Kaip kalbėtis su vaikais apie vėžio diagnozę? (vaizdo įrašas)

Vaikai daug geriau nei suaugusieji geba skaityti situacijas neverbaliniais ženklais. Jie gerai pastebi nerimą, baimę, blogą nuotaiką ir depresiją tėvų ar artimų giminaičių akyse.  Užsidėję kaukę „viskas gerai“, galime apsaugoti suaugusiuosius nuo blogų naujienų, bet ne vaikus. Vaikai gauna daug informacijos neverbaliniais kanalais (daug daugiau nei suaugusieji). Problema ta, kad vaikai nežino, kaip ją teisingai interpretuoti. Todėl, kai tėvai yra nusiminę, vaikas gali pradėti kaltinti save. Štai kodėl svarbu būti sąžiningiems su vaikais.

Svarbiausia tai sakyti atsargiai ir palaikant

Kuo greičiau pasakykite vaikams tiesą. Tai išlaisvins juos nuo įsivaizduojamų baimių. Geriausia pradėti nuo paprastų paaiškinimų. Pavyzdžiui, „Močiutė serga liga, dėl kurios ji labai nusilpo. Paprastai, kai žmonės serga, gydytojai ir slaugytojos gali jiems padėti. Močiutės liga kitokia tuo, kad gydytojai nemano, jog ji pasveiks. Ji gali mirti nuo šios ligos“.

Svarbu duoti vaikams laiko suvokti tai, kas jiems buvo pasakyta. Padrąsinkite juos, jei jie nori užduoti patikslinančius klausimus, ir palaikykite juos, jei jie nusiminę dėl to, ką sužinojo. Žodžiai, kuriuos vartojate, nebūtinai turi būti tobulai parinkti. Svarbiausia juos sakyti atsargiai ir palaikant. Geriausia kalbėtis vaikui patogioje aplinkoje: pažįstamoje vietoje, kur galite būti kart. Venkite pradėti pokalbį vakare: vaikui gali prireikti šiek tiek laiko suvokti tai, ką išgirdo. Po tokio pokalbio vaikui reikės atitraukti dėmesį, galbūt pažaisti su žaislais, – rašo psychologytoday.com.

Nevenkite žodžių „mirti“ ir „mirtis“. Vaikai gali neteisingai interpretuoti tokius žodžius kaip „išėjimas Anapilin“ arba „užmigimas amžiams“. Painiava dėl terminologijos gali sukelti baimę, kad kiti artimieji negrįš iš darbo ar kelionės arba nepabus, kai jie eis miegoti. Kalbėdami su vaiku apie ligą, taip pat priminkite jam, kaip jį myli šeima ir draugai. Paaiškinkite, kad yra ir kitų žmonių, kurie prireikus gali padėti jūsų šeimai. Tai padeda vaikams jaustis saugiems ir rūpestingiems sunkmečiu. Pokalbio metu visiškai neslopinkite savo emocijų ir nereikalaukite to paties iš savo vaiko. Nieko tokio, jei pokalbio metu kartu apsiašarosite.

Dažnai jaučia pyktį, lydimą kaltės

Tačiau sąžiningumas su vaiku dar nereiškia, kad jis turi žinoti kiekvieną detalę. Mažesniems vaikams reikia mažiau informacijos ir mažiau detalių. Vyresniems vaikams gali reikėti daugiau faktų. Paklauskite savo vaiko: „Ką manai?“ arba „Ko nesupranti?“. Tai padės jums suprasti, ką dar reikia paaiškinti.

Pasakykite vaikams ligos pavadinimą ir, kiek suprantate, kaip ji gali progresuoti ir pasireikšti. Naudokite tikslius terminus (vėžys, auglys ir pan.). Priešingu atveju vaikai gali pasijusti pamiršti arba, dar blogiau, jiems gali būti meluojama. Jūsų sąžiningumas gali padėti jiems susidoroti su tuo, kas vyksta. Vaikai gali užduoti tą patį klausimą kelis kartus per tam tikrą laiką. Būkite supratingi – taip vaikai įsisavina informaciją.

Sudėtingose ​​situacijose tiek vaikai, tiek suaugusieji gali patirti įvairių emocijų: liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą, baimę… Vaikai dažnai jaučia pyktį, lydimą kaltės. Kartais vaikams sunku rasti žodžių, apibūdinančių savo jausmus. Dalijimasis emocijomis gali padėti, kartu parodant, kad jie nėra vieniši su savo jausmais. Svarbu prisiminti, kad vaikai gali išreikšti savo emocijas per meną ar žaidimus. Tai jiems palengvina išreikšti tai, ką jie jaučia.

Kalbėkite su savo vaiku apie ligą žodžiais, kuriuos jis supranta. Šio amžiaus vaikai suvokia dalykus pažodžiui. Geriau rinktis žodžius, kurie nurodo tikrą ligą, o ne metaforas.

„Žinai, mūsų močiutė labai serga. Ji serga liga, vadinama vėžiu. Ši liga nėra panaši į įprastą ligą: jos nesukelia mikrobai ir negalima ja užsikrėsti nuo kito žmogaus. Močiutės liga neturi nieko bendra su mumis“.

Galite pakviesti vaikus nupiešti paveikslėlį, kad jie galėtų išreikšti savo jausmus.

Paaiškinkite pokyčius paprastais terminais, kuriuos vaikas gali suprasti.

Pavyzdžiui: „Tėtis labai, labai serga. Štai kodėl jis pastaruoju metu toks pavargęs ir daug miega. Gydytojai bando jam padėti įveikti ligą, bet jis vis dar neturi jėgų žaisti su tavimi“.

Svarbu nesuteikti vaikams klaidingų vilčių. Dėl to gali sumažėti pasitikėjimas. Jei vaikas klausia: „Ar tėtis mirs?“, galite atsakyti maždaug taip: „Žmonės miršta nuo  tokios kaip tėčio ligos, bet gydytojai daro viską, kad prailgintų jo gyvenimą.“

Gali nerimauti dėl matomų sergančiojo pokyčių

Kai artėja giminaičio mirties galimybė, svarbu pasikalbėti su vaiku apie tai, kas vyksta. Svarbu nuraminti vaiką, kad juo nebus nustota rūpintis ir kad gyvenimas tęsiasi, kad ir kas nutiktų.

Vaikai dažnai patiria nerimą, kai mylimas žmogus sunkiai serga. Jie bijo būti palikti likimo valiai ir gali manyti, kad yra šeimos nelaimės priežastis. Jie dažnai linkę kaltinti save dėl visko blogo, kas nutinka šeimoje, ir elgtis atitinkamai. Jei sergantis asmuo bendrauja su vaiku mažiau nei įprastai, vaikas gali jaustis atstumtas. Vaikai gali demonstruoti įvairius jausmus, tokius kaip pyktis, nerimas, liūdesys, baimė ir sumišimas. Gali padaugėti konfliktų tarp brolių ir seserų. Taip pat vaikai gali nerimauti dėl matomų sergančiojo pokyčių.

Kaip galite padėti savo vaikui? Suteikite jam išsamią informaciją apie ligą. Paaiškinkite, kaip ji progresuoja ir kaip sergantis artimas žmogus keisis ir jausis laikui bėgant. Paaiškinkite ligos gydymą ir jos priežastis. Nuraminkite vaiką, kad liga neturi nieko bendra su jo veiksmais.

Iš anksto pasiruoškite paaiškinimus, nes šio amžiaus vaikai linkę užduoti patikslinančius klausimus. Pavyzdžiui, vaikas gali paklausti: „Ar mūsų senelis mirs nuo vėžio?“

Galite atsakyti maždaug taip: „Ši liga keičia senelį, daro jį mažiau energingą nei anksčiau. Tai ne peršalimas, todėl senelis negali užkrėsti mūsų. Gydytojai labai stengsis, kad mūsų senelis jaustųsi kuo geriau ir gyventų ilgą, be skausmo gyvenimą“.

“YouTube” vaizdo įrašas