Dviejų mergaičių pagrobimo istorijos: viena išbuvo 18 metų nelaisvėje, o už kitą sumokėta 1,2 mln. išpirka

1991 metais birželio 10 d. rytą, 11 metų Jaycee Lee Dugard ėjo keliu iš savo namų į autobusų stotelę. Kai prie jos sustojo mašina. Mergaitė priėjo prie automobilio, manydama, kad vairuotojas nori jos paklausti kelio, tačiau prisiartinus prie vyro, ji gavo šūvį iš elektros šoko pistoleto.

Mergaitės pagrobimas iš karto sukėlė didelį rezonansą visuomenėje

Pagrobėjai mergaitę greitai įkėlė į automobilį, tačiau jos patėvis Karlas pro savo namo langą matė, kas vyksta, ir bandė dviračiu pasivyti automobilį. Deja, bet bandymas buvo bergždžias. Šią filmo trilerį primenančią sceną matė ir keli merginos bendramoksliai. Tačiau niekas tuo metu net nenutuokė, kad mergina pradings visus 18 metų, rašo „Daily Mail“.

11 metų Jaycee Lee Dugard pagrobimas iš karto sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Šią žinią perėmė daugelis žiniasklaidos ir televizijos kanalų. Visoje šalyje buvo išklijuoti lankstinukai apie dingusią moksleivę. Į paieškas reagavo šimtai savanorių. Taip pat buvo skirtas atlygis galintiems suteikti informacijos apie merginos buvimo vietą.

Bet netrukus policininkai išsiaiškino, kad pagrobimą įvykdė 40-metis Phillipas Garrido ir jo žmona Nancy Bocanegra Garrido. Vyras anksčiau buvo ne kartą teistas už narkotikų laikymą ir išžaginimą. Pagrobėjai mergaitę atsivežė į namą, esantį netoli Antiokos miesto. Po to Garrido surakino mergaitę antrankiais šalia namo esančioje pašiūrėje ir pasakė, kad šunys suplėšys ją į gabalus, jei ji bandys pabėgti.

Ilgą laiką Garrido prievartavo merginą, apsvaigęs nuo narkotikų. Net suteikė savo aukai „Snoopy“ slapyvardį. 1994-ųjų pavasarį Jaycee pastojo nuo Garrido, o rugpjūtį, būdama 14 metų, pagimdė dukrą. 1997 metų lapkritį ji pagimdė dar vieną dukrą.

Netrukus po antrosios mergaitės gimimo Garrido priekabiavimas liovėsi. Jaycee Lee net pradėjo dirbti meno dizainere Garrido priklausiusioje spaustuvėje.

2009 metais policijos pareigūnė Lisa Campbell atkreipė dėmesį į keistą Garrido ir, kaip pats tvirtino, jo dukterų elgesį. Kai Garrido bandė gauti leidimą surengti religinį renginį Kalifornijos universiteto miestelyje.

Jaycee visiems prisistatė kaip Alisa ir pasakė, kad mergaitės yra jos dukros, o Garridui – dukterėčios. Lisa Campbell suprato, kad  kažkas čia yra ne taip ir išsikvietė Garrido į apklausą, kur jis, kaip bebūtų keista, pasakė visą tiesą. Išgirdę  vyro pasakojimą,  visi policijos darbuotojai pašiurpo iš pasibaisėjimo. Bet kodėl Garrido taip rizikuodamas tempė  su savimi Jaycee ir jų dukteris visur su savimi, taip ir liko neaišku.

Galbūt Jaycee Lee per tokį ilgą laiką išsivystė Stokholmo sindromas, ir Garrido ja visiškai pasitikėjo.

Išėjusi į laisvę Jaycee Lee parašė knygą „Pavogtas gyvenimas“, kurioje aprašė įvykius, nutikusius jai nelaisvėje. Garrido buvo nuteistas kalėti 431 metus, o jo žmona Nancy – 36 metus. Jaycee Lee  valstybė sumokėjo 20 milijonų dolerių kompensaciją.

Pinigų perdavimas neįvyko reikiamu laiku

Kita istorija panaši. 8 metų mergaitė irgi dingo pakeliui į mokyklą ir buvo uždaryta 5 mėnesiams.

149 dienas tėvai nematė savo vaiko, nors visą tą laiką palaikė ryšius su pagrobėjais ir iš karto buvo pasiruošę sumokėti išpirką. Keistenybės šiuo atveju prasidėjo iš karto. Skambinusysis siūlė sielvarto kamuojamiems tėvams patiems nustatyti, kiek verta jų dukra. Tėvas atsakė turįs 800 tūkstančių markių, už tai sulaukęs pagrobėjų pritarimo ir pagyrė, kad labai vertina dukters gyvybę, rašo scienceblogs.de.

Tik po kelių mėnesių Kelno banko darbuotojas Hubertus von Gallwitzas, kurio dukterį ir pagrobė, suprato padaręs didelę savo klaidą. Jis neturėjo kreiptis į policiją, nes banko darbuotojai buvo tokie nerangūs, kad išpirkos pervedimas buvo nuolat trukdomas.

1981 metais gruodžio 18 d. 8 metų Nina ėjo į mokyklą. Su ja buvo dar keli vaikai, suaugusieji jų nelydėjo. Kai visa grupė priėjo prie mokyklos, mergaitės su kitais vaikais nebebuvo. Jie nustebo ir iškart paskambino Ninos mamai. Ji nedelsdama pranešė policijai. Iš karto buvo pradėta visos teritorija  apžiūra. Taip pat ir pakeliui iš Ninos namų į mokyklą. O vidury dienos pagrobėjai paskambino jos tėvui. Telefonu jie leido pasiklausyti mergaitės balso įrašo magnetofonu ir papasakojo, kaip norėtų gauti išpirką. Hubertus von Gallwitzas turėjo sėsti į traukinį, o tam tikroje vietoje, gavęs radijo signalą, išmesti pinigus pro langą.

Bet radijo signalas nebuvo gautas. Mat kartu su vaiko tėvu į traukinį įsėdo 100 policijos pareigūnų. Praėjo trys dienos po pagrobimo, tėvas vėl sulaukė skambučio. Po 6 dienų jam buvo įsakyta sėsti į dvivietį malūnsparnį ir išmesti iš jo pinigus. Bet ir tada pinigų perdavimas neįvyko, nes pagrobėjai pastebėjo policininkus. Tada išpirkos suma išaugo iki 1,2 milijono markių, ir vėl buvo nurodyta  pinigus išmesti iš sraigtasparnio. Policija buvo paskirstyta visame sraigtasparnio maršrute. Taip pat naudojo fantominį orlaivį, kurio teko laukti valandą,  todėl pinigų perdavimas neįvyko reikiamu laiku.

Ninos tėvai pagaliau suprato, kad policijai vaikas nerūpi, jiems svarbiausia buvo suimti nusikaltėlius. Jau praėjo trys mėnesiai, pagrobėjai periodiškai leisdavo tėvams pasiklausyti mergaitės balso įrašo. Ji buvo gyva, todėl Hubertus von Gallwitzas nusprendė veikti privačiai. Jis surado Franzą Tartarotti, kuris dirbo žurnalistu. Šis vyras jau buvo užsiėmęs panašiomis bylomis, todėl jį įkalbėjo padėti. Dvi savaites žurnalistas bendravo su pagrobėjais per spausdintą leidinį, naudodamas specialų šifrą. Gegužės 12 dieną jam pavyko iš traukinio reikiamoje vietoje išmesti 1,5 mln. markių, o gegužės 15 dieną mergaitė buvo rasta autobusų stotelėje.

Vaikas buvo geros būklės tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nina pasakojo, kad visą tą laiką su ja buvo vyras ir moteris. Davė pavalgyti mergaitei, nuvedė į dušą ir tualetą, leido skaityti knygas, piešti. Net kartais jie žaisdavo su ja, bet ji nematydavo jų veidų. Kambaryje buvo tamsu, o šviesos šaltinis buvo žibintuvėlis.

Visų pinigų, kuriuos Tartarotti gavo banke, numeriai buvo perrašyti. Įtariama, kad  nusikaltimą  padaręs vienas iš pagrobėjų, dirbo banke.

Po kiek laiko vaikai miške aptiko iš išpirkos iškastų banknotų vos kelis tūkstančius. Dalis pinigų netrukus buvo sulaikyta banke, kur nepažįstami asmenys norėjo markes išsikeisti į kitą valiutą.

Nina buvo ilgai apklausiama, ji galėjo paaiškinti, kaip atrodo namas, nuo jo nutolusi teritorija, tačiau visos kratos nieko nedavė. Iki šiol  taip ir nežinomi tikrieji pagrobėjai. Kas jie buvo, kur paslėpė pinigus, kur visą laiką laikė merginą – visa tai  iki šiol lieka paslaptimi.

“YouTube” stopkadrai