Neblaivūs žmonės dažnai perdeda savo sugebėjimus, nepastebi kelio ženklų ar net pėsčiųjų perėjose. Kai kurie vairuotojai, matydami kelią kertantį pėsčiąjį, tyčia viršija greitį, bandydami sau įrodyti, kad gali laiku reaguoti į pavojų. Deja, tokie eksperimentai baigiasi nesėkmingai. Archyvo nuotrauka

Vairuotojo reakcija – tai įgūdžių rinkinys, leidžiantis laiku išvengti avarijos ir nuspausti stabdžius. Automobilio vairavimas reikalauja ypatingo vairuotojų dėmesio. Jie turi laiku reaguoti į įvairiausias kliūtis, mokėti numatyti ekstremalias situacijas. Kartais užtenka vos kelių sekundžių paspausti stabdį, o tos sekundės gali kainuoti kam nors gyvybę. Koks turėtų būti vairuotojo reakcijos laikas, kaip alkoholis veikia vairuotojo reakciją – pabandykime išsiaiškinti.

 

Viskas priklauso nuo situacijos kelyje sudėtingumo

Daugelis veiksnių turi įtakos reakcijos laikui. Svarbu ne tik automobilio modelis,  bet ir oro sąlygos lauke. Koks yra vidutinis vairuotojo reakcijos laikas ir nuo ko jis priklauso?  Moksliškai įrodyta, kad vyrai į galimą pavojų reaguoja greičiau nei moterys. Jų reakcijos laikas vidutiniškai 1,8 s. Moterų reakcijos į pavojų greitis yra 2,8 s.

Jaunesni nei trisdešimties metų vairuotojai greičiau reaguoja į gresiantį pavojų. Jauni vairuotojai į galimą avariją sureaguoja per 1,54 sekundės. Vyresnio amžiaus žmonių reakcijos laikas pailgėja iki 2,05 s.

Žmonės, vairuojantys transporto priemonę daugiau nei 5 metus, sugeba greičiau reaguoti į gresiantį pavojų nei tie vairuotojai, kurie neseniai sėdo prie vairo.

Papildomi veiksniai: paros laikas, kai važiuojama; oras; greitis, kuriuo automobilis juda; kelio dangos kokybė; kelio apšvietimo lygis naktį; bendra vairuotojo savijauta judėjimo metu.

Taip pat reagavimo greitis į galimas avarijas priklauso nuo prie vairo sėdinčio žmogaus fizinio pasirengimo ir, savaime aišku, jo blaivumo.

Vairuotojo reakcijos laikas svyruoja maždaug nuo 0,4 iki 1,5 sekundės. Viskas priklauso nuo situacijos kelyje sudėtingumo. Kad išspręstų paprastą situaciją, vairuotojui reikia 0,17 s. su sąlyga, kad jis yra blaivus. Jei vairuotojas gėrė alkoholinį gėrimą, reakcijos laikas padidėja iki 2,5 s. Tai potenciali rizika tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Vyresnio amžiaus žmonėms ar vairuotojams, sergantiems lėtinėmis patologijomis, rodikliai yra 2,05 s.

Norint išsiaiškinti, kaip alkoholis veikia vairuotojo reakciją, būtina suprasti alkoholio poveikio visam žmogaus organizmui mechanizmą. Alkoholiniai gėrimai gaminami iš etanolio. Jie turi raminamąjį ir slopinamąjį poveikį. Todėl neblaivus vairuotojas yra potencialus žudikas. Tokie žmonės gali pakenkti ne tik sau, bet ir kitiems vairuotojams, kurie važiuoja nepažeisdami taisyklių.

Vartojant alkoholį, sumažėja reakcijos į galimą pavojų greitis, iškreipiamas sunkios transporto situacijos vertinimo kritiškumas. Visa tai veda į eismo įvykius, kurie gali virsti pragaištingomis pasekmėmis. Be to, alkoholis pats savaime neigiamai veikia širdies, smegenų ir kraujagyslių veiklą. Tai reiškia, kad reguliariai naudojant, padidėja rizika, kad vairuotojas gali patirti kitokio pobūdžio priepuolius.

Žinia, griežtai draudžiama sėsti prie vairo išgėrus, net ir išgėrus labai mažai. Kaip alkoholis veikia vairuotojo reakcijos laiką?  Nedidelės alkoholio dozės taip pat neigiamai veikia nervų sistemą, dėl to slopinama reakcija.

Etanolis patenka į smegenis, todėl pablogėja nervų sistemos veikla. Nepasiruošusiam vairuotojui vairuojant gali skaudėti galvą, padidėti spaudimas, atsirasti diskomfortas krūtinėje, o tai greičiausiai išprovokuoja avariją. Alkoholio turintys gėrimai didina adrenaliną, todėl vairuotojas pervertina savo sugebėjimus.

Alkoholio kiekis organizme skaičiuojamas ppm. 1 ppm yra 10 kartų mažiau nei procentas. Todėl 0,1 % = 0,1 ppm. Vairuojančiam žmogui norma – 0-0,3 promilės. Jei alkotesteris rodo iki 0,5 promilės, šie skaičiai gali būti laikomi nereikšmingais. Daugeliu atvejų toks alkoholio kiekis kraujyje nelaikomas apsvaigimu. Tačiau kelių policijos pareigūnai turi teisę sustabdyti tokį vairuotoją, jei įtaria, kad jo elgesyje kažkas ne taip.

 

Daugelis vairuotojų, išgėrę alkoholio, pervertina savo sugebėjimus

Išvadą apie etanolio kiekį kraujyje daro sveikatos priežiūros darbuotojai. Manoma, kad rodikliai nuo 0,5 iki 1,5 promilės yra nesunkus girtumo laipsnis. Tačiau net ir tokio alkoholio kiekio pakanka, kad vairuotojas padarytų avariją.

Išgėrus prarandamas gebėjimas greitai reaguoti į pavojų ir laiku priimti sprendimus sudėtingose ​​situacijose kelyje. Tuo pačiu metu daugelis vairuotojų, išgėrę alkoholio, pervertina savo sugebėjimus ir tiki, kad gali išvengti avarijos, beveik visiškai prarasdami budrumą. Tiesą sakant, pasirodo, kad jų reakcija yra lėta, nors patiems vairuotojams tuo metu taip neatrodo.

Specialistai mano, kad girtas žmogus yra daug pavojingesnis nei pagyvenęs ar sergantis žmogus. Juk vyresni žmonės kontroliuoja savo veiksmus, yra sveiko proto ir nepervertina savo galimybių. Greičiau priešingai – jie pasižymi perdėtu budrumu, tačiau alkoholis ir greita reakcija į sunkią eismo situaciją – praktiškai nesuderinami dalykai.

Gana dažnai dėl adrenalino antplūdžio išgėrę vairuotojai nori išmesti energiją ir pajusti jaudulį. Jie pradeda važiuoti dideliu greičiu, bando kartoti kokius nors triukus, kurių blaiviu protu niekada nedarytų. Taip pat bando aplenkti pravažiuojančius automobilius, periodiškai išvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą. Visa tai sudaro sąlygas nelaimingiems atsitikimams ir nekaltų žmonių žūčiai.

Neblaivūs žmonės dažnai perdeda savo sugebėjimus, nepastebi kelio ženklų ar net pėsčiųjų perėjose. Kai kurie vairuotojai, matydami kelią kertantį pėsčiąjį, tyčia viršija greitį, bandydami sau įrodyti, kad gali laiku reaguoti į pavojų. Deja, tokie eksperimentai baigiasi nesėkmingai.

Taip yra dėl judesių koordinacijos stokos ir reakcijos sulėtėjimo, ko pats vairuotojas nejaučia. Jam atrodo, kad pėstysis toli, galės greitai sulėtinti greitį. Iš tikrųjų paaiškėja, kad pėsčiasis visai arti.

Net ir esant nedideliam alkoholio kiekiui, atsiranda vangumas ir nedidelis agresyvumas. Nedidelį apsvaigimą lydi reakcijos sumažėjimas 3-6 kartus, taip pat padidėja tikimybė užmigti prie vairo. Esant stipriam apsvaigimui, padėties kelyje kontrolė sumažėja iki minimumo. Žmogus paprasčiausiai net nemato tinkamai kelio ir važiuoja beveik atsitiktinai.

Sunkią intoksikaciją lydi sąmonės netekimas arba širdies priepuolių išsivystymas. Specialistai pataria nevairuoti net išgėrus 50 g alkoholio. Rizika patekti į avariją tokiu atveju padidėja kelis kartus, net jei pats vairuotojas pasitiki savo profesionalumu ir tiki, kad nieko baisaus nenutiks. Geriausia išsikviesti taksi arba kreiptis pagalbos į kitus. Taip vairuotojas galės išgelbėti savo ir kitų eismo dalyvių gyvybes.

„YouTube“ vaizdo įrašas

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą