sniegopilys.lt
Lytiniu keliu plintančios ligos visame pasaulyje kasdien paveikia maždaug 1 milijoną žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad dažniausiai lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia 15–49 metų žmonės.
Šios ligos neigiamai veikia suaugusiųjų ir vaikų sveikatą visoje planetoje
Kasmet užregistruojama daugiau nei 376 milijonai naujų užsikrėtimo keturių pagrindinių lytiškai plintančių ligų tipų – chlamidijų, gonorėjos, trichomonozės ir sifilio – atvejų. Tuo pačiu metu nėra jokios pažangos bandant sustabdyti lytiškai plintančių infekcijų plitimą, rašoma PSO svetainėje.
Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad 2016 metais tarp 15–49 metų amžiaus moterų ir vyrų užregistruota 127 milijonai naujų chlamidiozės infekcijos atvejų, 87 milijonai – gonorėjos, 6,3 milijono – sifilio ir 156 milijonai – trichomonozės. Taigi, kas 25 -as žmogus pasaulyje turi bent vieną iš šių ligų.
Šios ligos neigiamai veikia suaugusiųjų ir vaikų sveikatą visoje planetoje. Jei jie negydomi, gali sukelti rimtų lėtinių pasekmių, įskaitant nevaisingumą, negimdinį nėštumą, padidėjusią ŽIV infekcijos riziką ir širdies bei kraujagyslių ligas.
2016 metais vien sifilis sukėlė 200 tūkst. persileidimo atvejų. Lytiniu keliu plintančios ligos taip pat turi įtakos patyčių ir smurto šeimose padidėjimui.
Paauglystėje kiekvienas žmogus patiria svarbių įvykių: užauga, užmezga santykius su naujais žmonėmis, įskaitant intymius santykius. Tai natūralu ir nieko stebėtina. Mes norime mylėti ir būti mylimi. Tačiau intymūs santykiai mums teikia ne tik fizinio intymumo džiaugsmą, bet ir erzinančių bėdų: lytiškai plintančių infekcijų.
– Kas yra lytiškai plintančios infekcijos?
– Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) perduodamos lytiniu būdu kontaktuojant su užsikrėtusiu partneriu. Pirma, tai yra klasikinės ir labiausiai paplitusios venerinės ligos – sifilis, gonorėja. Kita vertus, tai yra didelė infekcijų grupė, kurią lydi šlaplės pažeidimai, tokie kaip trichomonozė, lytinių organų pūslelinė. Taip pat į LPI grupę įeina ligos, kurios pažeidžia kitus organus ir sistemas. Pavyzdžiui, ŽIV infekcija ir virusinis hepatitas „B“ ir „C“. Lytiniu keliu plintančios infekcijos taip pat yra kai kurios infekcinės ir parazitinės kilmės odos ligos (gaktos utėlės, niežai, lytinių organų karpos, moliuskai).
– Kokia yra lytiškai plintančių infekcijų priežastis?
– LPI sukelia mikroorganizmai, kurie kartu su krauju, sperma ir makšties išskyromis patenka į sveiko žmogaus organizmą, o kai kurios ligos, pavyzdžiui, herpesas ar lytinių organų karpos, plinta tiesioginio sąlyčio su užkrėsta oda metu. Šiuo metu yra 31 patogenas, dėl kurio galima užsikrėsti lytiniu keliu: 15 rūšių bakterijų, 10 skirtingų virusų, 3 tipų pirmuonių, 2 rūšių ektoparazitų ir 1 tipo grybelių. Kaip matote, patogenų yra gana daug, ir kiekvienas iš jų atskirai gali padaryti nepataisomą žalą sveikatai. Šių infekcijų (ypač virusinių) klastingumas slypi tame, kad dažnai nėra ryškių simptomų, kurie galėtų rodyti ligos pradžią.
– Kam labiausiai gresia infekcija?
– Kiekvienas žmogus, turintis intymių santykių, turi tam tikrą riziką užsikrėsti. Kiekvienas – vyras ar moteris, jaunas ar senas, nepriklausomai nuo rasės ar socialinės padėties, gali užsikrėsti LPI.
– Ar galima užsikrėsti kokia nors infekcija per oralinį seksą?
– Užsikrėsti galima bet kokia sekso forma. Daugelis nežino, kad lytinių organų infekcijų sukėlėjų galima rasti ne tik ant lytinių takų gleivinės, bet ir ant burnos ertmės ir tiesiosios žarnos gleivinės (sifilio, chlamidijų, gonorėjos ir kt.). Todėl užsikrėtimo oraliniu seksu rizika yra tokia pati, kaip ir makšties ar analinio kontakto be prezervatyvo atveju.
– Per kokius seksualinius kontaktus gresia didžiausia rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis?
– Kontaktai, turintys didelę infekcijos riziką, apima bet kokius lytinius santykius (makšties, burnos ir išangės) nenaudojant prezervatyvo, lytinius santykius menstruacijų metu ir lytinius santykius, lydimus defloracijos (mergystės plėvės plyšimas). Tuo pačiu metu seksualinių ligų sukėlėjų įsiskverbimo tikimybė pirmiausia priklauso nuo odos ar gleivinės pažeidimo laipsnio lytinių santykių metu.
– Kas yra saugus seksas?
– Saugus seksas suteikia visų rūšių seksualinę apsaugą, užkertant kelią lytiniu keliu plintančių infekcijų perdavimui. Lengviausias ir saugiausias būdas yra naudoti prezervatyvą lytinių santykių metu (įskaitant oralinį seksą). Visuotinai pripažįstama, kad geriausia prevencinė priemonė užkirsti kelią lytiškai plintančioms infekcijoms yra prezervatyvas. Svarbu nepamiršti, kad prezervatyvai turi būti aukštos kokybės, o geriau juos pirkti vaistinėse, kuriose prekės yra sertifikuotos, ir jų galiojimo laikas yra kontroliuojamas. Jei įvyko neapsaugotas kontaktas, yra asmeninės prevencijos metodų, kai lytiniai takai plaunami antiseptiniais tirpalais. Tai turi būti padaryta per pirmąsias 2-4 valandas po kontakto, kitaip bus per vėlu. Jei turite daugiau nei vieną partnerį arba turite naują partnerį, būtina nuolat (kas 6 mėnesius) pasitikrinti, ar neužsikrėtėte kuria nors lytiškai plintančia infekcija.
-Dėl kokių simptomų reikėtų kreiptis į dermatovenerologą?
– Net ir patys nereikšmingiausi simptomai, tokie kaip diskomfortas, pagausėjusios išskyros, niežėjimas, deginimas šlaplėje (vyrams) ir makštyje (moterims), turėtų būti priežastis apsilankyti pas dermatovenerologą. Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurios LPI yra besimptomės ir jas galima aptikti tik ištyrus specializuotoje įstaigoje.
– Kokias komplikacijas sukelia lytiškai plintančios infekcijos?
– Komplikacijos gali pasireikšti užsitęsus infekcijos eigai, ypač geriant alkoholį, padidėjus fiziniam krūviui išvien su aktyviu seksualiniu gyvenimu. Esant tokioms aplinkybėms, infekcija gali plisti aukščiau palei šlapimo takus ir sukelti uždegimą gretimuose audiniuose ir organuose (cistitas, prostatitas, adnexitas ir kt.). O tai savo ruožtu sukelia vyrų ir moterų nevaisingumą. Lytinės infekcijos gali sukelti moterų nėštumo ir gimdymo patologiją (priešlaikinį gimdymą, persileidimą). Taip pat ir vyrų seksualinius sutrikimus (sumažėjusi potencija, sąnarių ligos). Reikia įsidėmėti, kad tik laiku ir tinkamai diagnozavus ir gydant lytinių organų infekcijas, galima išvengti negrįžtamų žmogaus reprodukcinės funkcijos pažeidimų ir kitų sunkių komplikacijų.
– Jei partneriai neseniai susipažino, ar prieš lytinius santykius verta primygtinai reikalauti išsitirti seksualinį partnerį, net jei jis jaučiasi sveikas?
– Taip, verta. Visada yra latentinės infekcijos galimybė, kuri gali pasireikšti bet kokiu būdu. Chlamidijų infekcijai būdinga mažai simptomų arba jų išvis nėra. Ypač dažnai ši infekcija moterims yra besimptomė, nes pagrindinis uždegiminis procesas atsiranda gimdos kaklelio kanale, o ne makštyje, kaip tai atsitinka, tarkime, sergant trichomonoze. Be specialaus laboratorinio tyrimo neįmanoma visiškai tiksliai pasakyti, žmogus serga ar ne. Jei vis dėlto nuspręsite užsiimti seksu be prezervatyvo, tuomet prieš lytinius santykius įsitikinkite, kad abu esate sveiki.
– Ar LPI gali išnykti be gydymo?
– Dažnai šios ligos priežastis yra tam tikrų simptomų išnykimas, todėl daugelis žmonių mano, kad liga praėjo. Bet iš tikrųjų taip nėra. Visais atvejais reikalingas specifinis gydymas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo lengviau ir greičiau pasveiksite ir sumažės komplikacijų tikimybė.
– Ar yra unikalus vaistas nuo visų lytiškai plintančių infekcijų?
– Deja, apie jokį stebuklingą vaistą kalbėti neverta, nes jo paprasčiausiai nėra. Tačiau galime visiškai užtikrintai pasakyti, kad yra plataus veikimo spektro antibiotikų, kurie tuo pačiu metu destruktyviai veikia daugelį lytinių organų infekcijų, sukeliančių tokias ligas kaip sifilis, gonorėja, chlamidija.
– Ar tiesa, kad LPI sunku išgydyti?
– Tai netiesa. Tačiau norint visiškai išgydyti šio pobūdžio ligas, reikia įvykdyti keletą būtinų sąlygų:
laikytis gydytojų nustatytų rekomendacijų ir režimo, ištirti ir gydyti visus seksualinius partnerius,
vengti nesaugių (be prezervatyvų) lytinių santykių gydymo metu ir po jo (iki gydančio gydytojo nustatyto laikotarpio – iki vadinamojo kontrolinio tyrimo), po gydymo būtinai atlikite tolesnį tyrimą. Jei nebus laikomasi šių rekomendacijų, sumažės tikimybė pasveikti.
-Kokie chlamidijų laboratorinės diagnostikos metodai yra patikimiausi?
Laboratorinė diagnozė yra tinkamo gydymo kertinis akmuo. Net jei yra klinikinių ligos požymių, tada be specialių tyrimo metodų neįmanoma tiksliai diagnozuoti ir paskirti gydymo. „Paslėptoms“, sunkiai aptinkamoms, tarpląstelinėms infekcijoms taikomas integruotas gydymas. Tai yra 2-3 gydymo metodai vienu metu.
Tokiu atveju padidėja diagnostikos patikimumas. Nustatant tarpląstelinę infekciją, pirmenybė teikiama tiksliausiam metodui – PGR (polimerazės grandininė reakcija). Tik specialus laboratorinis tyrimas gali atskleisti konkrečios infekcijos buvimą. Laboratorinė diagnostika kasmet tobulėja, todėl galima atlikti vis tikslesnę viso galimų infekcijų spektro analizę. Šiuo metu specializuotos įstaigos turi visus būtinus laboratorinės diagnostikos metodus, kad nustatytų galimas urogenitalinio trakto infekcijas.
– Kur kreiptis pagalbos, užsikrėtus LPI?
– Pirmiausiai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jis jau patars ir išrašys nukreipimą į atitinkamą gydymo įstaigą.
