pakelti galvą ir dar kartą giliai įkvėpti.
Plūduriavimo poza gali padėti, kai esate pavargę ir krantas toli, arba kai staiga jus sutraukia mėšlungis. Pagrindinė taisyklė – stengtis atsipalaiduoti ir kvėpuoti kuo tolygiau.
Atminkite: šioje pozoje turite pakankamai laiko pailsėti arba padėti sau įveikti mėšlungį. Galite lėtai judėti kranto link, pasirinkdami plūduriavimo pozą, kai tik prireiks atgauti jėgas.
