Iš ko paveldime intelektą – iš tėvo ar motinos: mokslininkai rado atsakymą

Intelekto klausimas jau seniai žavi mokslą, o galbūt dar labiau mus, paprastus žmones. Iš ko paveldime savo intelektą? Iš motinos, tėvo ar tai tiesiog sėkmė? Tačiau naujas tyrimas pateikia įdomų ir iš pirmo žvilgsnio stebinantį atsakymą į šią amžiną dilemą. Pasak mokslininkų, motinos genai gali atlikti lemiamą vaidmenį intelekto vystymesi, rašoma leidinyje „Joy“.

X chromosomos paslaptis

Kembridžo universiteto specialistų atliktas tyrimas padarė išvadą, kad didelė dalis už intelektą atsakingų genų yra X chromosomoje. Kadangi moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai – tik vieną, motinos genetinis indėlis šioje srityje gali turėti didesnį svorį. Tai taip pat reiškia, kad tam tikrais atvejais protinga motina yra labiau linkusi perduoti šį gebėjimą savo vaikui, net jei tėvas šioje srityje yra mažiau išskirtinis.

Vienas įdomiausių tyrimo išvadų susijęs su vadinamaisiais sąlyginiais genais. Šie genai elgiasi skirtingai, priklausomai nuo to, ar jie kilę iš motinos, ar iš tėvo. Biocheminių žymenų dėka jie gali nustatyti savo kilmę ir atitinkamai būti aktyvuoti arba deaktyvuoti.

Pavyzdžiui, su intelektu susiję genai dažnai būna aktyvūs tik tuo atveju, jei jie paveldėti iš motinos, o jei jie paveldėti iš tėvo, jie gali tapti neaktyvūs.

Anot mokslininkų, du skirtingi pasauliai: smegenų žievė ir emocinis centras. Mat tyrėjai taip pat pastebėjo, kad motinos ir tėvo genai skirtingai veikia embriono vystymąsi. Motinos genai vaidina pagrindinį vaidmenį pirmiausia smegenų žievės vystymesi. Šis smegenų regionas, be kita ko, yra atsakingas už mąstymą, atmintį, kalbą, sąmoningumą, dėmesį ir suvokimą.

Priešingai, tėvo genai turi didesnę įtaką limbinei sistemai, kuri yra atsakinga už emocijas, instinktus ir tam tikras pagrindines išgyvenimo funkcijas. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį placentos vystymesi.

Intelektas – ne tik genetika

Tyrime taip pat buvo tiriami embrionai, kuriuose buvo tik vieno iš tėvų genetinė medžiaga. Rezultatai buvo vienareikšmiai: tokie embrionai neišgyveno.

Tai pabrėžia faktą, kad nors tam tikri genai, pavyzdžiui, susiję su intelektu, gali būti aktyvesni, kai paveldimi iš motinos, sveikam vystymuisi reikalingas abiejų tėvų genetinis indėlis.

Nors genetika yra labai svarbi, mokslininkai pabrėžė, kad intelektas nėra vien paveldimas bruožas. Santykių su tėvais kokybė taip pat vaidina svarbų vaidmenį vaiko vystymuisi.

Vaikai, kurie pirmaisiais gyvenimo metais gauna daugiau dėmesio, emocinės paramos ir stimuliacijos, paprastai turi geresnius problemų sprendimo gebėjimus, yra smalsesni ir motyvuoti, lengviau mokosi ir prisitaiko.

Tyrimo rezultatai atveria įdomią perspektyvą, rodančią, kad genetinis intelekto pagrindas iš tiesų gali būti labiau susijęs su motina. Tuo pačiu metu tai nereiškia, kad tėvų vaidmuo yra mažiau svarbus – nei genetiniu, nei auklėjimo požiūriu. Priešingai, visas vaizdas yra daug sudėtingesnis, nes intelektas yra dinamiška sistema, kurioje genai ir aplinka nuolat sąveikauja ir formuoja vienas kitą.